Orgazmui patirti nebūtina prisiliesti prie genitalijų

Orgazmas – tai vegetatyvinės nervų sistemos refleksas. Ši sistema atsako už veiksmus, nekontroliuojamus sąmonės (pavyzdžiui, širdies ritmą ir seksualinį susijaudinimą).

Orgazmo refleksą gali sukelti daugybė stimulų. Viena moteris galėjo patirti orgazmą, kai jai glostė antakius. Žmonėms, patyrusiems stuburo traumą su viršutinių arba apatinių galūnių paralyžiumi, dažnai išsivysto itin didžiulis jautrumas su traumos vietomis susijusiose srityse. Žinoma reali istorija apie moterį, kuri patirdavo orgazmą visuomet, kai tik valydavosi dantis, rašo portalas wday.ru.

Ji apsilankė pas neurologą, ir šis ėmė tikrinti, ar čia ne dantų pasta kalta. Pasirodė, kad orgazmas nepriklausė nuo pastos prekės ženklo. Jai buvo stimuliuojamos dantenos dantų krapštuku – nesuveikė: esmė buvo būtent judesiai, būdingi valantis dantis šepetėliu. Vis dėlto moteris buvo labai sunerimusi dėl to, kas vyksta, ėmė įtarinėti, kad ją apsėdo velnias, ir galiausiai užuot valiusi dantis juos tik skalaudavo.

Orgazmas padeda atsikratyti žagsulio

1999 metais Izraelyje vyriškis ėmė žagsėti. Tai tęsėsi ganėtinai ilgai, tačiau nė viena patikrinta priemonė negalėjo jam padėti. Ir tik po to, kai jis pasimylėjo su žmona, žagsėjimas liovėsi. Jis papasakojo apie tai savo gydytojui, o šis atvejį aprašė kanadiečių medicinos žurnale, straipsnyje pavadinimu „Seksas kaip priemonė atsikratyti užsitęsusio žagsėjimo“. Rouč sako, kad straipsnyje nesusituokusiems buvo siūloma masturbuotis.

Orgazmui patirti nebūtina būti gyvam?

Orgazmo centras – stubure esantys kryžkaulio nervai. Jei ši vieta stimuliuojama elektrodais, žmogus patiria orgazmą. M.Rouč parūpo: jei orgazmas – tai tiesiog refleksas, tai ar galima jį sukelti mirusiam žmogui (jei smegenys jau mirusios, bet organai dar aprūpinami deguonimi)? Juk negyvi žmonės morguose neretai demonstruoja Lozoriaus refleksą – kūnas prisilietus prie tam tikrų vietų bando sėstis ir sukryžiuoti rankas ant krūtinės.

Su šiuo klausimu M.Rouč kreipėsi į Stefani Men, smegenų mirties specialistę, ir toji atsakė, kad teoriškai mirusiam žmogui galima sukelti orgazmą, bet tik su ta sąlyga, kad kryžkaulio nervai aprūpinami deguonimi.

Apvaisinimui orgazmas nebūtinas

Praėjusio šimtmečio pradžioje ginekologai manė, kad orgazmo metu raumenų susitraukimai padeda spermai patekti į gimdą ir taip užtikrinti greitą spermatozoidų ir kiaušialąsčių susitikimą. Tai buvo pavadinta „įsiurbimo teorija“. Ši nuomonė buvo suformuota dar Hipokrato laikais, kai buvo manoma, kad orgazmas – būtina sąlyga pradėti kūdikį.

Penkiasdešimtaisiais amerikiečių seksologai Mastersas ir Džonsas nusprendė paneigti šią teoriją. Jie pakvietė į laboratoriją penkias moteris ir uždėjo joms gimdos gaubtelius su dirbtine sėkla, kurios sudėtyje buvo kontrasto, matomo rentgeno aparatu. Moterys turėjo masturbuotis, o tyrinėtojai rentgeno aparatu stebėjo, ar vyksta koks nors spermos įsiurbimas, ir nieko neaptiko. Taip „įsiurbimo teorija“ buvo paneigta.

Gyvūnams orgazmai stimuliuoja gimstamumą

Vis dėlto gyvūnams „įsiurbimo teorija“ ir toliau lieka aktuali. Danijos nacionalinis kiaulių veisimo komitetas nustatė, kad patelės vaisingumas padidėja šešiais procentais, jei dirbtinio apvaisinimo metu ji seksualiai stimuliuojama.

Spermos greitis

Alfredas Kinsi nusprendė paskaičiuoti, kokį atstumą įveikia ejakuliuojama sperma. Keturiasdešimtaisiais buvo paplitusi teorija, pagal kurią jėga, kuria sperma patenka į gimdą, veikia vaisingumą. A.Kinsi manė, jog tai niekai, ir ėmėsi darbo. Ištyręs tris šimtus savanorių, jis nustatė, kad trijų ketvirtadalių vyrų sėkla tiesiog išsilieja, o ne išstumiama su kažkokia neįtikėtina jėga. Užtat tarp savanorių buvo vienas rekordininkas – jo sperma „skriedavo“ net 2,2 metrus pirmyn.

Reti orgazmai – pavojus vaisingumui

Spermoje, kuri lieka vyriškio kūne daugiau nei savaitę, ima vykti pokyčiai, kurie mažina spermatozoidų gebėjimą pasiekti kiaušialąstes. Todėl jei planuojate vaiką, patirti orgazmą reiktų kaip galima dažniau.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją