Virgis (33 m), gyvena Lietuvoje – pažįstu jį apie 10 metų. Esame draugai. Aš manau, jam visada nors šiek tiek patikau, nes esu graži ir draugiška ir daug kam patinku. Tačiau jis niekada nerodė iniciatyvos... Įdomu tai, kad visus tuos metus, kiek jį pažįstu, jis kiekvieną dieną su manim pasisveikina internetu. Ir net kartais aš jam neatrašau nieko, nes paprasčiausiai tingiu ir man nerūpi, jis vis tiek su manim kasdien sveikinasi. Visada pasiklausia, kaip gyvenu, visada ir viską galiu jam išsipasakoti. Jis labai dėmesingas. Protingas. Mandagus. Apie save ir savo gyvenimą jis dažniausiai linkęs nutylėti.
Ir yra Martynas (35m), gyvena Norvegijoje. Vyras, su kuriuo esame jau ketverius metus ir dvejus iš jų esame susižadėję. Niekada nebuvo su juo meilės iš pirmo žvilgsnio. Bet jis dėmesiu ir pastangomis užvaldė mano širdį. Visada pasitempęs, visada stilingas, save prižiūri. Meniškos sielos, vyriško kūno. Gyvename kartu, planuojame artimiausiu metu susituokti, pirkti savo namus, susilaukti vaikelio (man apie 30 m).
Aš dažnai galvoju - ar jį myliu? Ir manau, aš tikrai jį myliu. Jis labai geras, labai manimi rūpinasi. Iškenčia visas mano savęs pačios paieškas. Kokių tik užsiėmimų nesu pradėjusi ir metusi ir vėl pradėjusi. Tai nauja knyga ir naujas suvokimas apie gyvenimą, tai nauja sporto šaka, tai naujas hobi. Ir viskas trumpam. O jis kantriai stebi ir padeda man. Žinau, kad su juo aš ir mano vaikai bus saugūs ir aprūpinti.
Tačiau seksualinis gyvenimas mūsų labai prastas. Jis beveik nebenori mylėtis. Jam stresas darbe, daug valandų dirba, nepailsi. Stresas namie, nes nuomojamės su svetimais ir nelabai maloniais žmonėmis. Ir aš net nebežinau, ar aš jo nebetraukiu, ar jis tikrai yra išsekęs. Kalbėtis mes daug irgi nekalbam. Nes atviri ir ilgi pokalbiai dažniausiai baigiasi ginču. Todėl kalbam trumpai ir apie reikalus. Dažnai kartu svajojam. Ir tas svajones jau pradedam įgyvendinti.
Ir gyvenimas judėjo savo vaga. Turėjau sunkumų su draugu santykiuose, net galvojom gal skirtis. Ir vieną dieną aš susapnavau Virgį, kad jaučiu jam šiltus jausmus ir „drugelius“ pilve. Tokius stiprius, kad net suskaudo fiziškai.
Ir atsibudus tie drugeliai nepraėjo. Nepraeina iki šiandien. O nuo to sapno praėjo jau daugiau nei metai. Per tuos metus kiek kartų buvau atostogose Lietuvoje ir susitikusi su Virgiumi. Išsakiau jam ką jaučiu. Jis iš pradžių laikėsi atokiai. Bet paskui pasidavė man. Ir atrodė, kad aš jį įsimylėjusi, ir jis mane. Bet kadangi gyvenam skirtingose šalyse, kol atskridau į LT, man pačiai jau tas įsimylėjimas šiek tiek aprimo, galėjau mąstyti.
Ir pamačiau daugybę minusų Virgyje. Jis geria nemažai ir nieko įdomaus gyvenime neveikia ir nedirba, šiek tiek užsiima prie namų mašinomis. Bet pinigų nuolat neturi ir net negalvoja kažkur įsidarbinti, nes gyvena su tėvais, mama pamaitina. Vaikšto nelabai tvarkingais rūbais, mašina vos važiuoja. Ir net manęs neturi pinigų pasikviesti į pasimatymą. Reiškia, jam nerūpi nei jis pats, nei jo gyvenimas, jis tinginys. Visa tai mane labai atšaldė ir aš supratau, kad aš būsiu su Martynu. Santykiai su Martynu pasitaisė. Aš jį myliu.
Tačiau vis tiek niekaip negaliu išmesti iš galvos Virgio. Ir kadangi esu labai „išalkusi“ seksualiai, vis mintys lenda apie Virgį ir kaip mes mylimės. Esu bučiavusi Virgį ir man nepatiko. Bet tai vis tiek manęs nesustabdo nuo minčių. Aš kasdien noriu su Virgiu bendrauti. Kai mes gražiai bendraujam, aš pilna energijos, mano diena būna džiaugsminga, atrodo gyvenimas toks nuostabus.
Tačiau kai bandau nuo savęs Virgį atstumti, nebegalvoti apie jį ir viską nutraukti, tada man labai liūdna, labai skaudu, gyvenimas tampa toks neįdomus ir pilkas. Ir man tikrai skauda.
Esu tvirtai apsisprendusi būti su Martynu. Bet neišgaliu atsisakyti Virgio. Nežinau, kaip tai padaryti. O su abiem negaliu palaikyti santykių, nes tai irgi mane graužia iš vidaus.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
MANO GYVENIME YRA DU VYRAI
Kam jums prireikė gyventi su vienu ar kitu vyru apskritai? Jums ką, savų problemų trūksta?
Jūs pasakysite, kad siekiate šeimos, vaiko. O kam jums šeima ir vaikas? Kad galų gale jaustumėtės laiminga, tiesa?
Prielaida, kuria jūs vadovaujatės, atrodo šitaip: „Man reikia idealaus vyro“. Todėl „Man reikia padaryti teisingą pasirinkimą“. Pasirinkimas nepadarytas, jūs svyruojate, sapnuojate vieną vyrą, būnate su kitu. Anksčiau ar vėliau tai ima jus skaudinti. Atrodo, taip būti neturi. O juk tokių dalykų labai daug aplinkui.
Jūsų skausmas tikriausiai kyla dėl to, kad jūs negalite sujungti dviejų idealų. Vienas - Martynas - idealus „parodomasis“ vyras, gražus ir stilingas, nenorintis mylėtis ir darbštus. Toks Apolonas. Kitas idealas - Virgis - jums dėmesingas, tačiau geriantis ir neturtingas, užtat malonus pasvajoti apie seksą vyras. Toks Dionizijus.
Apolonas ir Dionizijus - abu iš graikų dievų šeimos, ir atspindi jie du idealius vyrų tipus. Kiekvienas iš jų, kaip ir pastebėjote, turi savo privalumų. Tačiau, nepaisant to, kad jie idealūs, turi ir minusų. Graikai nebuvo perfekcionistai ir dievams suteikdavo žmogiškus bruožus.
Galima įsivaizduoti, kad apie tokius vyrus svajodavo ir Antikos laikų moterys. Miegodavo su vienais, svajodavo apie kitus. Kaip svajoja nemaža dalis šiuolaikinių moterų, kurios skundžiasi: „Vienas vyras labai vertingas, tačiau neseksualus, kitas - labai nevertingas, bet sukelia man geismą“.
Ir kaip čia jausti pilnatvę? Juk lygindama vieną, esamą vyrą su kitu, nesamu, iš karto sukeli sau du nusivylimus. Nusivili tuo vyru, kurį turi, nes jis ne tobulas. Nusivili ir idealiu, nes jis nepasiekiamas. O jei pasidaro pasiekiamas - tuomet dar labiau nuvilia (kaip nuvylė jus bučinys su Virgiu). O jei vis dėlto nenuvylė, tai, pasirodo, kad gyvenimas su tokiu pasiekiamu yra neilgas - pavyzdžiui, sutuoktinis ima ir žūsta avarijoje. Tiesa, po to susituoki su paprastesniu, bet labai patikimu žmogumi.
Kaip suderinti idealius svajonių vaizdinius su tikrove? Tikrovė turi įdomią savybę - ji neįkyriai, po truputį, bet labai atkakliai ardo mūsų svajones bei fantazijas, tarsi mus blaivindama. Ir suteikia mums progą pasidžiaugti tuo, kas yra neidealu. Ji priveda mus prie to, kad džiaugsmas, laimė ir įkvėpimas niekaip nesusiję su siekimu įgyvendinti savo fantazijas. T.y., mes nuo mažumos vis vien stengiamės jas įgyvendinti, tačiau džiaugsmas ateina kažkaip šalia to, neplanuotai ir nepastebimai.
Laimė apskritai atsiranda kaip nenumatytas pilnatvės momentas, o įkvėpimą mums sukelia kažkokios mažareikšmės smulkmenos, tarkime, kad mūsų mylimas žmogus kažkaip juokingai ima riesti kojų pirštą. Ir visa tai labai toli ir nuo vienokio sutuoktinio idealo, ir nuo kitokio. Nuo jų tik nusivylimai kyla.
Taigi, manau, kad nei gyvenimas su Martynu, nei su Virgiu nėra jūsų keliai į džiaugsmą ir laimę. O patirti laimę jūs norite. Tik kaip jums ją patirti, jei ji neplanuota ir su vyrais nesusijusi?
Pirmiausiai nusivilkite. Viltys - patikrintas kelias į nusivylimą, tik žmonėms nėra lengva nusivilti iš tikrųjų. O tai naudinga.
Štai jūs rašote: „Aš kasdien noriu su Virgiu bendrauti“. Jums atrodo, kad šitas toks kankinantis noras kyla dėl to, kad Virgis - toli, Lietuvoje, o jūs - šalia Martyno Norvegijoje? Ne, kančia kyla dėl paties jūsų noro turėti tokį ryšį su idealiu Dionizijumi, kuris neva turi suteikti jums nepaprastą gaivališką aistrą. Ir tuo jis turi pakelti jus virš neįdomios, neseksualios norvegiškos būties į aukštumas...
Virgis - realus lietuvių vyras, prekiaujantis automobiliais, tikriausiai jaustųsi pamalonintas sužinojęs apie jūsų fantazijas. Tačiau jis nėra Dionizijus. Jis - Virgis. Jam, tarkime, labiau už seksualinį gaivalą reikia pinigų. ir jei jūs iš tiesų imtumėte gyventi su Virgiu, tai greitai paaiškėtų. Bet jūs vis tiek gulėtumėte Virgio lovoje.
Po kiek laiko jums pasirodytų, kad trokštamą laimę jums suteiktų tolimas Martynas, kuris ekonomiškai išsivysčiusioje Norvegijoje gali suteikti jums stabilumą ir materialinę gerovę. Jūs nuvažiuotumėt pas Martyną. Tačiau paaiškėtų, kad jis per tą laiką jau turi kitą moterį. Ir materialinę gerovę palaiko darboholizmo sąskaita. T.y., jo nebūna namuose. Ir vėl jūs, sėdėdama Martyno bute, svajotumėte apie kitą vyrą. O metai eitų.
Tad nusivilkite jais abiem. Ir jei su kuriuo nors iš jų ir pradėtumėt bendrą gyvenimą, tai ne tam, kad jie užtikrintų jums laimę. Pirmiau pasidžiaukite nepapuošta tikrove aplinkui jus. Pasižiūrėkite, tarkime, į jūrą. Ji ir graži, ir tragiška. Jos dugne yra milijonai kažkada gyvenusių gyvių. Ir laivų nuskendusių nesuskaičiuojami kiekiai. O jūs - gyva, ant kranto stovite.
Pasidžiaukite tuo, kad kvėpuojate, judate, kad gyva esate. Įsitikinkite, kad mokate džiaugtis apskritai. O po to pasižiūrėkite, ar tuo pačiu džiaugiasi jūsų vyriškis. Ar jūs abu pakankamai mokate jaustis laimingi vienas be kito? Tuomet kartu jaustis laimingais jums bus lengviau.
Neleiskite sau galvoti, kad kuris nors iš vyrų turi jus „užvesti“ seksualiai. Ne vyrų čia reikalas, o pačių moterų - jaustis seksualiomis. Išmokusi tokia jaustis, dalinkitės tuo su vyru, nebijodama jo nuomonės apie jus. Ir žiūrėkite, kad vyras jūsų neišsigąstų, kad atlaikytų jus. Tuomet jums ir problemų lovoje su juo nebus.
Ir vienas plius vienas bus ne du, o trys, nes susiliejusių gyvybingumų suma yra didesnė už jų dviejų atskirų galių sumą. Todėl ir vaikai atsiranda: vienas plius vienas lygu trys.
Žinoma, toks pasiūlymas taip pat skamba kaip idealas. Du žmonės, kurie pilni sekso ir gyvenimo džiaugsmo, susitinka, ir jų pertekliniai ištekliai patrigubėja... Tačiau toks kelias man atrodo geresnis už svajones apie idealius vyrus. O kaip ten jums sekis išmokti džiaugtis - jums ir spręsti.
Pagarbiai,
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
Išgyvenote kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi - rašykite gyvenimas@delfi.lt
