aA
Tikra meilė nepaiso žmonių skirtumų. Tuo seniai įsitikino savo antrąsias puses užsienyje radę lietuviai Anželika ir Andrius. „Niekada nevesiu užsienietės“, – tokį pažadą kadaise sau buvo davęs Andrius Puskunigis. Tačiau likimas mėgsta papokštauti – šiandien jis aštuntus metus gyvena Prancūzijoje ir su žmona, žavia prancūzaite Céline, laukia pirmagimio.
Pora, santykiai
Pora, santykiai
© Corbis/Scanpix
Studijuoti į Maskvą išvykusi Anželika taip pat negalvojo apie vedybas su kitos tautybės žmogumi. Tačiau antrą viešnagės Rusijos sostinėje dieną ji sutiko iš Uralo kilusį Aleksejų Terechovą. Šeimos laimė trunka jau daugiau nei dvidešimt metų.

Tyra, švelni ir santūri

Muzikanto profesiją įgijusį A.Puskunigį į Prancūziją išviliojo noras tobulinti grojimo obojumi įgūžius.

„Lietuvoje turėjau neblogą darbą – buvau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro obojų grupės narys. Tačiau nuolat lydėjo jausmas, kad dar nesu gerai įvaldęs šio instrumento. Užsimečiau krepšį ant pečių ir išvažiavau mokytis“, – pasakojo Andrius.

Studijuodamas Prancūzijos Meco miesto muzikos konservatorijoje anuomet dvidešimtmetis lietuvis susipažino su Céline, kuri mokėsi groti klavesinu.

„Bene trejus metus grojome kartu. Buvome tik draugai – jokios romantikos, tiesiog kolegos. Bet ilgainiui supratau, kad ši mergina – ypatinga: tyra, švelni, santūri. Tokios mane žavi“, – prisipažino lietuvis.

Tokių uošvių kaip Céline tėvai A.Puskunigis linkėtų visiems vyrams.

„Mane priėmė kaip sūnų“, – tikino jis. Su ne mažesne meile prancūzaitę marčią sutiko ir Andriaus tėvai.

„Mano žmona tokia mažutė. Mamai ji iš karto tapo lyg dukra, kurios labai norėjo, bet turėjo tik mane ir brolį“, – šyptelėjo vyras.

Per trumpus apsilankymus Lietuvoje Puskunigių marti pramoko lietuviškai.

„Nors man lengviau skaityti, negu kalbėti“, – lietuviškai su žaviu prancūzišku akcentu prasitarė Céline.

Prancūzų gyvenimo subtilybės

Prie žmonai įprastos kultūros bando prisitaikyti ir Andrius. Gyvendamas Prancūzijoje jis iš katalikų tikėjimo perėjo į protestantų.

„Protestantizmo idėjos man daug priimtinesnės. Susipažinęs su Céline susipažinau ir su protestantų reformatų bendruomene. Ten man visi be galo padėjo. Neslėpsiu – atvažiavęs į svetimą šalį dažnai jaučiausi vienišas ir sutrikęs. Bendruomenėje sulaukiau visokeriopos paramos. Žmonių čia didelės širdys“, – pasakojo Andrius.

Tik atvykus į Prancūziją Andriui didžiausią įspūdį padarė šios šalies virtuvė.

„Visi prancūzai – neįtikimi gurmanai. Maistui jie skiria ne tik daug pinigų, bet ir begalę laiko. Sakyčiau, valgymo ritualui jie skiria kone pusę gyvenimo“, – šyptelėjo taip pat maisto žinovu tapęs Andrius.

Nepatinka vietos moterys?

Įsigalėjusi nuomonė, kad prancūzų moterys – elegancijos įsikūnijimas.

„Tai – didžiausia nesąmonė. Grįžęs į Lietuvą visada įsitikinu, kad prancūzėms iki lietuvių elegancijos – labai toli“, – patriotinius jausmus liejo Andrius. Jo žodžiais, Prancūzijoje moterys daug dirba ir į savo išvaizdą mažai tekreipia dėmesio.

„Be to, pasaulinis feminisčių judėjimas kilo būtent Prancūzijoje. Apie šiuos istorinius procesus plačiau nekalbėsiu, nes jie mane nervina“, – nukirto lietuvis. Tačiau jis prasitarė, kad prancūzės – labai karingos prigimties, kupinos didelių ambicijų.

„Jos lygiuojasi į vyrus ir taip praranda moteriškumą. Tiesą sakant, mane šokiravo tokia „emancipacija“, – prisipažino A. Puskunigis.

Tad kodėl jis vedė prancūzę?

„Na čia kiek kitokia situacija, mat Céline tėvas kilęs iš Sicilijos, o mama – iš Vokietijos. Taigi susilieja vokiškas „Ordnung“ (vok. – „tvarka“) ir sicilietiškas „mafiozi“ kraujas“, – kvatojo lietuvis.

Netrukus jauna šeima ketina persikraustyti į naują namą Amnevilio miestelyje, ten turėtų gimti jų pirmagimis.

„Teks truputį sulėtinti darbų tempą“, – šyptelėjo būsimas tėtis.

Antros dienos pažintis

Į Maskvą studijuoti ekonomikos prieš dvidešimt vienus metus išvykusi lietuvė Anželika nesitikėjo, kad į gimtąjį Kauną grįš tik pasisvečiuoti. Antrą viešnagės tuometėje Sovietų Sąjungos sostinėje dieną ji susipažino su būsimu vyru – iš Uralo kilusiu Aleksejumi Terechovu. Greitai pora atšoko vestuves.

Nors laikai nebuvo lengvi – Rusija išgyveno ekonomikos krizę, – Terechovų šeima sėkmingai įsitvirtino megalopolyje: baigė studijas, įsidarbino, įsigijo butą ir susilaukė dviejų atžalų.

Šiandien 40 metų Aleksejus – verslo konsultacijų bendrovės viceprezidentas, o metais jaunesnė žmona Anželika dirba stambioje verslo investicijų grupės bendrovėje. Abu dar skaito paskaitas Finansų akademijoje.

„Lietuvoje galėtume vadintis pasiturinčia šeima, o Maskvoje mūsų pajamos – vidutinės, nes čia daugybė oligarchų“, – aiškino Anželika.

Stengiasi pabėgti nuo taršos

Daug dirbanti pora namuose dažniausiai susitinka tik prieš vidurnaktį, todėl su vaikais – teisę studijuojančiu Artiomu ir devynmete Polina – praleidžia kiekvieną savaitgalį. Kartu jie vyksta į daug metų nuomojamą sodybą pamaskvėje.

„Turėti namą kaime – kiekvieno tikro maskviečio garbės reikalas“, – šypsojosi Anželika. Ji džiaugėsi sodyboje galėdama įkvėpti gurkšnį tyro oro. Milžiniškų automobilių grūsčių dusinamoje Maskvoje oro taršos normos kartais peržengia visas kritines ribas. Dėl užterštos aplinkos dažnai serga Polina. Ją, kaip ir daugumą šio didmiesčio vaikų, kamuoja įvairios alergijos.

„Kaip įmanydami stengiamės apsisaugoti nuo taršos. Butą įsigijome ant kalniuko, pietvakarinėje miesto dalyje, kurios nepasiekia vėjo atpučiami teršalai. Taip pat perkame ekologiškus produktus“, – pasakojo Anželika, džiaugdamasi, kad Maskvoje galima nusipirkti lietuviškos varškės ir juodos duonos.

Be pagalbos neišsiverstų

Prie maskvietiško gyvenimo tempo pripratusi Anželika prisipažino, kad neišsiverstų be pagalbininkų. Namų švara rūpinasi ateinanti tvarkytoja, o Polina – vyro motina ir auklė. Močiutė mergaitę palydi į mokyklą, o auklė ją pasiima po pamokų ir lydi į būrelius.

Vaikams lavinti maskviečių šeimos skiria itin daug dėmesio. Todėl ir Polina lanko aikido, muzikos mokyklą, šachmatų būrelį. Dauguma užsiėmimų – nemokami arba kainuoja vos keliolika litų per mėnesį.

Nors mokykla netoli namų, Terechovai niekada dukters neišleidžia vienos. Maskvą, kur kasdien į gatves plūsteli per dešimt milijonų gyventojų, neretai sudrebina istorijos apie dingstančius vaikus.

Trokšta išsaugoti lietuvybę

„Maskva turi daugybę pliusų ir minusų. Pliusus reikia išnaudoti, o prie minusų – priprasti. Mėgaujamės kultūriniu gyvenimu: koncertais, parodomis, taip pat galimybe gerai uždirbti. O susitaikyti tenka su nuolatiniu skubėjimu ir įtampa, užteršta aplinka, automobilių grūstimis ir greičiau nei bet kur kitur susidėvinčiais batais“, – vardijo Anželika.

Lietuviškai kalbanti su akcentu ir rusiškų žodžių dažnai įterpianti moteris prisipažino, kad primiršo lietuvių kalbą, bet nuoširdžiai trokšta išsaugoti lietuvybę.

„Gaila, kad negalėjome vaikų leisti į lietuvišką mokyklą, nes toli nuo jos gyvename. Tačiau vaikai lietuviškai mokosi viešėdami senelių žemėje“, – pasakojo Anželika.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užsienyje gyvenančios lietuvės papasakojo, kiek čia kainuoja vaikų darželiai: apie tokią sumą, kokia – Lietuvoje, net nesvajoja (256)

Sostinėje pakilus valstybinių darželių kainoms, tėvai sujudo. Kai kurie už sausio mėnesį...

Alytaus zonoje – skandalingi įvykiai: naktį, įtariama, sumuštas buvusios „pupytės“ vyras Jakutis (209)

Alytaus pataisos namuose – skandalingi įvykiai: įkalinimoje įstaigoje, įtariama, kiti bausmę...

Po griežtų pareigūno žodžių išprievartautai merginai – atsiprašymas: netoleruoju prievartos bet kokiu pavidalu (30)

Antradienį instagramo paskyroje išprievartautą merginą įžeidęs pareigūnas Livijus S. nutarė...

Tomas Vaitelė

Trumpalaikės šlovės kalvė: jeigu ir laimėsime „Euroviziją“, tai netyčia (10)

Kasmet sausio ir vasario mėnesiai prasideda tuo pačiu: „kokios šiemet bus tendencijos“, „ar...

Šiurpūs pasaulio oro uostai: neįprasti keleivių patikrinimai, flomasteriu rašomi skrydžiai ir tuščias, auksu nulietas terminalas (16)

Ar matėte filmą „Terminalas“? Jo herojus, kurį vaidina Thomas Hanksas, papuola į kvailą...

Ginekologė: vienos vyno taurės motina gali nejausti, bet vaisiui tai – daug rimtesnė žala (8)

Pirmadienį pareigūnai pasidalijo informacija, kad savaitgalį Vilniuje girta moteris pagimdė...

Žinia kavos mėgėjams: ten, kur ji auginama, vietiniai jos net negeria (44)

Viena geriausių pasaulyje kavų auga Kenijoje . Tai žino kavos mylėtojai įvairiose pasaulio...

Intymi šeimos problema varo žmoną iš proto: naktimis norisi rėkt į pagalvę (195)

Aptarkime hipotetinę situaciją. Žmona, kuri tėra 30-ies ir nori aktyviai gyventi romantinį...

Radikalus smalsumas. Prof. Egidijus Rimkus apie klimato kaitą: neaišku, kiek žmonijos išgyvens (1)

Klimato kaita yra faktas, kurį mokslininkai tyrinėja jau keletą dešimtemčių. Profesorius...

|Maža didelių žinių kaina