aA
- Tu vėl grįžai vėliau, nei žadėjai, matyt, tau visai nerūpi šeima! – O tu kasdien burbi, nejau negali manęs suprasti? – Suprasti tave? Juk tu kaltas dėl to, kad savaitgalius leidžiame namie ir niekur neišsiruošiame! – O tu tikrai bjauri, nejau nematai, kaip stengiuos? Pati dėl visko kalta. – Čia aš kalta? Čia tu kaltas! Kokia kvailė, kad tekėjau už tavęs! Sakė man mama, kad sugadinsi man gyvenimą...
© Shutterstock nuotr.

Toliau tęsti šį kaltinimų dušą, manau, nėra prasmės. Kiekvienas sugalvokime jam pabaigą tokią, kokia dažniausia mūsų namuose (ar mintyse). Taigi, kai eilinį kartą atmušinėjau kaltinimus ir svaidžiausi savo „gniūžtėmis“, susimąsčiau – kas gi „kaltesnis“?

Kaip teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė, pradėti reiktų nuo gilios senovės. Tos, kurioje vyrai buvo medžiotojais, o moterys – rinkėjomis. Iš ten kildinami tie psichologinės moterų ir vyrų sanklodos skirtumai, kurie ir lemia skirtingus prioritetus, o reiškia, - ir skirtingą požiūrį.

Bam! Tarsi vaikai kaktomis susimuša dviejų žmonių pasauliai, kyla konfliktas, o juk apkaltinti visada norisi labiau kitą, nei save. Mat apkaltinti save (jei tai ne tuščia savigrauža dėl visko, ko tik įmanoma) – tai jau branda ir atsakomybė. O ar visi galime šiais dviem dalykais pasigirti? Manau, tikrai ne.

Mes smarkiai skirtingi. Vyrai dažniau racionalesni, jiems svarbu faktai, logika, kaip išspręsti problemą, kaip kažką veikti. Moterims svarbiau pasiguosti, pakalbėti apie santykius, apie emocijas. Ir štai jie artėja vienas prie kito – tarkim, moteris grįžta iš darbo pavargus ir nori tiesiog pasiguosti, - gal ją apšaukė koks stuobrys, gal dar kas nepasisekė. Ji sako: „kaip pavargau, kaip buvo sunku“.

Vyrui kyla noras kažką daryti – jis tai ir sako: „tai tu daryk taip ir anaip, tai mesk tu tą darbą, pasakyk viršininkui, kad daugiau šeštadieniais nedirbsi“ ir t.t.. Tačiau moteris nenori nieko daryti. Ji laukė emocijų, jų negavo, todėl supyksta, kad jos nesupranta. Jei vyras būtų pasakęs ką nors panašaus į „vargšytė mano, kaip tau sunku, ateik, aš tave apkabinsiu, aš taip tave myliu“, konflikto nebūtų.

„Nesuprasta“ taip, kaip norėjo, moteris supykusi ima kaltinti vyrą nesupratingumu, šaltumu. Vyras supyksta, nes irgi nebuvo suprastas, ir, pagriebęs pirmą pasitaikiusį kaltinimą, sviedžia jį atgal moteriai. Būtų tai kamuolys, nors pasportuotų žmonės, tačiau kaltinimai – ne sportas, o tikras išbandymas nervams ir santykiams.

Kitas kaltinimų šaltinis – „kodėl, jei aš galiu, tu negali?“. Į šią formulę galima įstatyti skirtingus kintamuosius – nuo pusryčių gaminimo iki vaiko pamokų tikrinimo ar papildomo darbo. Tačiau taip jau yra, kad ir čia mes skirtingi. Empyriškai įrodyta, kad moteriai lengviau vienu metu daryti keletą darbų, kai tuo tarpu vyrai dažniausiai „su galva“ pasineria į vieną. Taigi, ir čia nesidaro aišku, kas „kaltesnis“.

Tiesa, kartais kaltinimai slepia paties kaltintojo kaltes. Juk geriausia gynyba – puolimas. Psichologė D. Balčiūnienė pasakoja, kad kartais panagrinėjus, kodėl sutuoktinis ar sutuoktinė ėmė kaltinti kitą prasta vaikų priežiūra, nemokėjimu gaminti valgį ar nepasitenkinimu lovoje, ir visu tūkstančiu kitų būtų ar nebūtų dalykų, paaiškėja, kad į santykius įsibrovė trečias asmuo... Kaltinimai tokiu atveju nukreipia kaltę nuo „prasižengusiojo“ ir suveikus psichologiniam gynybos mechanizmui, jis apjuodino kitą.

Turbūt esate pajautę, kad kartais kaltinimai ir padeda. Gerokai pasisvaidžius sakiniais, prasidedančiais „o tu...“, nepaisant šiokio tokio nuovargio, atsiranda ir malonus atsipalaidavimas, o ir partneris/-ė nebeatrodo toks beviltiškas... Tiesiog, nedidelio barnio metu mes išmetame iš savęs susikaupusias emocijas, nepasitenkinimą, tad iš tiesų – palengvėja!

Tik susimildami, neleiskite, kad numesta kojinė (suprantu, kad toli gražu ne pirmą kartą, bet visgi...) ar neįjungtas posūkis važiuojant automobiliu virstų trečiuoju pasauliniu karu jūsų santykiuose! Kad taip neatsistiktų, reikia, kad kaltinimai nežemintų ir nežeistų kito žmogaus. Galite pasipykti, tačiau „smūgiai“ žemiau juostos – draudžiami! Neverta kaskart grįžinėti į praeitį ir kaltinti dėl seniai praėjusių dalykų – jei aiškinsitės dėl konkretaus įvykio, yra tikimybės, kad kažko pasieksite.

Kaltinimai „dėl visko“ tik įskels pykčio žiežirbą. Jei kaltindami peržengėte ribą, tačiau žmogų vertinate ir mylite, - nebijokite atsiprašyti. Gal iš tiesų pykote visai ne ant to žmogaus?.. Jau nekalbu, kad kaltinimai, neva „visi diedai ožiai“ arba „visos bobos vienodos“ neturi jokio pagrindo, ir neatneša nieko gero.

Priartėjus prie pabaigos, leisiu sau grįžti į šio straipsnio pradžią. Tai kas gi kaltesnis? Juk kažkas objektyviai turėtų (arba galėtų) būti labiau kaltas dėl to, kad pikta, kad netvarkinga, kad liūdna...Tačiau psichologė purto galvą: „ginčuose nebūna kaltesnio“, - sako ji, „ir apskritai, nereikia švaistytis kalte“. Už realią kaltę – kai iš tiesų kažko pridirbame, - galima atsiprašyti, ją išpirkti pataisant situaciją. Neurotinė kaltė, kai prisiimame kitų kaltes, ar po šiuo jausmu kažką slepiame (pavyzdžiui, - meilužį) ar egzistencinė – kai jaučiamės, jog nerealizuojame savęs – kaltinimais neišsprendžiamos.

Ir nors kartais norisi išrėkti, kad esame teisesni, panašu, kad neišdegs. Nėra teisesnių, kaip nėra kaltesnių. Ir apskritai, juk sutiksite, - svarbu, ne ką sakome, o kaip. Vadinasi, jei „nemušime“ kito savo kaltinimais, nežeminsime jo („tavo kreivos kojos“, „tu visada atrodai, kaip baidyklė, kai...“), turime šansų iš kaltintojų virsti kritikais. O sveika kritika kartais iš tiesų padeda išspręsti problemą. Pabaigai patarimas – sakinio pradžią „tu ir vėl....“ pakeiskite kita: „aš liūdnai jaučiuosi, kai...“, „man nepatinka, kai....“, „gal mes galime daryti taip ir anaip...“, - taip partneris nesijaus puolamas, tad mažiau ir „ginsis“. O svarbiausia – būkite nuoširdūs. Kaltindami. Bardamiesi. Taikydamiesi. Mylėdami.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Išskirtinis darbu Seime nusivylusios Rimos Baškienės interviu vyksta apklausa (24)

Išskirtinis Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės interviu: kodėl politikė nusivylusi darbu...

Du iš trijų kandidatų į ministrus tikrinami: vieno dar ieško (23)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dvi iš trijų ministrų kandidatūros yra tikrinamos, o...

Kandidatų į prezidentus diskusijoje – kandžios replikos: norite atidaryti vartus į Rytus (112)

Rytų Europos studijų centro jau ketvirtą kartą organizuotoje „Diplomatijos šefo“ Stasio...

R.I.T.A. Sostinės uniformų detektyvas: vietoj pasiūtų striukių – dukart brangesnės iš Lenkijos? (76)

Vilniaus miesto savivaldybė perka darbuotojams uniformas. Iš dizainerio ir bent dviejų mados...

Mykolas Pleskas apie skirtingas tėvų kastas: yra tokių, nuo kurių mane net purto (1)

29 tūkstančiai valandų. 40 mėnesių absoliučios meilės. Tiek laiko man prireikė, kad...

Lietuvoje daugėja susirgimų pavojinga liga: vienas ligonis gali užkrėsti aštuoniolika asmenų (38)

Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC )...

Riebi žuvis ant šventinio stalo: dėti ar nedėti? (2)

Iki didžiųjų metų švenčių liko visai nedaug, tad lietuviai jau suka galvas, kas šiemet puoš...

Plungės eglutė – tikra karalienė: puošia veidrodžiai ir žybsinčios kaskados (4)

Plungėje sutviskusią elgę sunku pavadinti žaliaskare – jos kūrėjai panaudojo nemažai...

Aistė Paškevičiūtė papasakojo, kodėl pasitraukė iš televizijos: man pasidarė gėda dėl to, ką darau (60)

Jau kurį laiką buvusio modelio ir televizijos laidų vedėjos Aistės Paškevičiūtės...