aA
Prieš keletą mėnesių pasijutau blogai. Ne fiziškai, tačiau emociškai. Visada sau ligų prisigalvodavau ir vieną dieną taip atsitiko. Pasitikrinus sužinojau, kad esu sveika, tačiau nerimas taip ir nebepasitraukė.
Nerimas ir dvejonės: nebežinau, ar noriu už jo tekėti
© Shutterstock nuotr.

Tuo pačiu metu man pasipiršo draugas, po ilgų metų draugystės. Aš piršlybų laukiau taip ilgai, kad kai pasipiršo, taip išsigandau ir nerimas tik sustiprėjo. Nebegalėjau taip jaustis, visus gerus dalykus versti neigiamais, kiekvieną rytą keltis panikoje ir t.t.

Apsilankiau pas psichiatrą, kuris skyrė gydymą antidepresantais. Žinoma, turėjo praeiti kuris laikas, kad jie pradėtų veikti, vadinasi dar mėnesis blogos nuotaikos ir galvą daužančiomis mintimis. Per sveikimo laikotarpį supratau, kad aplinkui turiu labai gerų žmonių, mane mylinčių ir palaikančių. Supratau, kad mano būsimas vyras yra tikrai tas žmogus, kurio man reikia, nes visą laiką mane globojo ir guodė.

Praėjo keletas mėnesių, pradėjau jaustis geriau ir geriau, paskui su gera nuotaika apsipratau ir pradėjau užmiršti kas ir buvo atsitikę (dabar jau keturi mėnesiai). Po truputį pradėjome planuoti vestuves.

Žinoma, aš kaip moteris, darbo prisiėmiau daugiausiai. Nuo informacijos kiekio ir kainų pradėjo suktis galva ir košmarus sapnuoti pradėjau (vestuvių data numatoma kitų metų pavasarį). Dar po kelių dienų pradėjau dalintis informacija su draugu, jis sako neskubėk, nėra kur. O mane pyktis imti pradėjo, kad nenori greitai visko susirezervuoti.

Kelių dienų bėgyje, pradėjau vėl nerimauti, kiek viskas kainuoja, kaip čia tilpti, reikia man tų vestuvių, ar ne, noriu aš už to žmogaus tekėti, ar ne. Mintys buvo, kad tik nepasikartotų nerimo priepuoliai. Viską papasakojau savo psichiatrui. Jis paminėjo, kad dauguma žmonių jaučia nerimą dėl vestuvių, tik vieni reaguoja stipriau, o kiti – silpniau.

Aš iš tų žmonių, kurie reaguoja stipriau, plius nuo ligos praėję tik keli mėnesiai. Patarė dalintis darbais su būsimu vyru ir neapsikrauti visomis atsakomybėmis savęs vienos. Taip pat paminėjo, kad su nauja padėtimi žmogus apsipranta per tris mėnesius. Tai va, sėdžiu kiekvieną dieną taip ir jaučiu kažkokį kirbesį savyje. Noriu pasiguosi draugui, bet jis labai daug dirba. Jaučiuosi šiai akimirkai vieniša ir be pagalbos, be jokios romantikos iš jo pusės.

Taigi ar mano jausmai yra normalūs? O gal tai liga dar kaišo pagalius man į ratus?

P.S. Vaistus tebevartoju, ir dar vartosiu keletą mėnesių.

Labai lauksiu Jūsų atsakymo!

Paulina (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Viktorija Ivleva:

Sveika, Paulina!

Visų pirma norėčiau Tave pasveikinti su artėjančia judviejų švente! Užjaučiu, jog šiuo metu Tau yra toks nelengvas metas, tad džiaugiuosi, jog daliniesi savo savijauta ir rūpesčiais.

Vestuvės yra nuostabi ir graži šventė, tačiau tuo pačiu metu tai yra vienas atsakingiausių ir rimčiausių sprendimų gyvenime. Manau, jog natūralu, kad jauti didesnį nerimą, nei anksčiau. Juk netrukus žengsite labai rimtą žingsnį ir teks priimti lemtingą sprendimą. Šventės organizavimas ir planavimas yra daug jėgų ir laiko reikalaujantis darbas. Svarbu tai, jog ir pati savo laiške mini, kad, kaip dažniausiai būdinga moterims, prisiėmei daugiausiai darbo.

Tokia didelė atsakomybė nerimo nesumažina, tiesa? Turbūt nereikėtų stebėtis, jog miegas tapo neramus. Juk, kaip žinoma, dažnai mūsų rūpesčiai ir baimės prasiveržia sapnuose, kai prarandame gebėjimą kontroliuoti save ir savo mintis. Tad norėčiau kiek paantrinti Tavo psichiatrą ir pasiūlyti pasvarstyti – galbūt vis gi vertėtų darbais su būsimu vyru pasidalinti kiek tolygiau? Nors, kaip leidai suprasti, draugas skubėti nelinkęs, kartais svarbu parodyti šiek tiek daugiau pasitikėjimo savo partneriu ir leisti vyrui būti vyru, o atsakomybę dalintis perpus. Juk taip svarbu jausti, kad Tavimi yra pasikliaujama ir tikima.

Nepaisant to, kad savo laiške išreiškei abejones savo santykiais, laiško pradžioje taip pat rašai, jog esi supratusi, kad tai būtent Tas žmogus, su kuriuo esi pasiryžusi praleisti likusį gyvenimą. Galima jausti tavo dvejones ir nerimą, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokios mintys ir jausmai dažnai yra labai natūralūs. Kartais net verta leisti tokioms mintims pabūti. Įžvelgus savo abejones ir baimes iš arti, jos dažnai pranyksta.

Suprantama, kad šiuo metu iki šventės abu turėsite daug darbų bei reikalų, tad dėmesio vienas kitam skirti tampa vis sunkiau, o romantikai vietos tarsi nebelieka. Tačiau nors savo laiške mini, jog romantikos nebeliko iš jo pusės, nėra iki galo aišku, kiek kurti romantikos stengiesi pati. Galbūt ir pačiai kartais pavyktų grįžusį iš darbų draugą nustebinti ar kaip nors palepinti? Tikiu, kad draugas tai įvertins, o iš Tavęs pasimokęs galbūt ir Tave pačią vieną dieną nepaprastai nustebins.

Kitas dalykas, į ką norėčiau atkreipti dėmesį – tai, kaip pati rašai, Tavo polinkis ieškoti sau ligų. Pagirtina, kad rūpiesi savo sveikata ir savijauta bei esi sau atidi, tačiau perdėtas negalavimų ieškojimas dažnai „užprogramuoja“ mus negatyviai ir mes patys „prisišaukiame“ sau nemalonumus. Svarbu pačiai būtų pagalvoti iš kur kyla tokios mintys ir, joms beužvaldant, stengtis jas keisti kitomis – teigiamomis. Pasvajoti, beje, taip pat kartais būna labai sveika. Tikiu, kad iš pradžių tai atrodo labai nelengva užduotis, tačiau stengiantis tam skirti bent keletą minučių į dieną, kaskart perorientuoti savo minčių eigą tampą vis lengviau ir natūraliau, nerimas kankina vis mažiau, o nuotaika bemaž tampa geresnė.

Tačiau jeigu jauti, kad nerimas vis vien nesitraukia, dažnėja ir sutrikdo kasdienį gyvenimą, norėčiau pažymėti, jog nors medikamentinis gydymas yra svarbus, dažnai jis būna nepakankamas. Tad norėčiau pasiūlyti pasvarstyti apsilankymo pas psichologą ar psichoterapeutą galimybę ir aptarti Tave slegiančius ir neraminančius dalykus.

Linkiu didžiausios sėkmės, stiprybės ir gražios šventės!

Psichologė Viktorija Ivleva | viktorija.yv@gmail.com

http://psichika.eu
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šauktinis pasibaisėjo kariuomenės reakcija į jo sveikatą: tegul žino visa Lietuva (173)

„Tegul žino visa Lietuva“, – tokiais žodžiais savo laišką redakcijai pradėjo šauktinis...

Imigracija Lietuvoje: atlyginimai priklausys nuo dviejų veiksnių (12)

„Imigracijos poveikis darbo užmokesčiui priklauso nuo to, ar atvykstanti darbo jėga konkuruoja,...

Ukrainos ministras apie neprognozuotus įvykius: tai didelės gėdos diena sulaikyti 24 žmonės (260)

Vidurio Ukrainoje dešimtys žmonių ketvirtadienį susirėmė su policija dėl vyriausybės planų...

Vilniaus rajono savivaldybė pritarė planui toliau asfaltuoti Skvernelio gatvę

Vilniaus rajono politikai penktadienį patvirtino 2020–2022 metų strateginį veiklos planą,...

Gyvai / Jūs rimtai? Jurijus Smoriginas – apie „Euroviziją“ ir apsinuoginusią Ingą Stumbrienę (1)

Choreografas, baleto šokėjas ir TV projektų dalyvių kritikas Jurijus Smoriginas penktadienį sės...

Etikos sargai į Zuokų skyrybų dramą papildomai nesivels (11)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( VTEK ) nusprendė nepradėti savarankiško tyrimo dėl to,...

Įtakinga Europos politikė: reikia griežtinti vaiko priežiūros atostogų tvarką ir visiems sutrumpinti darbo laiką

Metus vaiko priežiūros atostogos apmokamos moterims ir metus – vyrams. Tokį receptą siūlo...

Aistros dėl tolesnio „Skvernelio gatvės“ asfaltavimo: gyventojai piktinasi dešimtmečius nesulaukiantys tokio pat dėmesio (68)

Vilniaus rajono politikams penktadienį rengiantis tvirtinti planus, kuriuose įtrauktas ir premjero...

„Žalgiris“ išpildė Šaro pageidavimą, nudegęs Hayesas davė patarimą vaikams (3)

Paskutinį kartą Eurolygoje kovą dėl atšokusių kamuolių Kauno „Žalgiris“ buvo laimėjęs...

Susilaužiusi koją vilnietė į savo hobį daugiau negali žiūrėti: įspėja visus, kokios klaidos nedaryti (12)

Nuolat girdime apie nelaimes, nutikusias kitiems: tai paslydo ir lūžo koja, tai sportuojant...

|Maža didelių žinių kaina