Mes suprastumėme vyro būseną, jei už jos slypėtų nežinoma žemė - terra incognita. Kuomet amerikiečių kosmonautas pirmą kartą žengė į nežinomą Mėnulio paviršių, ir jis, ir milijonai žiūrovų sulaikę kvėpavimą laukė šios akimirkos. Nes tuoj pat turėjo įvykti kontaktas su kažkuo, ko žmogaus koja niekas nebuvo lietusi. Galbūt žiūrėdamas į nusirengiančią moterį vyras irgi laukia kontakto su kažkuo nežinomu?
Jeigu vyras būtų mažas berniukas, tai jį būtų galima suprasti: berniukui moteris ar mergaitė - nežinoma lytis. Jos elgesys, judesių plastika, balsas, lyties organai - viskas yra kitaip ir todėl traukia savo kitoniškumu. Tai, kad mergaitė neturi varpos, kelia pasąmoningą idėją apie kastraciją, todėl berniukui nuolat reikalinga viltis - atrasti kiekvienos moters tarpkojyje trūkstamą varpą ir taip apmalšinti kastracijos nerimą. Tuomet draudimas liesti šokėją labai vykęs: jis grąžina vyrą į tą amžių, kai į apnuogintą kūną galima paslapčia žiūrėti, bet kontaktuoti su juo draudžiama.
Vyro, atėjusio į striptizą, psichika regresuoja į ankstesnį amžiaus tarpsnį ir jis tiesiog virsta berniuku, sujaudintu galimybe patikrinti savo fantazijas. Tačiau vyras, žiūrintis striptizą, tikriausiai ne kartą yra visa tai matęs ir net lietęs: šiuolaikinis vyras, jei tik jis neaugo kunigų seminarijoje, yra matęs tūkstančius nuogų moteriškų kūnų, o kai kuriuos iš jų jam teko liesti rankomis. Su kai kuriomis iš jų jis netgi intymiai suartėdavo, tarsi kokiu kosminiu zondu įsiskverbdamas į šį nežinomą dangaus kūną. Jam tai neturėtų būti naujiena.
Hipotezė apie pasąmoningas varpos paieškas nepakankama: kodėl jis kiekvieną kartą žiūri į apsinuoginančią moterį taip, lyg tai būtų žengimas į visiškai naują planetą?
Mes tik galime įtarti, kad toks vyro elgesys yra biologiškai teisingas. Žmonijai – pakankamai trapiai ir neapsaugotai rūšiai - svarbu daugintis ir tam reikia, kad moteris palaikytų nuolatinį vyro interesą. Jei „paragavus“ moterį kelis kartus vyras tą interesą prarastų, žmonija greitai išnyktų. Todėl atmesdami pasąmoningų motyvų klausimą, mes galėtumėme sakyti, kad vyruose dėl kokių nors priežasčių yra įsitvirtinęs naudingas moters kūno sekimo instinktas, o moterys instinktyviai laikosi vyrų dėmesio užtikrinančios naudingos taktikos:
Šviesūs plaukai : atkreipk į mane dėmesį- aš priklausau retai rūšiai (tikros blondinės gamtoje retenybė)
Ilgi žvilgantys plaukai: pažvelk- aš jauna ( jaunų žmonių plaukai vešlesni ir lankstesni )
Paryškintos akys: žinok, aš puikiai prižiūrėsiu dešimt - dvylika tavo palikuonių ir dar namų ūkį!
Drėgnos putlios lūpos - aš jauna, ir štai įrodymas: mano kūne vis dar daug skysčių!
Imituojamas lytinis susijaudinimas: šokėja tankiau kvėpuoja, išriečia nugarą, glosto intymias vietas: pastebėk: aš lengvai „užsivedu“ ir dėl to tu su manimi išlaikysi aukštą savigarbą;
Šypsena, juokas: tau nereikės manęs gėdytis; aš palaikysiu tavo savigarbą ir neversiu jaustis žemesniu už save;
Atsikišusios krūtys - aš turėsiu daug pieno;
Liekna talija - atkreipk dėmesį - aš nesu nėščia;
Platesni už taliją klubai - čia tilps ne vienas vaikas, ir būk tikras - jis sėkmingai gims;
Apnuogintos kojos ir simbolinės kelnaitės - tau nebus sunku pasiekti mano lyties organus!
Rūbų keitimas (iš čia, beje, kyla periodiškas bet kurios moters susirūpinimas ”Ak, aš visai neturiu kuo apsirengti!“).
Taigi striptizo šokėjos elgesys, kaip ir bet kurios patrauklios moters kūnas - tai seksualinė programa, susiaurinanti vyro dėmesį ir įvedanti jį į transo būseną.
Tačiau vyro žvilgsnis pavargsta nuo statikos. Todėl visus minėtus požymius – seksualinius signalus - moteris turėtų demonstruoti judėjime. Striptizo šokėja tai ir daro. Stebintis judančius seksualinius signalus vyras virsta katinu, kurio žvilgsnis seka judantį žvirblį, pelę ar žuvelę akvariume. I šono panašu, kad tai - instinktyvi „grobio sekimo programa“, tik skirta ne medžioklei, o potencialiai partnerei stebėti. Nes kas žino - ji gali išnykti iš horizonto, o gali atitekti dėmesingesniam patinui!
Beje, striptizo metu ne paskutinį vaidmenį vaidina galima vyrų konkurencija. Striptizo šokėja erzina vyrą ne tik savo kūno judesiais, bet ir nuolat pabrėžiamu neprieinamumu. O kur neprieinamumas - ten vyro pasąmonė nuolat įtaria konkurenciją. Striptizo šokėja šoka ne jam vienam, ir galbūt kažkas jai sumokės daugiau? „Tuomet tas kitas ir gaus daugiau!“- sako vyro fantazija.
Šokėjos elgesys, žinoma, kartais aiškiai nukreiptas tik į vieną vyrą, bet virtęs „atsidavimu“ galėtų sukelti jam per greitą intereso praradimą: „Aš jau esu tavo“. Parodydama vyrui: „Tu mane sudominai“, ir iškart po to atsitraukdama: „Bet visuomet galiu tavęs atsisakyti“, striptizo šokėja demonstruoja vyrui: tai - ne prisirišimas, tai - žaidimas. Žaidimo žavesys - neapibrėžtume. Todėl galima pasakyti, jog striptizas - tai maksimali koketavimo išraiška. Tik, žinoma, šis koketavimas kyla ne iš moters noro patikti, o iš noro užsidirbti.
Mes galime pasakyti, kad šis noras užsidirbti yra žaidimas vyro savimeile: „Parodyk savo finansinį pajėgumą“. Todėl šokio dalys - iššūkis. Šokėja tarsi siūlo vyrui parodyti savo finansines ribas, kas, sutikite, šiuolaikiniame pasaulyje atstoja didelius raumenis ar avių bandos dydį. Todėl negalima sakyti, kad striptizas - tai „žaidimas į vienus vartus“. Taip, čia vyras negali veltis į intymesnius santykius, tačiau jis turi į striptizą atsakyti savo striptizu. Tik šokėja apnuogina savo kūną, o jis apnuogina savo piniginę. Žaidimas turi būti sąžiningas. Kiek gauni - tiek ir atiduodi.
