Pavyzdžiui, Afganistane, kai valdant Talibanui moterys buvo visiškai beteisės, arba Irane po Islamo revoliucijos, kai visos šalies moterys užsidengė galvas šydu.
O ypatingą vietą bet kurios moters, o ypač musulmonės, gyvenime užima santuokinis gyvenimas.
Dėl daugybės stereotipų manoma, kad islame plačiai paplitusi praktika merginas išleisti į santuoką prieš jų valią.
Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, ir nuo to niekur nepabėgsi.
Tačiau tai dažniau vyksta šalyse, kuriose apskritai yra didelių problemų su žmogaus teisių apsauga, ir moterys ten nėra vienintelės, kurios kenčia nuo „aukštesnės valdžios“ rankų.
Grįžtant prie santuokos klausimo, reikia atkreipti dėmesį į keletą dėmesio vertų faktų.
Pavyzdžiui, moteris turėtų būti labai santūri pokalbiuose, ji neturėtų aptarinėti šeimos reikalų su pašaliniais asmenimis, o apie intymius dalykus negali būti nė kalbos.
Tai sritis, į kurią ne visada įsileidžiamas net atsakingas gydytojas.
Ir apskritai ji susiveda į privalomo musulmonės moters kuklumo sampratą.
Iš esmės moteris iš tiesų turi „paklusti“ savo sutuoktiniui.
Tai galioja ir intymioje santykių sferoje.
Be to, moteris neturi atsisakyti vyrui, jei jis išreiškė norą intymiai bendrauti.
Tačiau tai nereiškia, kad islame moterys yra bejėgės vyrų atžvilgiu.
Iš tiesų Koranas nurodo pakankamai reikalavimų vyrui, pavyzdžiui, 4 suros 19 ajate sakoma, kad vyrui draudžiama paveldėti moterį per prievartą, vyras neturi engti savo žmonos, įžeidinėti ir žeminti jos.
Taigi, pasirodo, kad moters padėtis šeimoje iš tiesų priklauso nuo vyro, kaip ir bet kurioje kitoje šeimoje, nepriklausomai nuo religijos ir tautybės.
Ypač kai du žmonės myli vienas kitą, jie tikrai nepajėgūs engti savo antrosios pusės laisvės ir atimti iš jos teisės į garbę.
