aA
Baigusi mokyklą žinojau, jog studijuoti gimtajame mieste neliksiu. Taip ir nutiko. Turtingų tėvelių neturėjau, tad, kad sugebėčiau susimokėti nuomą už kambarį ir pragyventi, turėjau ne tik gerai mokytis, bet ir daug dirbti po paskaitų.
© Shutterstock

Didžioji dalis bendramokslių po studijų eidavo linksmintis į miestą, ne kartą teko juos sutikti ir bare, kur dirbau padavėja. Kaip skaudu būdavo matyti jų tą pašiepiančią šypsenėlę ir girdėti komentarus apie nabagėlę moksliukę. Tačiau aš savo tikslo kantriai siekiau. Buvau geriausia savo kurse, gaudavau stipendiją. Darbas ir mokslas surydavo visą laiką, todėl neturėjau laiko kaip kitos merginos susirasti vaikiną. Dėl to buvo liūdna, tačiau mokslas man buvo pirmoje vietoje.

Mano pastangos neliko nepastebėtos. Universitetas pasiūlė 2 mėn. stažuotę Danijoje, apmokant kelionės ir nuomos išlaidas, bei skiriant 700 eurų stipendiją per mėnesį. Labai apsidžiaugiau. Neilgai trukus išvykau į Daniją. Kadangi viešojo transporto bilietai šioje šalyje labai daug kainavo, tad daug kur stengiausi važinėti dviračiu. Dviratį pirkau dėvėtą.

Vieno pasivažinėjimo metu nukrito grandinė ir aš, neišlaikiusi pusiausvyros, nukritau. Smarkiai kryptelėjau koją. Šiaip ne taip kelis kilometrus šlubčiodama namo parsitempiau dviratį. Prakentėjau visą dieną, koja baisiausiai sutino, didžiulė mėlynė nusileido per čiurną. Kambariokė įkalbėjo nuvažiuoti į ligoninę. Nors ir turėjau draudimą, tačiau bijojau, jog teks mokėti daug pinigų, tad delsiau. Tačiau skausmas tapo nepakenčiamas.

Vėlai vakare nuvykome į ligoninę. Ten peršvietė koją ir nusiuntė pas traumatologą. Įėjus į kabinetą, pakirto kojas – tokio gražaus vyro seniai nebuvau mačiusi. Nors ir taip buvau šluba viena koja, bet, jį pamačius, tiesiogine to žodžio prasme, pakirto abi kojas.

Traumatologas nustatė, jog yra įplyšę raiščiai. Įspėjo, kad reikės langetės. Nors jis su manimi kalbėjo angliškai, aš buvau lyg amą praradusi – nieko negalėjau atsakyti, tik kvailai šypsojausi ir linkčiojau galva.

Įmobilizuota koja traumatologas man padėjo išeiti iš kabinto, o pravėręs duris meiliai šypsojosi. Už durų manęs laukė kambariokė. Ji pripuolė prie manęs. Negana to, paaiškėjo, jog traumatologas Alexander ir mano kambariokė buvę klasiokai. Trumpai šnektelėję, pajudėjome į namus. Laikas bėgo, o aš niekaip negalėjau išmesti traumatologo iš galvos. Tačiau nedrįsau su juo susisiekti.

Vieną vakarą kambariokė naršė „Facebook'e“, kai gavo žinutę iš Alexander: jis klausė kaip sekasi, kaip draugės (mano) koja ir gal mes norim sudalyvauti labdaringame vakarėlyje, kurio metu surinktos lėšos, bus skirtos mažiesiems ligoniukams. Mudvi iš karto sutikome.

Vakarėlyje su Alexanderiu susipažinau artimiau – daug sužinojau apie jį, jo pomėgius, papasakojau apie save, Lietuvą. Vakaras pralėkė neįtikėtinai greitai. Alexanderis parvežė mudvi į namus.

Susitarėme susitikti kitą dieną. Ir taip matėmės kasdien likusias dvi savaites iki mano grįžimo į Lietuvą. Atrodė, jog su Alexanderiu esame pažįstami nuo pat vaikystės. Laiko, praleisto kartu, vis buvo maža.

Ir štai jau kelios savaitės kaip aš grįžusi į tėvynę. Tačiau mano širdis liko Danijoje. Kiekvieną vakarą bendraujame telefonu su Alexanderiu. Netrukus jis atvyks manęs aplankyti į Lietuvą, susipažins su mano tėvais. Manau, sutikau žmogų, su kuriuo norėčiau praleisti visą likusį gyvenimą. Dar liko metai, kol pabaigsiu universitetą ir galėsiu kelti sparnus pas savo meilę.

Ši istorija atsiųsta konkursui „Meilės istorija, kurios negaliu pamiršti“. Dėkojame Rasai ir laukiame jūsų meilės istorijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ruošia dar vieną pasiūlymą dėl girtaujančių nėščiųjų: jau turi visą planą

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį „Žinių radijuje“ pareiškė, kad...

Siaubo naktis netoli Vilniaus: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (169)

Taip žiauriai nužudyto vyro nei policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai dar nebuvo matę...

Kirkilas ir Kubilius: į Zelenskio pergalę žiūrime viltingai, kaip ir į Ukrainos narystę ES 2027-aisiais (195)

Vienas pirmųjų iššūkių naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bus...

Iš Zelenskio – griežtas atsakas Rusijai (758)

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai...

Vasara artinasi: su 24 laipsniais šilumos atkeliaus ir lietaus debesys (4)

Ketvirtadienį pietų oro srautas į Lietuvą toliau plukdys šiltus orus. Tačiau jau pasirodys ir...

Liūdniau nei „Žalgiriui“: katalonai sutrypti savo pačių tvirtovėje (16)

„Barcelona“ tapo penktąja komanda, pralaimėjusia Eurolygos atkrintamųjų varžybų dvikovą...

Sunkūs laikai Lietuvos bitininkams: dėl išgyvenimo ir kainų kovoja su ukrainiečiais (191)

Lietuvos bitininkai , spaudžiami pigesnio importo ir vidaus konkurencijos, ieško būdų, kaip...

Daugybės žmonių ieškotas dingęs 19-metis rastas negyvas (36)

Trečiadienį, apie 14 val., Alytaus apskrities policija gavo pranešimą, kad žvejodamas Ilgio...

Fotografas įamžino pažastų plaukų nešalinančias moteris: tai gali būti labai gražu (133)

Iš Londono kilęs fotografas Benas Hopperis nufotografavo galybę pažastų plaukų nešalinančių...

Neurochirurgas žino, ką reiškia būti tarp gyvenimo ir mirties: dabar gelbėja žmonės, kuriuos ištinka panašios problemos papasakojo įsimintiniausią operaciją (28)

„Malonus, rūpestingas ir atidus ligoniams gydytojas. Jis savo energija, dėmesių ir šypsena...