Jam 27 metai, man 24. Atrodo lyg ir viskas gerai, gražu, tačiau įvairios smulkmenos mane veda iš proto. Nežinau, ar aš čia per daug reikli, ar tik man vienai atrodo nenormalūs vieni ar kiti dalykai.
Pavyzdžiui, jei susipykstame, tai pasak jo, aš visada neteisi ir perdedu, tarkim dėl mūsų laisvalaikio. Jis visada sako, kad yra pavargęs, nes dirba 12 val. per dieną, o grįžęs namo nieko neveikia, tik pavalgo ir išsidrėbęs lovoje žiūri televizorių. Kažkada klausiau, kokie jo pomėgiai, tačiau jis neturi tokių (išskyrus žvejybą), kas mane tikrai nustebino.
Juk aš suprantu, kad sunku kažką veikti, kai esi pavargęs, bet aš neprašau kiekvieną dieną šokinėti, tačiau juk ne 10 metų kartu gyvename, kad kiekvieną dieną gulėtume prie teliko… Taip pat dažnai jaučiuosi keistai, kadangi mes dar negyvename kartu, aš pas jį visada ateinu vakarais nakvoti, nes savo bute gyvenu su drauge, todėl 3 žmonėms būtų jis per ankštas. Kai pradedu aiškinti, kas man nepatinka ir kad norėčiau, kad abu pasistengtume dėl mudviejų gerovės, jis atšauna – nepatinka, išeik.
Dėl šito taip pat esu pasakiusi, kad mane tai žeidžia. Šiuo metu vėl jaučiu, kad jis pasidaręs kažkoks vangus, trūksta man tos šilumos iš jo, aistros, kuri tryško iš pat pradžių, kai tapome pora. Atrodo, kad kai aš jam viską pasakau, kaip jaučiuosi, kas mane neramina ir pan., sako, kad supranta, bet lyg ir ne, arba tik tam tikram laikotarpiui. Jis yra tikrai geras vyras, rūpestingas, ruošia vakarienes, nuveža, parveža iš kur reikia, anksčiau kalbėdavom apie ateitį, kad norime praleisti savo gyvenimą kartu, dabar nežinau, ką galvoti, nes aš noriu kartu gyventi, o jis net nežinau, ką mąsto, pats niekada nepasako, kol aš jo nepaklausiu. Dabar ir rečiau sako, kad myli mane.
Sakau, man labai keistas jis, nebėra kažkokio entuziazmo pas jį. Tačiau jis taip pat ir labai principingas, ir viską, ką aš jam pasakau, pasak jo, aš jam vadovauju, ir jis visada teisus, o aš ne. Kartais man atrodo, kad jis galbūt jaučiasi nepilnavertis, nes skiriasi mūsų materialinė padėtis, aš gyvenu iš tėvų, nes esu studentė, o jis viską daro pats.
Esu jautri ir tikrai neištveriu ant jo nesurėkus, bet kai kurie jo poelgiai ir savo Ego iškėlimas tikrai veda iš kantrybės. Todėl nesuprantu, ar aš čia nenormali, ar su juo kažkas negerai? Nes aš noriu judėti pirmyn ir kad jis judėtų pirmyn, o ne drybsotų lovoje prie teliko.
Labai prašau, pagelbėkit tokioje situacijoje.
Atsako psichologė Svetlana Ramoškienė:
Suprantu, kad nesi patenkinta santykiais su savo vaikinu, nes trūksta bendros įdomios veiklos laisvalaikiu, trūksta meilės, šilumos, dingo jo ankstesnis susidomėjimas Tavimi.
Į Tavo išsakytą nepasitenkinimą jis reaguoja kaip į spaudimą, nes sako kad Tu jam vadovauji. Jis neatsižvelgia į Tavo norus, nors ir padeda Tau buityje, bet į Tavo pastabas reaguoja priešiškai ir kaltina Tave dėl ginčų.
Pasakyti apie savo norus, kad būtų kitaip, yra teisinga, bet nelyginant koks pasakymo tonas, tai gali skambėti kaip priekaištas ir spaudimas, o vyrai, ypač linkę į egoizmą, to negali pakęsti.
Tavo vaikinas pasiūlo net kraštutinį sprendimą: „Nepatinka – išeik“. Tai jau yra gana informatyvu ir rodo jo nepasitenkinimą santykiais, kuris gali būti toks didelis, kad jam geriau kad jie pasibaigtų.
Kartais tokie žodžiai yra manipuliacija, bet gana dažnai jie rodo norą užbaigti santykius. Manau, Tu esi tik jautri, o ne kažkuo nenormali, ir Tavo jautrumas turi daug pliusų: Tu nori kurti gražius, sėkmingus santykius, turiningai praleisti laisvalaikį, nori mylėti ir būti mylima ne kažkur „taip giliai“, kad net nesimato. Galbūt Tavo vaikinas iš tikrųjų labai pavargsta darbe, gal turi dar kažkokių rūpesčių.
Po 9 mėnesių būnant poroje meilės romantika priblėso, bet judu dar net negyvenate drauge. Pasverk, ar norėtum tokio gyvenimo kasdien, ar Tau taip tiktų, kaip dabar yra. Spėju, kad ne. Siūlau išsiaiškinti, ką Tau reiškia „judėti pirmyn“? Galbūt į Tavo vaikino siekius tas neįeina, ir jis jaučiasi spaudžiamas daryti tai, ko nenori.
Bandyk nuoširdžiai paklausti jo, ar iš tikrųjų jis nori, kad išeitum? Kitas variantas: be piktumų ir priekaištų gali pradėti leisti laisvalaikį be jo, o su draugėm, draugais, taip, kaip Tau patinka.
Svarbu, kad pati pasirūpintum savo laisvalaikiu ir poreikiais, jei vaikinui tas nerūpi. Priekaištų ir pykčių verčiau atsisakyti.Tapk labiau nepriklausoma nuo jo, turėk savo veiklą, pomėgių, draugų – ir vėl tapsi jam įdomi, paslaptinga ir truputį neprieinama, jis vėl gali pradėti Tavęs siekti, sugrįš meilės kibirkštėlė.
Gali būti ir priešingas efektas, kad judu dar labiau nutolsite vienas nuo kito. Ne taip retai žmonės nebegali būti kartu vien todėl, kad pamato, jog jų požiūriai į gyvenimą labai skiriasi. Bet kokiu atveju gausi aiškumą situacijoje.
Sėkmės!