Kai sužinojau, vyras pažadėjo nutraukti su ja santykius, nes pasirinko šeimą ir nori gyventi šeimoje. Bet po kiek laiko sužinojau, kad tai buvo melas, jis su ja tebebendravo.
Šiuo metu jis sako, kad bendravimo su ja nebėra, bet aš juo visiškai nebepasitikiu, juk jie tebedirba tame pačiame darbe.
Skausmas, kuriu jaučiu, yra nežmogiškas, atrodo, išprotėsiu. Skauda labai stipriai, tiesiog nepakeliamai. Kaip su tuo gyventi? Šeima man yra visas gyvenimas. Labai prašau padėti, patarti, kaip gyventi su didžiuliu skausmu viduje, kuris lieka po neištikimybės?
Skaitykite taip pat: 15-metis atvirai: kartais masturbuojuosi, kaip pabėgti nuo geismo?
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
KAIP IŠGYVENTI VYRO NEIŠTIKIMYBĘ?
Kaip supratau, apie vyro neištikimybę jūs sužinojote ne per seniausiai. Po to vyras suteikė jums vilties pasakęs, kad nutrauks santykius. Tačiau paaiškėjo, kad nenutraukė. Tai pridėjo prie jūsų skausmo dar dozę nepasitikėjimo. Natūralu, kad jums yra labai skaudu. Išprotėti jūs nuo jo neišprotėsite, tačiau ilgą laiką galite nešioti viduje stiprią nuoskaudą.
Tačiau visa tai bus ne kas kitas, o jūsų pačios savęs skaudinimas. Su polinkiu į aukos vaidmenį. Aukos vaidmuo verstų jus iki saldaus skausmo kartoti mintyse vis tą pačią frazę: „Jis mane išdavė, jis mane apgavo, jis man sugriovė gyvenimą“.
Ir kartodama tai jūs stengtumėtės pamiršti vieną tiesą. Kad tai ne vyras sugriovė jūsų gyvenimą. O jūs pati jį griaunate savo mintimis. Nes įsimylėdamas bendradarbę vyras neketino sukelti jums jokio skausmo. Jis galvojo apie save. Jūs čia nieko dėta. Nebent tai buvo jo kerštas už jūsų neištikimybę ar už ką nors kitą iš jūsų pusės.
Jūs apie tai nerašote, todėl tikėtina, kad yra kitaip: jam tiesiog patiko kita moteris. Ir galbūt ta moteris prie to prisidėjo, viliodama jūsų vyrą, palaikydama jų santykius, nepasakiusi šiems santykiams „ne“. Todėl pabandykime padalinti atsakomybę už tai, kas įvyko, į kelias nelygias dalis. Toks padalinimas padės jums nenešioti viso skausmo savyje.
Jūsų pačios atsakomybė. Vyrai susižavi kitomis moterimis tuomet, kai jiems ima ko nors trūkti iš savo žmonų. Dažniausiai vyrai taip paaiškina savo elgesį: žmona labai gera motina, šeimininkė, tačiau nenori su manimi mylėtis tiek, kiek man reikia. O mane traukia sėti savo sėklą be perstojimo, tenkintis pačiam atsibosta, be to, traukia kažkas naujo.
Kartais vyrai prideda: žmona manimi taip nesižavi, kaip ana; ana išsižiojusi klausosi mano istorijų ir juokiasi iš mano pokštų. Maniškei aš nesijaučiu reikalingas. Tokia informacija yra kur kas naudingesnė už aukos vaidmenį, nes iš jos galima padaryti neįkainojamas išvadas apie slaptus jūsų vyro reikalavimus. Kurių, žinoma, jis jums nebuvo išsakęs. O jei buvo, tai jūs į juos nereagavote. Dabar reaguosite.
Vyro atsakomybė. Meluoti yra negražu. Duoti neatsakingus pažadus- taip pat. Kaip griežtai reikalauja kalinių žargonas: „Filtruok savo bazarą“. „Bazaras“ kalinių žargone reiškia „šneką“. „Filtruoti“- reiškia „galvoti, ką kalbi“. Jei kalinys nefiltruoja bazaro, kaliniai jį pamoko. Nes atsakomybė - vyriškas bruožas.
Meluodamas ir žadėdamas vyras elgiasi nevyriškai. Vien tai yra jam bausmė, nes jis negali savęs gerbti meluodamas jums. Jam tai nemaloni pamoka, apkartinanti visus meilės džiaugsmus. Tačiau prie tų pamokymų galite prisidėti ir jūs. Dabar jūs turite teisę sakyti jam skaudžius žodžius, nekalbėti su juo, negaminti jam valgyti ir bausti jį įvairiais būdais.
Jūs pasakysite, kad nenorite jo bausti? Tuomet atsiranda tikimybė, kad bausite pati save. O tai nesveika. Aš rekomenduočiau jums visgi nubausti vyrą, tik bausmę sugalvoti konkrečią: išravėti hektarą tėvų daržo. Arba pinigais. Aš nejuokauju.
Jūsų varžovės atsakomybė. Taip, ta moterimi dėta, jūs, tikriausiai nebandytumėte tęsti aštuonių mėnesių romano su vedusiu vyriškiu. Jūs būtumėte nuo to susilaikiusi arba netęstumėte, jei jau taip atsitiktų. Todėl ta moteris nusipelnė jūsų prakeikimo. Prakeikimas gali būti tikras - šito jus gali išmokyti ragana. Arba simbolinis - varžovės menkinimas mintyse.
Kartais moterys, atsidūrusios jūsų padėtyje, susitinka su varžove ir pasišneka su ja. Šie pokalbiai gali būti labai grubūs, peraugantys į gąsdinimus ir atvirą agresiją. O gali būti subtilūs, su paslėpta ironija ir sarkazmu - priklausomai nuo jūsų intelekto ir išsilavinimo.
Jūsų tėvų ir uošvių atsakomybė. Taip, nenustebkite. Jei jūsų ar jūsų uošvių giminėje buvo neištikimybės tradicija, tai paslaptingu būdu galėjo užprogramuoti jūsų porą neištikimybei. Įvyksta tai, žinoma, netyčia, tačiau įvyksta pakankamai dažnai. Vaikai apskritai linkę kartoti savo tėvų elgesį, net jei jiems šis elgesys nepatinka.
Pasąmonė yra pasąmonė. Žinodama tai, jūs, žinoma, nepradėsite jausti didelio palengvėjimo, tačiau jums atsiras dar vienas objektas, kurį galima kaltinti. Nepagalvokite, kad aš ironizuoju. Kaltinti – nebloga strategija, mažinanti skausmą. Tačiau tai bus vis dar aukos vaidmuo.
Visuomenė su jos palaida morale, Dievas, likimas ir apskritai aukščiausios jėgos. Į jas galima kreiptis su atvirais ar paslėptais priekaištais. Galima pastebėti, kad neištikimybė iš tiesų labai paplitusi mūsų visuomenėje (vos ne kas antroje santuokoje). Kad Dievas jus už kažką baudžia. Kad likimas jums nepalankus. Tačiau jau čia atsiranda galimybė išvengti aukos vaidmens. Juk visos tos didelės jėgos, ypatingai Dievas, tradiciškai laikomos ne tik griaunančiomis, bet ir gydančiomis.
Taip - ir tuo galima užbaigti laišką - kartais neištikimybė yra aukščiausiųjų jėgų pokštas, reikalingas mus pamokyti, užgrūdinti, pastatyti ant žemės, o atskirais atvejais - pagyvinti santykius poroje. Net jei jūsų atvejis yra kitoks, patikėkite - baisiausia dalis jau praėjo ir dabar jūsų laukia bauginantys, bes labai svarbūs ir labai reikalingi jums pokyčiai.
Jų prasmę jūs suprasite vėliau, o kad ši prasmė yra, galite įsitikinti pastebėjusi, kaip jaučiasi kitos moterys, išdrįsusios nutraukti santykius su neištikimais sutuoktiniais arba atleidusios neištikimybę, arba apmokėjusios tuo pačiu; arba grąžinusios aistrą į atšalusią lovą. Dauguma jų yra gyvos, sveikos, patikėkite, jog liksite tokia ir jūs.
Pagarbiai
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
Išgyvenote kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi - rašykite gyvenimas@delfi.lt
