aA
Mokslininkas mano, kad gali nuspėti praktiškai bet kurios santuokos rezultatą pabrėžęs kelis vingius diagramoje. Johnas M.Gottmanas sako, kad 20 metų trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 600 susituokusių porų, rezultatai rodo, jog kruopščiai stebint vyro ir žmonos tarpusavio santykius ir išvertus stebėjimų rezultatus į skaičių kalbą, mokslininkai gali nustatyti kuri santuoka bus sėkminga, o kuri subyrės.
Santuoka
Jis sako, kad pagrindinis faktorius, pagal kurį galima spręsti apie santuokos patvarumą, yra tai, kaip poros sprendžia nesutarimus.

Porų konfliktams išspręsti naudojami metodai gali būti išreikšti matematiškai ar paprastu grafiku, pagal kurį galima prognozuoti koks bus santykių likimas. Mokslininko teigimu, taip matematika atrado vietą meilėje ir santykiuose.

Mokslininkas su kolegomis duomenis rinko stebėdami vaizdajuostes, kuriose užfiksuoti porų pokalbiai su santuokos konsultantais. Jiems įdomiausia buvo tai, kaip vyras ir moteris reaguoja vienas į kitą. J.M.Gottmano, vadovaujančio Santykių tyrimo institutui, teigimu, yra trys pagrindiniai stabilios santuokos tipai.

Pirmojo tipo šeimose vyras ir žmona vengia konfliktų. Kuomet atsiranda nuomonės skirtumas, jie niekada nesipyksta. Jie išklauso vienas kitą, bet nebando įtikinėti ir keisti svetimos nuomonės. Tokios santuokos, vadinamos „vengiančiųjų“, yra neemocingos; vyro ir moters santykiai tolimi, tačiau pačios santuokos būna ilgalaikės.

Antrasis santuokos tipas yra nepastovus – kuomet šeimą sukuria du žmonės, bendraujantys lyg du advokatai teismo salėje. „Jie gali ginčytis iki nukritimo“, sakė matematikas. Tokios santuokos yra ilgalaikės, nors šeimyniniai ginčai yra dažni ir karšti.

Trečiąjį stabilios santuokos tipą mokslininkas pavadino „pagrįsta“ šeima. Tokius santykius išlaikantys vyras ir moteris visada vienas kito išklauso, gerbia kito nuomonę ir retai ginčijasi. „Jie pasirenka dėl ko pyktis“, sakė J.M.Gottmanas.

Problemos šeimoje prasideda tada, kai susiduria du skirtingi žmonės, kurie sprendžiant konfliktus nedera vienas su kitu. Pavyzdžiui, jei vyras yra nepastovus ir linkęs ginčytis, o žmona – vengiančioji, tuomet šeimynai gresia rimta bėda.

Tokios poros, mokslininko teigimu, paprastai išsiskiria.

Mokslininkai matematiškai analizuoja santuokinius ryšius atsižvelgdami ne tik į tai, kas pasakoma, bet ir tai, kaip pasakoma bei į kūno kalbą ir veido išraišką. Tokios emocijos, kaip pyktis, grubumas ir priešiškumas įvertinamos neigiamai, o humoro jausmas ir polinkis apie partnerį kalbėti meiliai vertinamos teigiamai.

Kuomet šie įvertinimai susumuojami ir suvedami į grafiką, brėžiama linija, kuri arba nusileidžia žemiau neutralaus taško, arba kyla virš jo.

J.M.Gottmano teigimu, tolesni porų stebėjimas patvirtino sukurtos sistemos teisingumą. Jo teigimu, neigiamų jausmų eskalavimas arba status linijos nusileidimas žemiau neutralaus grafiko taško leidžia daryti prognozę, kad pora skirsis per 5,6 metus nuo santuokos.

Ne taip ryškiai besileidžianti linija leidžia manyti, kad šeimoje išnykęs emocinis ryšys. Tokios santuokos, mokslininko teigimu, paprastai trunka ne ilgiau, nei 16,2 metų.

Jei grafikas yra kylantis, tuomet galima manyti, kad santuoka bus ilgalaikė.

Mokslininko teigimu, naudojantis šiais grafikais galima padėti stabilizuoti santykius kai kuriose šeimose. Pavyzdžiui, šeimos, kuriose žmona yra vengiančioji, o vyras mėgaujasi konfliktais, taip pat gali būti „sutvarkytos“, jei žmona bus išmokyta atsakyti į žodinį vyro puolimą, o vyras bus išmokytas valdyti savo emocijas – tokiu atveju šeima gali pasiekti santykių stabilumui naudingą kompromisą.

J.M.Gottmano teigimu, pagal šį modelį konsultuotos šeimos dar bent metus išlaikydavo santuoką. Tačiau mokslininkas įspėjo, kad tyrimas vis dar yra ankstyvoje fazėje ir modelis ateityje bus tobulinamas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (42)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo (1)

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Gyvai / Kova dėl bilieto į Euro 2020 prasideda: Liuksemburgas – Lietuva 1:1 (39)

Lietuvos futbolo rinktinė startuoja 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B grupėje...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (49)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Lionel Laurent. Milijardierius įsigyja bilietą į Paryžiaus elitą

Mes gyvename auksiniame sutelktos valdžios, pinigų bei įtakos pasaulyje, ir nieko nėra geresnio,...

Sinoptikė: dviženkliu pliusu džiaugsimės neilgai – atkeliaus sniegas ir lietus (30)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Vaizdo įraše – įspūdingas 332 metrų ilgio lėktuvnešio manevras (112)

„Nimitz“ klasės lėktuvnešis yra 332,8 metrų ilgio laivas, kuriame tarnauja daugiau nei 6...

Karbauskis: aš Landsbergio nesuprantu – niekada su juo nesipykau (453)

„Sveikinu, – taip į opozicinių Seimo frakcijų susitarimą reagavo Lietuvos valstiečių ir...

Mokslininkas iškėlė netikėtą idėją dėl nežemiškos civilizacijos kosminių laivų (29)

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras...