Myliu vaikiną (jam 28 metai), kuris labai sunkiai prisileidžia artumą ir meilę, labai nepasitiki žmonėmis. Vaikystėje jis nebuvo mylimas kaip ir jo brolis bei seserys - mamai po kiekvieno gimdymo buvo pogimdyminė depresija ir ji niekada į nieką nesikreipė pagalbos dėl šio sutrikimo. Vaikai motiniškos meilės taip ir nepatyrė. Dar prisidėjo tai, kad juos visus paliko tėvas, taigi nebuvo namie ir vyriškos rankos. Mama iki šiol su savo vaikais elgiasi šaltai, kaltina juos savanaudiškumu ir iki šiol jiems nerodo jokių šiltesnių jausmų. Mama jam kelia vien neigiamas asociacijas, dažnai iš jo girdžiu, kad geriau jos nereikėtų matyti.
Vėliau buvo dar vienas įvykis - pirmoji tikra meilė, jo buvusi mergina jį išdavė su kitu vaikinu, kai jis dėl jos buvo paaukojęs viską, skyręs jai visą savo laiką ir ją globojęs.
Norėjau paklausti, ar galima tikėtis, kad toks žmogus sugebėtų mane mylėti kaip moterį, turint omenyje jo praeitį ir ypač vaikystę? Ar įmanoma man jį kaip nors 'prisijaukinti' rodant didelę meilę ir atsidavimą, juo rūpinantis, o gal per didelis dėmesys ir meilės rodymas tiesiog jį erzins? Jis sako, kad jam gera šalia manęs, kad jam malonūs apsikabinimai, bet vistiek labai dažnai išlenda niurgzlumas ir bloga nuotaika, kuri dar pasireiškia ne pačiais maloniausiais žodžiais iš jo pusės. Matau, kad dažnai jį erzina mano per didelis emocionalumas. Jis tikina, kad nemoka suprasti emocijų ar meilės, nes jos niekada negavo būdamas vaikas.
Ar man verta bandyti ar šis ryšys visada man baigsis vien tik ašarų pakalne?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
AR GALIMA IŠMOKYTI JAUSTI?
Manau, kad jūs uždavėte patį svarbiausią klausimą, kurį užduoda žmonės, susidūrę su partnerio būdo bruožais. Ar galima juos pakeisti? Jūsų draugo gyvenimo istorijoje persipynė depresuojanti mama, išėjęs tėvas, šaltas mamos elgesys šiandien. Tai - iš aplinkos pusės. Ir jo paties atsakas į tai, jo paties genai, įpročiai bei sprendimai- iš jo pusės.
Dabar jūs sukuriate jam naują aplinką - labiau emocionalią, labiau mylinčią bei šiltą. Jis tai vertina ir pats apie tai jums sako. Manau, kad jis tikrai jaučiasi dėkingas už tai, kad suteikėte jam geresnes tarpžmogiškas sąlygas, kurios atsveria jam tai, ką jis patyrė vaikystėje iš savo tėvų. Galima pasakyti, kad nepaisant to, kad jis greičiausiai yra geras bei sąžiningas žmogus, jo reakcijos į pasaulį, emocijų raiška yra suvaržyta. Galbūt tai kompensuoja jo didelė atsakomybė ar darbštumas. Jums gali norėtis emocijų. O jas jums suteiktų labai emocionalus vyras. O greičiausiai- jūsų mama ar tikra nuoširdi draugė.
Todėl svarbus klausimas - kiek šis jūsų šiltas klimatas gali pakeisti draugo natūrą? Kiek jis gali išmokti jausti jausmus pats, suvokti juos ir reikšti? Manau, kad jums pirmiausiai rūpi šilti jausmai - simpatija, susižavėjimas, dėkingumas, pagarba, meilė. Ir jūs tikitės to, ko tikėtis natūralu: aš jį mylėsiu, o jis mainais į tai išmoks mylėti mane ir man už tai atsidėkos tokia pat meile. Kantrybės - sakote jūs sau,- aš jį išmokysiu jausti.
Šioje vietoje norėčiau jus kažkiek atšaldyti. Manau, kad NEPAISANT jūsų gerų norų bei darbų, jums neverta tikėtis staigių atsakų iš jūsų draugo pusės. Ir štai kodėl.
Įsivaizduokite, kad jūs neturite pinigų ir esate kilusi iš neturtingos šeimos. Ir ištekate už turtuolio, t.y. patenkate į šeimą, kur gyvena turtuoliai. Jie dosniai dalinasi su jumis kišenpinigiais, duoda prabangų automobilį, vaišina išskirtinais patiekalais bei vežioja į prabangiausius kurortus. Jausite jūs už tai dėkingumą? Tikėtina, kad taip. Tačiau ar tik dėkingumą jūs jausite?
Tikėtina, kad ne tik. Jūs jausitės skolinga. Nes vargu ar galima tikėtis, jog vien dėl to, kad jūs patekote į turtuolių tarpą, jūs pati taptumėte tokia pat turtuole, t.y. prisidėtumėte prie kaupiamo turto. Jūs tiesiog nespėtumėt išmokti būti turtinga. Todėl atsirastų nelygybė - ir kad ją išlygintumėt, jūs VISIŠKAI NETYČIA anksčiau ar vėliau:
Sudaužytumėt prabangų automobilį;
Atsisakytumėte valgyti prabangiausiam restorane dėl staiga užėjusio pykinimo;
Atiduotumėt „iš geros širdies“ savo pinigus vargšam giminaičiui ar išleistumėt juos niekučiams;
Sudepresuotumėt paties prabangiausio poilsio metu.
Kodėl? Todėl, kad visą tą pasakišką laikotarpį nesijaustumėte lygi savo turtuoliui vyrui, nesijaustumėte verta to, ką gaunate. Nes negalėtumėt to paties atiduoti.
Išeitis būtų tokia: jūs išsilygintumėte, jeigu po truputį išmoktumėt pati užsidirbti. Ir taptumėt nepriklausoma nuo turtingo vyro. Ir geriau, kad tai įvyktų ne uošvių ir ne vyro pastangomis (tai padidintų jūsų skolos jausmą). O jūsų pačios dėka.
O dabar pažiūrėkime, kaip ši analogija reiškiasi jūsų atveju.
Jūsų draugas „nėra turtingas jausmais“. O jūs esate. Jis dėkingas jums už tai, kad sukuriate jam šilumą. Tačiau nuo to jis pats netampa emociškai turtingu. Jis tik jaučia nelygybę jausmų srityje. Ir anksčiau ar vėliau VISIŠKAI NETYČIA bando ją išlyginti:
sunkiai prisileidžia jūsų artumą ir meilę;
išlenda niurgzlumas ir bloga nuotaika;
jį erzina jūsų per didelis emocionalumas.
Todėl svarbu būtų ne padaryti jį skolingu už jūsų meilę, o leisti jam išmokti tą meilę duoti. O tam reikia, jog jūs parodytumėt, jog jums jos irgi reikia. Jums reikia išmokti ne tik duoti, bet ir imti meilėje, ir reguliariai aiškinti draugui, ko būtent jūs iš jo norite, pavyzdžiui:
pamasažuok man pėdas;
užplikyk man arbatos;
paglostyk man nugarą;
paskaityk man pasaką;
sušukuok mane;
nupirk man šokolado.
Taip jūs suteikiate jam progą parodyti jums savo meilę veiksmais. Ir neapkraunate jo ten, kur jis „biednas“ - emocinėmis išraiškomis.
Ar tai reiškia, kad žmonės iš principo nesikeičia, kad „kuprotą tik grabas ištiesinsׅ, kad yra „tipai“, Zodiako ženklai ir pan.?
Tai yra, ar visi „vargšai“ lieka „vargšais“? Nepamirškime, kad skirtumai yra, tačiau yra SKIRTINGUOSE KONTEKSTUOSE SKIRTINGAI: jūsų draugas yra kitoks namuose, darbe, tarp draugų, su savo mama ir pan. Jo psichika ne visur yra „sukietėjusi“. Tačiau tose vietose, kur ji tokia yra, sutuoktinio jausmai nepakankami, kad ją ištirpdytų. Taip, tai gerai, tačiau reikia, kad jis pats to norėtų.
Jei ieškoti konteksto, kur jis „trumpai sušvelnėtų“, tai rastumėt: galbūt išgėręs, su geriausiu draugu, juokingo filmo metu ir pan. Tačiau būna ir stabilesnių pokyčių. Jiems atsirasti reikalingi procesai: psichoterapija, emocinio augimo seminarai, vyrų grupės, specialūs meditaciniai užsiėmimai, nukreipti į „širdies atvėrimą“, emocines iškrovas. Tačiau tai - jo paties darbas, jo paties „būdas praturtėti“. Prisiminkite neturtingą žmoną turtingoje šeimoje. Jai reikia išmokti nepriklausyti nuo aplinkos. Ir jūs suprasite, ką turiu omenyje.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas.
Rašykite: psichologui@delfi.lt
