Kartais moteris mėgsta pasiguosti draugėms, kad jos vyras - tikras tironas. Jis neleidžia jai gyventi savo gyvenimo, įžeidinėja, muša ir verčia nuolat ašaroti. Moteris guodžiasi. Tačiau ar toks guodimasis padeda jai priimti sprendimą?
Smurtas, prievarta
© Corbis/Scanpix
Deja, besaikis guodimasis dažniausiai nepadeda priimti sprendimo. Būtent todėl jis nusipelnė epiteto „niurzgimas”. Būtent iš jo kildinamas taip vadinamas „aukos” vaidmuo. Ir būtent jame neretai slypi atsakymas į retorinį klausimą: „Kodėl aš tokia kvaiša ir visa tai kenčiu?” Kenčiate, nes nenorite apsispręsti. Esate tironė pati sau.

Reikalas štai koks. Bet kuris tironas neįmanomas be aukų. Galima pasakyti dar plačiau - kiekvienas iš mūsų linkęs į tironiją, jei tai tironijai neuždedami aiškūs rėmai. Tas pats liečia ir gerumą. Taip, egzistuoja ir gerumo tironija - kai tave verčia jaustis kaltu ir skolingu, be saiko dovanodami. Tačiau ir čia būna riba.

Dauguma mažų vaikų, pavyzdžiui, mielai dalina kitiems saldainius tol, kol jie nesibaigia. Arba tampo kitus už plaukų tol, kol kas nors neima rėkti arba muštis. Tironija įmanoma tik tuomet, kai kas nors leidžiasi, pasiduoda, nusileidžia, priima tavo nepageidaujamus veiksmus - ir daro tai be saiko.

Todėl vietoj guodimosi moteriai pravartu paklausti savęs: „Kiek aš dar galiu išbūti auka?” Šis retoriškai skambanti klausimas iš tiesų turi atsakymą. Retoriniai klausimai tik atrodo neturintys atsakymų - iš tiesų jie užduodami ne „orui”, o mūsų sielos gelmėms, kur gyvena mūsų vidinė išmintis. Ji gali maždaug numatyti, kiek laiko mes galime pakęsti tironiją.

Čia veikia teisingumo svarstyklės. Dažniausiai jos parodo, kada viduje yra deficitas, o kada nusistovi pusiausvyra tarp padarytų nuodėmių ir atpildo. Kada atpildo taurė būna pripildyta, atsiranda “Stop - daugiau nebegaliu!” jausmas. Tuomet moteris pratrūksta.

Vienos pratrūksta labai anksti - šalia jų tironai neužsilaiko. Kitos pratrūksta po penkiolikos - dvidešimties bendro gyvenimo metų. Kas nori gražios iliustracijos, gali pasižiūrėti seną Bunjuelio filmą „Tristanas”. Iš pradžių - nuolanki auka, pabaigoje - šalta žudikė.

Tiesa, iki „pratrūkimo” auka neretai pasižymi taip vadinamu „pseudogerumu”. Ir kartais ima tuo tironą siutinti. Aukštas tironijos pilotažas - žeminti auką ir tuo pačiu rėkti ant jos: „Kas tu tokia, kad leidi save taip žeminti? Suprask, aš tavęs tokios negaliu gerbti!”. Na, panašiai atrodo, kai tėvai muša verkiantį vaiką, o mušdami rėkia: „Tuoj pat nustok verkti!”

Nenorite? Tuomet geriau nesiguoskite, o priimkite sprendimą. Tik ne tiesmuką, o gudrų. Pastebėkite iš pradžių, kad būti auka jums gali būti naudinga. Štai kodėl:

Išperkamos senos jūsų nuodėmės;

Išperkamos kito šeimos nario nuodėmės;

Kartojamas tradicinis ir pažįstamas jūsų giminėje moters-aukos scenarijus;

Jūs negyvenate geriau, nei jūsų mama, taigi nesijaučiate prieš ją kalta;

Uždirbami taškai pomirtiniam Rojui (“Aš tiek kentėjau, Dievas viską mato”);

Vyrui taikoma „gerumo tironija” (Tegul jis pasijunta kaltas);

Yra dėl ko pasiguosti draugėms ar mamai.

Taigi paklauskite savęs, ar jūs pasiruošusi atsisakyti visų šių „aukos” teikiamų privilegijų. Nuoširdus atsakymas – „Ne”.

Kodėl galima taip teigti? Argi neakivaizdu, kad jaustis auka yra blogai? Ne, neakivaizdu. Jei būtų taip, tai pasaulyje turėtų užsidaryti milžiniškos pagalbos programos, kovojančios su smurtu, alkoholizmu, nutukimu, visuotinu atšilimu ir t.t. ir pan. Nes ten, kur aukos - ten ir gelbėtojai. Gelbėtojams reikia gyventi, dėl to jiems reikalingos aukos. Tik vieni gelbėtojai atima iš aukų atsakomybę ir iš to gyvena, o kiti - išgelbėja ir pasako „atia”. Nes tikrieji gelbėtojai nesuinteresuoti, kad auka visuomet liktų auka. Ar taip atsitinka ir psichoterapijoje? Deja, taip. Kol klientei nekyla pyktis ant „gelbėtojo” psichoterapeuto.

Dabar paklauskite savęs: ar jūs pati nenorite visuomet būti mažu neatsakingu padarėliu, kurį nuolat kažkas gelbėtų, o kad gelbėjimas nesibaigtų - ar jums nereikia nuolat guostis? Ar nebūna taip, kad kai kas nors nedrąsiai pataria jums: „Tai tu išsiskirk”- o jūs surandate šimtą priežasčių, kodėl to padaryti negalite?

Todėl sąžiningi prieš save pačius žmonės priima sprendimus. O nesąžiningi aiškina, kodėl jų priimti negali. Laimei, sąžiningumas – bruožas visuotinis ir įgimtas, ir anksčiau ar vėliau žmogų užvaldo nesustabdomas noras pabūti sąžiningu prieš save patį. Vienus - iš karto, kitus - po dešimties-penkiolikos bendro gyvenimo metų. Geriau vėliau, negu niekada.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (26)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais (25)

Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (85)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (21)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (359)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Penktąjį Dakaro ralį įveikęs Vanagas: paskutiniame greičio ruože viskas galėjo baigtis liūdnai (21)

Pakilimus ir nuosmukius 40-ajame Dakaro ralyje išgyvenęs Benedikto Vanago ir Sebastiano...

Prieš mačą su „Lietuvos rytu“ rimtų nuostolių patyręs Butautas: apie tai sužinojau paskutinę dieną (2)

Ketvirtadienį su Adu Juškevičiumi atsisveikinęs „Lietkabelio“ strategas Ramūnas Butautas...

Eurovizinė karštinė tęsiasi: ar scenos vilkai nurungs naujokus? (8)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (92)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (123)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...