aA
Prieš dvejus metus susipažinau su draugės pažįstamu iš kitos šalies ir pradėjau susirašinėti internetu. Bendravome iš pradžių tik kaip draugai, nes jis pasirodė ne mano tipo žmogus, nebuvo man patrauklus.
© Shutterstock nuotr.

Aš visa gyvenimą buvau neigiamai nusiteikusi prieš virtualius santykius su užsieniečiais, sakiau, kad žmonės, nekalbantys ta pačia kalba, negali turėti pilnaverčių santykių, nes kalbos barjeras neleidžia pilnai suprasi vienas kitą. Taip pat maniau, kad nematęs žmogaus realybėje, negali turėti jokių jausmų.

Bet po gerų metų suvokiau, kad mes labai atsivėrėme, bendravome kasdien, žinojome didžiausias paslaptis, buvome 100% nuoširdūs, negalėjome be vienas kito. Ir jis vieną dieną pasakė, kad mane myli. Aš atsakiau neigiamai, negalėjau pripažinti to.

Jis siūlė susitikti, bet aš visada atsisakydavau, nes bijojau, kad realybėje viskas bus kitaip, kad nejausiu "cheminio ryšio". Vis dėlto, mes susitikome, ir mano dvejonės niekur nedingo. Visą laiką mąsčiau, jog darau kažką netinkamai, kad jis nėra žmogus, kurį aš myliu.

Nors mano jausmai dvilypiai: vieną dieną aš negaliu atsitraukti nuo jo, suvokiu, kad tai vienintelis geras žmogus, kurį aš pažįstu, bet kitądien visai netikėtai noriu pabėgti kuo toliau. Sykį bandžiau daryti pertrauką, bet greitai suvokiau, kad man sunku be jo.

Susitinkame kelioms savaitėms į metus, tačiau kalbamės kasdien. Taip ir gyvenu jau 2 metus, nuolat dvejodama, ieškodama, kas ne taip, bet negaliu išsiaiškinti. Matau, kaip jis besąlygiškai mane myli, kad padarytų viską, kad būčiau laiminga, net kuria tolimos ateities planus.

Žinau, kad jis yra tobulas žmogus, nuoširdžiausiais ir tobuliausias vaikinas, bijau, kad kito tokio nesutiksiu. Tačiau man per sunku nuolat gyventi dvejonėse, noriu vidinio stabilumo ir jaustis užtikrinta.

Noriu vaikino, su kuriuo būčiau visiškai tikra apie savo jausmus, kad sukūrus šeimyną ir įsipareigojusi, po 30 metų nenuspręsčiau viską mesti...

Iš kur kyla mano dvejonės? Ką ne taip darau? Gal verta paminėti, kad santykius inspiravo jis, visa "varomoji jėga" yra taipogi jis. Aš tik nuolat pritarianti ir būnu įkalbėta, tačiau galop nesigailiu.

Nesuvokiu, iš kur kyla tas dvilypumas? Aš pati esu sunkiai apsisprendžianti asmenybė, tad gal man reikia šalia žmogaus, kuris verstų mane jaustis užtikrintai?

Nesakykite, kad reikia pačiai dirbti su savo jausmais ar įsiklausyti į savo troškimus. Bandžiau daug sykių, tačiau nepadeda. Neišeina suvokti, ko aš noriu iš savęs ir santykių.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

BIJAU, KAD KITO TOKIO NESUTIKSIU

Iš jūsų laiško aš supratau, kad jūs meilėje jaučiatės „priimančioji“ pusė. O duoti meilę, t.y. jausti meilę šiam duodančiam žmogui jūs negalite.

Jūs tik atžymite, kad svyruojate tarp „negaliu be jo gyventi“ iki „noriu nuo jo pabėgti“. Taigi jūs išgyvenate prieštaringai, ir taip atsitinka daugumai devyniolikmečių.

Nemaža dalis devyniolikmečių merginų sako: „aš nežinau, ar tai meilė“. Kartais jų istorijose būna akivaizdžių būsenų, kurias jos vadina „buvau įsimylėjusi iki ausų“. Bet dažniau būna tiesiog „santykiai“. Juose nėra pilno „duodamos meilės“ jausmo.

Ir merginos skundžiasi: „man patinka tie, kuriems nepatinku aš. Ir mane įsimyli vyrai, kurie man nepatinka“. Tarsi kažkas merginų viduje saugo jas nuo pilnatvės: „ir aš, ir tu duodame vienas kitam kiek galime“. Ne, lyg tyčia kažkas būtinai turi mylėti mažiau! Kaip tai aiškina psichologinės vystymosi teorijos? Panagrinėkime jas ir jūs atsirinksite, kuri tinka jūsų atvejui.

Jūsų pačios psichologinė teorija - kad esate sunkiai apsisprendžianti asmenybė. Taip, būna tokių nerimastingai abejojančių charakterių, kuomet neįmanoma apsispręsti nei vienu klausimu. Tuomet žmogus daug metų įvairiomis progomis lygiai taip pat dvejoja: kokį maisto produktą jam nusipirkti? Pro kurias duris į pastatą jam įeiti?

Kiekvienas pasirinkimas kelia nerimą - o jei būsiu suklydęs? Jei situacija yra būtent tokia - tuomet nėra ko stebėtis. Situacija su jūsų draugu - tik atskiras šios polinkio abejoti atvejis. Teks tai priimti - abejonės tiesiog lydi jus per gyvenimą. Tačiau ką, jei abejonės apima tik santykius su vyru?

Šį klausimą nagrinėjęs Froidas teigė, kad jaunos moters tipiška meilė apskritai yra „narcistinė“. Tai reiškia, kad moteris myli pasyviai, mėgaudamasi jausmu „aš esu mylima“. Taip yra dėl to, kad nuo mažens mergaitė jaučiasi kiek labiau „nuskriausta“ už berniukus, todėl juos idealizuoja, o save nuvertina. Ji gali mylėti tik atspindėta meile: „mane, netobulą ir defektišką, myli tos idealios būtybės - vyrai, ir aš tuomet atsiduriu meilės būsenoje“.

O vėliau ši narcistinė meilė persikelia į vaiką - tuomet, Froido nuomone, moteris ima norėti vyro, kad pagimdytų nuo jo vaiką. Tik taip ji gali pasijusti jam lygi - juk vyrai negimdo ir nemaitina. O vaikui gimus moteris ima mylėti vaike savo tęsinį, atitinkantį vyrą, savotišką savo naujai atsiradusį vyriškumą. Vaikas kompensuoja jai atsilikimo nuo vyrų jausmą.

O kaip su aktyvia meile vyrui? Taip irgi atsitinka, tačiau tam reikia, kad moteris „integruotų“ savyje aktyvią meilę. Ir vaikas tam padeda. Juk su juo moteris pasijunta pilnesnė, aktyvesnė, nes įgyja davimo patirties. Kaip galima nešioti, maitinti ir auginti vaiką neduodant jam nei kiek meilės?

Po motinystės laikotarpio moteris natūraliai savo meile būna labiau aktyvi, labiau duodanti, nei ankstyvoje jaunystėje. Ji sugeba mylėti ne narcistinė meile, o pilna meile. Tai būna brandžios moters brandi meilė.

Nemažai daliai moterų ši teorija pasirodė šovinistinė. Joje moteris pavaizduota kaip „vyras be varpos“. Vyras – aktyvus, o štai moteriai reiktų iki to subręsti. Ir gyvenimas ne visuomet paneigia, bet dažnai nepatvirtina Froido teorijos.

Tai reiškia, kad moteris irgi nuo pat pradžios gali jausti „duodančią“ meilę vyrui. Taip būna, jei moters šeimoje moteriškumas yra didelėje pagarboje ir mergaitė nuo mažens jaučia, kad ji yra tokia pat pilnavertė, kaip ir šeimos vyrai.

Taip pat gyvenime būna nemažai vyrų, mylėti nemokančių, o sugebančių tik priimti meilę. Tokiais atvejais reikalingas ne froidistinis paaiškinimas. Ir jį duoda sisteminės teorijos, nagrinėjančios davimo - gavimo pusiausvyrą meilėje.

Ją reguliuoja savotiškos vidinės svarstyklės, vadinamos sąžine. Jei žmogus gauna iš kito labai daug, jis turi ir atiduoti labai daug, tuomet šios svarstyklės rodo pusiausvyrą. Sąžinė lieka švari. Priešingu atveju sąžinė pasidaro nešvari.

Nuo mažens mes mokomės šias svarstykles reguliuoti preventyviai, t.y. iš anksto daryti veiksmus, neleidžiančius pasijusti nešvarios sąžinės.

Štai jūs rašote apie savo draugą: „žinau, kad jis yra tobulas žmogus, nuoširdžiausiais ir tobuliausias vaikinas, bijau, kad kito tokio nesutiksiu“. Taigi jūs gaunate iš jo labai daug. Meilė vystytųsi, jei jūs sugebėtumėte jam duoti tiek pat ir truputį daugiau. Tačiau tam reikalinga, kad jūs jaustumėtės sugebanti tiek duoti.

Tarkime, jei jūs žinotumėte: „aš jam suteikiu tiek, kiek jokia kita jam nesuteiktų“. O dabar panašu, kad jūsų jausmas kitoks: „aš jam skolinga. Jis toks nuostabus - ir iš dalies dėl to, kad gyvena užsienyje. O aš - tokia paprasta vietinė mergina. Aš jam nebegaliu duoti tiek daug, kiek jis man“.

Tokiais momentais, kai jūsų sąžinė parodo, jog duodate jam daug mažiau, nei gaunate, viduje kyla impulsas atstumti jį, pabėgti nuo jo. Jūs išvengiate nešvarios sąžinės jausmo. Bet kartu jis toks geras - kas dar jums tiek duos? Aplinkui aiškiai pristinga tokių šaunių vaikinų, ir iš baimės, kad atsidursite viena, jūs pas jį sugrįžtate. Ir kokia išeitis iš šios situacijos?

Dažniausiai ji reikalauja tam tikro veiksmo - nuo vaikino atsigręžti į pagrindinius meilės davėjus - jūsų tėvus. Kiekvienas iš mūsų, kurdamas santykius su kita lytimi, remiasi savo patirtimi su tėvais. Ir specialios psichoterapinės procedūros metu – šeimos konsteliacijos - žmonės kaip tik ir išsiaiškina, kiek ir ko jie yra gavę iš savo tėvų.

Kalba čia eina ne apie tai, kad „aš norėčiau iš jų to ir ano“. Procesai čia gilesni - jie apima ne tai, ko mes norime. O tai, ko mums iš tiesų reikia. Juk meilės santykiai - ne tik tai, ko mes norime. Štai ir jūs, ir nemaža dalis kitų merginų nori „turėti artimą žmogų“. Tačiau realiai jos pabūna su vienu ir pasišalina. Arba nori, o neprisileidžia.

Taip yra dėl to, kad giliau už mūsų norus slypi fundamentalūs mūsų siekiai, kuriuos reiktų vadinti „man reikia“. Ir šiuos „man reikia“ mes retai kada suvokiame iki galo. Na, nebent koks nušvitimas įvyksta viduje.

Štai kodėl į jūsų klausimus „Iš kur kyla mano dvejonės? Ką ne taip darau?“ aš atsakysiu būtent taip, kaip jūs nenorite, kad aš atsakyčiau: įsiklausykite į save. Tai, kad jums iki šiol tai nepavykdavo, neatleidžia jūsų nuo šio būtinumo. Nesvarbu, ar jūs to norite - jums būtina, reikia išmokti girdėti gilių savo siekių balsą.

Sėkmės.
Olegas Lapinas

Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (118)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (39)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Svarbiausia Europos upė džiūsta: pasekmes jaučia milijonai gyventojų (4)

Kevino Kilpso automobilių keltas skrodžia Vokietijos Reino upės vandenis, jam sukant į krantą...

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (282)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Prie Lietuvos priartės ciklonas: po stingdančio šalčio – pokyčiai jau netrukus (4)

Artimiausiomis dienomis šalyje orus lems anticiklonas, kuris sklaidys debesis, o pragiedruliai atneš...

Pažeidžiamiausi rinkimai: su kokiomis grėsmėmis susidursime rinkdami Europos Parlamentą

Rusijos vykdytos dezinformacijos kampanijos trikdė 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir galėjo...

Andrius Užkalnis. Išaiškėjo, ką Užkalnis iš tikrųjų veikia JAV ir ką liepia dirbti jums (222)

Pamatėte nuotrauką ir žinote, kodėl iš tikrųjų taip ilgai ir dažnai būnu Amerikoje....

Sulaukta dar vieno „Sandros Grafininos apsireiškimo“: mįslė ramybės neduoda ir jos artimiesiems, ir Nigelo Westo advokatui (7)

Detektyvu virtusi Sandros Grafininos dingimo istorija iki šiol nėra išnarpliota. Naujienų apie...

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV (223)

Rusija trečiadienį pademonstravo raketų sistemą, anot Vašingtono, pažeidžiančią svarbą...

Dainiaus Sinkevičiaus filmo „Pravieniškių mafija“ premjera (70)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios ir jau betseleriu...