Esu labai simpatiška, draugiška, įdomi, dirbanti ir išsilavinusi 30-ties metų mergina. Iki dabar dar nepavyko rasti artimo žmogaus, sukurti šeimos. Pasimatymų per savo gyvenimą buvo begalės, bet draugystės su vyrais trukdavo trumpai: mėnesį ar 5-7 mėnesius. Po vienos nelaimingos meilės teko lankytis pas psichologą. Sakyčiau, kad jaučiau priklausomybę tam žmogui ir dar dabar negaliu sau atsakyti ar jau pasveikau nuo jos, nors santykiai jau yra nutrūkę.
Nuojauta man kužda, kad aš pasirenku, o tiksliai labai natūraliai mane traukia ne tie vyrai su kuriais galėčiau sukurti ilgalaikius santykius, kurie mokėtų mylėti, kurti artimą ryšį. Tokių vyrų priešingybės manęs netraukia kaip vyrai, su jais galiu būti tik draugais. Tačiau su tokio tipo vyru labai pasistengus mano draugystė truko metus. Nors protu suvokiu, kad jie yra tie, kurie gali duoti, ko man reikia, dovanoti meilę, rūpestį, tačiau lipu per save bandydama juos prisijaukinti. Kaltinu ir pykstu ant savęs, kad atmetu juos.
Skaitydama psichologines knygas sau logiškai dėlioju, kad mano meilės poreikis nebuvo išpildytas vaikystėje. Esu antras vaikas šeimoje, nors mama tikrai mylinti ir mylėjo visus tris vaikus vienodai, bet aš jaučiu, kad būtent mamos aš buvau nepriimta tokia, kokia esu, nesuprasta ar mylėta mažiau. Dažnai jaučiausi ir dabar jaučiuosi prastesnė nei sesė ir pavydėdavau broliui skiriamo jam dėmesio ar nuolaidų. Vien šios mintys mane gali stipriai pravirkdyti.
Jaučiu lyg nebūčiau nusipelnius meilės, nors konkretaus atvejo iš vaikystės, nuo kada taip pradėjau jaustis, nepamenu. Tėvų nekaltinu, jie tikrai davė taip kaip galėjo ir mokėjo. Naivu būtų tikėtis ar reikalauti iš tėvų, kad tas meilės poreikis, kurio reikėjo vaikystėje ar kūdikystėje būtų patenkintas dabar. Su tėvais dabar sutariu gerai, tik kartais norėtųsi mažiau girdėti patarimų, o daugiau palaikymo.
Mane vis kankina klausimai ar galiu kažkaip pati patenkinti tą meilės poreikį? Kaip galėčiau kompensuoti tą norą jaustis mylimai? Kokias knygas rekomenduotumėte perskaityti? Kokias užduotis turėčiau atlikti?
Tas poreikio nepatenkinimas ir verčia mane rinktis ne tik netinkamus vyrus, bet ir draugus, kurie yra lyg nepasiekiami, nemokantys sukurti artimo ryšio, labiau imantys nei duodantis, individualistai ar vienišiai, bet man jie įdomūs. Manyje atsiranda noras juos įtikinti, kad esu verta jų dėmesio, norisi jų pripažinimo, noriu būti svarbi ir reikalinga jiems. Tuo pačiu jaučiu, kad tas noras gal nėra adekvatus, didesnis nei jie gali duoti. Jau esu nutraukus draugystes su keliais draugais, kurių dėmesio jaučiau, kad noriu gauti daugiau, nei jie gali duoti. Draugai, kurie yra super rūpestingi, mane kartais net erzina.
Nors kartais jaučiu, kad iš savęs daug reikalauju, norėdama pakeisti savo charakterį, bandydama sukurti santykius su vyrais „verčiuosi per galvą“. Po nelaimingų santykių atsigręžiau į save ir pradėjau eiti savęs mylėjimo keliu. Šis procesas lėtas, bet jau jaučiu, kad pradedu priimti save tokią, kokia esu, galiu būti viena pati su savimi. Pradedu manyti, kad gal geriau gyventi taikiai ir harmoningai vienai, nei prastame, varginančiame ryšyje su vyru.
Dar būna dienų kai išlenda nepasitikėjimas savimi, toks jausmas lyg neturėtum stuburo. Tokiais momentais suvokiu, kad jei pasitikėčiau savimi, elgčiausi visai kitaip, bet sau nieko negaliu padaryti, negaliu sau įsakyti. Laimingiausia su savimi jaučiuosi, kai nereikalauju iš savęs nieko, tiesiog būnu, pasiduodu jausmams ar mintims, „laukiu“.
Jaučiu, kad meilė bendrąja prasme yra aplinkui, gamtoje, medžių lapuose, gėlėse, žemėje, kažkur ore, bet iš žmonių aš jos nejaučiu. Kartais stebiu poras iš šalies ir man atrodo, kad ta meilė, kuri yra tarp jų, tokia meilė, kurią vyras dovanoja moteriai ir atvirkščiai, man nepriklauso arba ji kažkur toli, o aš lyg burbule ir ji man nepasiekiama. Aš jos nenusipelniau ir ji nebent stebuklo būdu galėtų mane pasiekti.
Kai protu pati sau bandau atsakyti, kas yra meilė, man ji labiausia asocijuojasi su rūpesčiu, išklausymu ir dėmesiu. Gal kiek keistai skamba mano mintys, lyg ir žinau, kas ta meilė yra, bet jos nejaučiu. Gal net kvailai nuskambės klausimas, bet kaip pajausti meilę?
Iš anksto labai dėkoju.
Pagarbiai,
Vita
