Tyrimų duomenimis, daugiau nei trečdalis, bet mažiau nei pusė moterų turi seksualinės funkcijos problemų, bet tik 10 proc. šių moterų dėl to sielvartauja.
Žinoma, šios 10 proc. moterų sulaukė tyrėjų susidomėjimo, nes turi tikrų problemų, kurios joms kelia rūpestį. Tačiau ekspertams įdomios ir tos moterys, kurios mano turinčios sutrikimų, bet dėl jų nesijaudina. Jos galėtų padėti išsiaiškinti, kodėl moterys skirtingai reaguoja į tas pačias problemas.
„Ilgai manėme, kad dėl šių problemų visada išgyvena ir vyrai, ir moterys,“ – „LiveScience“ sakė Teksaso universiteto psichologas Kyle Stephensonas, neseniai publikavęs straipsnį šia tema.
Kai tyrimų išvados šią prielaidą paneigė, iškilo klausimas, kokie yra sielvartavimą dėl seksualinių problemų lemiantys veiksniai.
Seksualinių problemų skirtumai
Seksualiniai nesklandumai - dažna abiejų lyčių problema. 1999 m. JAV atlikti seksualinės disfunkcijos tyrimai, publikuoti „Amerikos medicinos asociacijos žurnale“, parodė, kad seksualinėmis problemomis skundėsi 43 proc. moterų ir 31 proc. vyrų.
„Skyrėsi tik šių problemų pobūdis,“ - sakė psichologė Sheryl Kingsberg.
„Didžiausia moterų problema - noro trūkumas,“ – „LiveScience“ sakė S. Kingsberg.
Tuo metu vyrai paprastai susiduria su „techninėmis“ problemomis: jaunus vyrus kamuoja priešlaikinė ejakuliacija, o vyresnius - erekcijos sutrikimai.
Turint omenyje fizinius, psichologinius ir kultūrinius veiksnius, iš kurių susideda seksualinis troškimas, erekcijos sutrikimai ir priešlaikinė ejakuliacija - nesunkiai pagydomos problemos. Be to, įprastas vyrų problemas yra lengviau diagnozuoti. Norite mylėtis, bet negalite išlaikyti erekcijos? Vadinasi, jums erekcijos disfunkcija. Neturite jokio noro mylėtis? Gali būti, jog esate pavargusi. Arba patiriate daug streso. Arba esate ne su tuo žmogumi. Arba taip yra dėl šalutinio vaistų poveikio.
Prie šios painiavos prisideda ir faktas, kad turinčios problemų moterys nebūtinai dėl to sielvartauja. 2008 m. atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo 31000 moterų, parodė, kad nors 43 proc. dalyvių teigė turinčios seksualinių problemų, dėl jų jaudinosi tik ketvirtadalis. Šie rezultatai buvo publikuoti žurnale „Akušerija ir ginekologija“.
Tiesa, gydytojai ir pacientės ne visada vienodai supranta sąvoką „seksualinės problemos“. Pavyzdžiui, 1988 m. atlikti tyrimai, publikuoti „Britanijos medicinos žurnale“, parodė, kad 10 proc. iš 436 tyrime dalyvavusių 35-39 metų moterų teigė turinčios seksualinių problemų, bet trečdalis jų neatitiko tyrėjų nustatytų seksualinės disfunkcijos kriterijų. (Seksualinių problemų kriterijus atitiko 33 proc visų tyrimo dalyvių.)
Panašūs rezultatai buvo publikuoti ir „Šeimos praktikos“ žurnale 1998 m. Tyrimai parodė, kad 39 proc. moterų norėtų ieškoti pagalbos dėl patiriamų seksualinių problemų, tačiau tyrėjai manė, kad tik pusė jų šių problemų iš tiesų turi.
Seksualinis kontekstas
Seksualinės medicinos centro direktorius Leonardas Derogatis sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl disfunkcija ir nepasitenkinimas nėra vienas ir tas pats, yra ta, kad moters seksualinis troškimas, palyginus su vyro, labiau priklauso nuo konteksto.
„Moterys mylisi dėl daugybės skirtingų priežasčių ir tik viena jų yra ta, kad seksas teikia malonumą,“ – „LiveScience“ sakė L. Derogatis. „Tai noras patirti artumą, siekis įtvirtinti pasitenkinimą teikiančius moters ir žmonos vaidmenis, būdas pradžiuginti partnerį ir taip toliau.“
Kontekstas - būtent tas dalykas, kurį tirti ėmėsi K. Stephensonas ir psichologė Cindy Meston. Jie apklausė 200 heteroseksualių moterų, kurios turėjo atsakyti į klausimus apie savo santykių su mylimuoju kokybę ir seksualinį pasitenkinimą. „Seksualinės medicinos žurnale“ paskelbti tyrimai leidžia manyti, kad moterų sielvartavimo dėl seksualinių problemų lygis smarkiai priklauso nuo to, kaip jos vertina santykius su antrąja puse ir koks yra jų artumo su partneriu lygis.
Tyrėjai spėjo, kad jei poros santykiai pasižymi atvirumu ir abipusiu pasitikėjimu, seksualinės problemos kels mažiau sielvarto. Paaiškėjo, kad tai tik iš dalies tiesa, teigė K. Stephensonas. Didesnis artumo pojūtis mažiau jaudintis dėl seksualinės disfunkcijos padėjo tik toms moterims, kurios bijojo prarasti partnerį. Toms moterims, kurios šeimoje jautėsi saugios, didesnis artumo pojūtis nepadėjo sumažinti sielvartavimo dėl intymių problemų.
Gali būti, kad bijančios prarasti partnerį moterys taip džiaugiasi švelnumo akimirkomis, kad ignoruoja problemas lovoje, sakė K. Stephensonas. Moterys, kurios jaučiasi saugios, seksą laiko svarbesniu prioritetu.
Tačiau kai tyrėjai domėjosi tik seksualinio potraukio trūkumu ir neanalizavo jokių kitų problemų, jie nustatė, kad artumo jausmas padėjo sumažinti sielvartavimą. Taip gali būti dėl to, kad šios moterys gauna pasitenkinimo iš kitų, ne seksualinių šaltinių arba dėl to, kad jų partneriai supratingesni, kai jos sako, kad neturi nuotaikos meilės žaidimams.
Šiuo metu K. Stephensonas renka duomenis kitam tyrimui, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, kaip keičiasi poros santykiai, kai moteris turi seksualinės funkcijos problemų. Ar jos partneris pyksta? Ar pora pradeda mažiau mylėtis? Ar moterys dėl to sielvartauja?
„Dar per anksti pateikti išvadas,“ - sakė K. Stephenson.
