28 metų Marija su Marku pragyveno trejus laimingus metus, tačiau vieną dieną pastebėjo, jog jos mylimojo elgesys pasikeitė, rašo psychologies.ru.
„Dažniau liūdėjo, tapo labai tylus. Kartą savo kompiuteryje paliko įjungtą elektroninį paštą – nesusilaikiau, žvilgtelėjau. Ten buvo keli laiškai moters, su kuria jis dirba. Tačiau kalbėjo jie tikrai ne apie darbą. Mylimasis... Kaip tavęs pasiilgau... Prisimenu tavo kvapą... Tokius žodžius ta moteris rašė mano vyrui. Viduje viskas apsivertė“, - pasakoja jauna moteris. Marija nėra tikra, ar apie atskleistą neištikimybę norėtų pasikalbėti su pačiu Marku.
43 metų Veronika nusprendė elgtis kitaip ir iš karto pulti neištikimą vyrą. Uždavė konkretų klausimą ir gavo tiesų atsakymą. Tačiau dvasinės ramybės sužinota tiesa tikrai neatnešė.
„Su Konstantinu esame vedę jau 15 metų. Jis turėjo kitą moterį ir man apie tai prieš pusę metų prisipažino. Patikino, jog dabar jau viskas baigta, esą jis suprato padaręs klaidą. Tačiau rytais arba naktį gauna trumpučių žinučių, skambučių. Atsiliepti išeina į kitą kambarį. Man kartą paklausus, kas vyksta, jis siaubingai supyko. Ėmė šaukti: „Tu pernelyg įtari ir pavydi“.
Nepaisant tokių akimirkų, gyvenimas teka sena vaga, neseniai dviese ilsėjomės prie jūros. Tačiau nerimas manęs neapleidžia nei minutei“, - savo istoriją pasakoja moteris.
Susidūrusios su galimos neištikimybės faktu, mes atsiduriame situacijoje, kai tenka priimti net tris skirtingus sprendimus: reikia ką nors daryti su savimi, savo antrąja puse ir pašlijusiais santykiais. Kaip elgtis ir nesuklysti, pataria specialistai.
Kas vyksta su jumis?
Tokioje situacijoje moterys dažniausiai išgyvena smarkų nerimą, pradeda nebepasitikėti savimi.
„Tai labai lengva paaiškinti. Juk kai mylite pačios ir esate mylimos, jaučiatės saugios, atsiranda bendrumo, nedalumo iliuzija, imate manyti, jog jūsų mylimasis – antrasis jūsų aš“, - teigia šeimos psichologė Jelena Ulitova. Įtarimas dėl neištikimybės akimirksniu parodo, jog taip nėra: mylimas vyras turi savo atskirus jausmus, polinkius, trumpiau tariant, jis nėra jūs. Tas žmogus gali ne tik džiuginti, bet ir skaudinti.
„Taip smarkiai skauda dėl nuo vaikystės visiems mums įskiepytos mantros „Apgaudinėti negalima, neištikimybė - tragedija“. Staiga tenka suvokti, jog realybė nuo mūsų vizijų žiauriai skiriasi. Tenka keisti santykius ne tik su išdavusia antrąja puse, bet iš naujo jaukintis visą pasaulį. Neretai apima jausmas, kad pasaulis griuvo“, - sako specialistė. Todėl labai svarbu pirmiausia atgauti vidinę pusiausvyrą. Tik tokiu atveju pavyks krizės sprendimų ieškoti išlaikant pagarbą tiek sau, tiek savo antrajai pusei.
Kaip padėti sau? Praktiniai patarimai
Vidinę pusiausvyrą atgauti pavyks laikantis trijų žingsnių programos:
1) Priimkite nerimą, nesistenkite jo slopinti. Nereikėtų kartoti sau (ir neklausyti tokių patarimų iš kitų): „Tik nesijaudink, nusiramink, baik nervintis , susiimk“, pataria psichologė Jekaterina Murašova. „Jūs nerimaujate ir sielojatės, ir tai normalu. Juk patiriate stresą, o stresas – normali adaptacijos reakcija. Jis naudingas, nes padeda prisitaikyti prie naujų sąlygų“.
2) Pripažinkite, jog aplinkybės pakito. Nepaisant to, ar mylimas vyras tikrai buvo neištikimas ar ne, jūsų jausmai tiek sau, tiek vyrui pasikeitė. „Pripažinkite, jog praeities nebesusigrąžinsite. Jūsų santykiai serga, jaučiatės bjauriai, tačiau tai būtina ir praeis“, - pataria psichoterapeutė J. Ulitova. Tik pripažinus tikrovę, galima judėti į priekį, link ateities. Priešingu atveju įtrauks fantazijų liūnas, realybė sumiš su fikcija. O fantazijos juk ne visada malonios.
„Dauguma moterų kaltę dėl vyro neištikimybės prisiima sau ir ima ieškoti logiškų paaiškinimų: apgaudinėja – reiškia nemyli, nemyli – reiškia kažkas su manimi negerai. Tokia logika – nesąmoningo perfekcionizmo (aš turiu būti geriausia) ir noro kontroliuoti (galiu lemti kitų žmonių elgesį, įskaitant ir savo vyrą) išraiška.
3) Stiprinkite savo nepriklausomybę. Kartokite sau: „Man viskas gerai, nepriklausomai nuo to, kaip elgiasi ir ką jaučia mano mylimas žmogus“, - pataria psichoterapeutė J. Ulitova. Anot specialistės, susiklosčius tokioms aplinkybėms, palanku prisiminti savo interesus, pomėgius, neturinčius nieko bendro su asmeniniu gyvenimu, daugiau galvoti apie darbą , imtis naujos veiklos – trumpiau tariant, visomis priemonėmis stengtis stiprinti savo nepriklausomybę, ugdyti savarankiškumą.
Sėkmingai žengusios visus tris žingsnius, jau galite imtis veiksmų plano. Planas padės konstruktyviai panaudoti emocinę energiją, neleisti jai užsistovėti, o pritaikyti sprendžiant įvairias užduotis ir ieškant problemų sprendimo. Priešingu atveju emocinė energija gali virsti griaunančia jėga, gali užklupti depresija , kyla pavojus dvasinei ir fizinei sveikatai.
