Taip pat tikėtina, kad nemažai laiko skyrėte savo gyvenimo planavimui – kokios bus jūsų vestuvės, kokia bus suknelė, kokiame name norėtumėte gyventi ir kiek turėti vaikų. Net jų vardus jau buvote sugalvojusi. Visos svajonės buvo apie ateities gyvenimą – kokia būsite mama ir žmona.
Tačiau kaip jautėtės ir mąstėte dvylikos, jeigu jūs esate vyras? Ar leidote vakarus su draugais telefonu aptardamas įvykius klasėje? Ar jus nuoširdžiai domino, ką tą dieną mokykloje vilkėjo klasiokas Matas? Ar tikrai norėjote išsiaiškinti, kodėl Viktoras neatsisėdo šalia jūsų per priešpiečius? Ar tai jums buvo svarbu? Argi svajojote apie ateitį, kai būsite tėvas bei vyras ir įnirtingai diskutavote su geriausiu draugu, kuris vardas – Šarlotė ar Ema – būtų gražesnis jūsų būsimai dukrai?
Turbūt kad ne. Jeigu esate vyras, tai būdamas dvylikos greičiausiai domėjotės žaidimais – krepšiniu, futbolu. Arba mėgote važinėtis dviračiu. Gal dar žaisti šachmatais. Kitaip tariant, visas dėmesys buvo sutelktas į patį žaidimą, o ne tai, kokius jausmus tas žaidimas kėlė jūsų draugams.
Kai užaugote, kaip ir dauguma žmonių, padarėte tai, ko iš jūsų tikimasi. Galbūt įgijote išsilavinimą, gavote darbą, susiradote antrą pusę ir net susituokėte. Ir nors visą laiką vaikinai eina kitais keliais nei merginos, tačiau mes kažkaip tikimės, kad tie keliai susikirs prie altoriaus. Taip nėra, tačiau vyrai nenori, kad moterys tai žinotų.
Moterys išteka dėl pačios santuokos. Vyrai veda dėl moters. Moteriai tai kompleksinė sutartis. Ji gauna namus, vaikus ir vyrą. Ne vienas vyras skundžiasi paskutine vieta šiame sąraše, po vaikų, jos darbo, jos motinos, jos sesers, jos draugių ir jos „Zumbos“. Jos poreikiai gali būti patenkinti įvairiais būdais, o šiltus santykius ji gali turėti su bet kuriuo iš šiame sąraše esančių žmonių, nebūtinai vien su sutuoktiniu.
O štai daugeliui vyrų moteris tampa svarbiausia. Jis gali mylėti savo namus ir vaikus, tačiau dauguma vyrų pirmiausia nori labai paprasto dalyko – kad žmona būtų laiminga. Jie desperatiškai trokšta ryšio su ja ir dažnai greičiausias būdas šį poreikį patenkinti – seksas.
Vyrui taip pat būtina, kad žmona juo žavėtųsi ir jį gerbtų. Moterys nuvertina šį poreikį, tačiau jis egzistuoja ir yra tikras.
Taigi kai vyras užmezga romaną su meiluže arba palieka ilgus metus trukusią santuoką, žmona dažnai negali tuo patikėti. Ji negali suprasti, kaip jis gali viską, ką abu tiek daug metų kūrė, statyti ant kortos.
Žmonai pati santuoka yra esminė vertybė – kaip jis gali to atsisakyti? Dauguma vyrų jaučia, kad jie buvo viso to dalimi ir ėjo kartu, nes ji to taip norėjo, tačiau juos laikė ne santuokos institucija. Jam reikėjo žmonos. Kai jo jausmas išblėsta, vyrui nėra labai sunku palikti visa kita.
Paliktos moterys sunkiai tai supranta, iš dalies todėl, kad sutuoktinis niekada neatskleidžia visos tiesos bijodamas, kad ji nuo jo nusisuks, o ji jam buvo svarbiausias ir artimiausias žmogus. Tad pirmas žingsnis paliktai žmonai gijimo procese – suprasti šį faktą. Jo susidomėjimas dingo, jis nėra toks vyras, kokiu ji manė esantį. Jis nemelavo – jis tik darė tai, kas jam buvo svarbu tuo metu, kad liktų.
