Trys smegenų tipai
S. Baronas-Cohenas savo knygoje „Esminis skirtumas. Vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą“, kurią šiemet išleido „Baltų lankų“ leidykla, teigia, kad vyrų ir moterų smegenų skirtumai paprastai aptariami tik per kalbos ir erdvinių sugebėjimų prizmę. Nustatyta, kad pirmuoju atveju pranašesnės moterys, antruoju – vyrai.
Lyčių tyrinėtojas pasirinko kitą atskaitos tašką – žmogiškų smegenų funkciją atjausti kitus žmones arba sisteminti aplinkos objektus. Mums visiems būdingas ir gebėjimas atjausti, ir gebėjimas sisteminti, bet vienas požymis iš jų gali dominuoti. Pagal tai smegenis galima suskirstyti į tris tipus. A tipo smegenys moka geriau atjausti, S tipo smegenys geriau sistemina, o P tipo smegenys abu šiuos dalykus daro maždaug vienodai.
„Atjauta kyla iš natūralaus troškimo rūpintis kitais. Iš kur atsiranda tas troškimas, dar diskutuojama, tačiau nustatyta, kad moterys dažniau spontaniškai atjaučia nei vyrai. Tuo tarpu vyrai geriau nei moterys sistemina, išsiaiškina sistemos veikimo taisykles, kokia ji bebūtų – automobilis, tvenkinys, biblioteka ar karinis dalinys. Tačiau gebėjimas sisteminti jiems nepadeda bendrauti su kitais žmonėmis.
Pirmosios feministės tvirtino, kad nėra darbo, kurio negali atlikti moterys taip pat gerai, kaip vyrai. Šiandieninės feministės didžiuojasi, kad yra darbų, kuriuos moterys gali atlikti geriau už vyrus. Pavyzdžiui, jei reikia surengti pobūvį, kad nė vienas nesijaustų atstumtas – daugelis vyrų tokio darbo kratosi, tuo tarpu moteris tai padaryti gali. Daugeliui moterų paprasta išsiaiškinti draugės problemas, o dažnam vyrui tai neįvykdoma užduoti“, - teigia knygos autorius.
Nors daugiau vyrų turi S tipo smegenis, o daugiau moterų – A tipo, anot mokslininko, tai nereiškia, kad smegenų tipą lemia lytis, nors remiantis būtent šiais lyčių stereotipais priimama daugybė sprendimų, pavyzdžiui, skyrybų atveju vaikai paprastai paliekami moteriai. Iš čia atsiradusi ir nuomonė, kad moteris negali būti gera matematikė, fizikė ar inžinierė. Tačiau knygos autorius pabrėžia, kad jei vyrams geriau sekasi sisteminti, tai nereiškia, kad jų intelektas aukštesnis.
Smegenų tipas nelemia intelekto lygio
S. Barono-Coheno teigimu, atjauta verčia nuolat įsiklausyti į kito žmogus toną, stebėti jo veido išraiškas, jausti subtilius nuotaikų pokyčius. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės atpažįsta vos kelias priešiškumo formas (agresiją, neapykantą ir grėsmę), o kiti – net 50.
Veido išraiškų testus, kai reikia nustatyti aktoriaus emocijas, moterys atlieka geriau nei vyrai. Beje, atjautos bruožus jau galima pastebėti vienerių metų mergaičių elgesyje. Tai išduoda liūdna jų veido mina, kai mato kažką atsitikus. Vėliau mergaitės dažniau teigiamai atsako į klausimą, ar joms patinka kartu mokytis su kitais.Kai penkiamečių klausiama, kaip dalinti pinigus, mergaitės dažniau siūlo juos dalinti po lygiai. Tuo tarpu berniukai teigia, kad jiems patinka kažką atlikti geriau už kitus.
Jei grupei vaikų duodamas žaislinis kinas, pro akutę daugiau laiko žiūri berniukai, nes jie sugeba nustumti mergaites. Jei tokį žaislą duodi mergaitėms, viena taip pat žiūri ilgiau, bet ji naudoja ne jėgą, o verbalinį įtikinėjimą – ji derasi. Kitas tipinis pavyzdys: kai vaikai važinėjasi mašinytėmis, berniukai mėgsta trankytis, o mergaitės važinėja atsargiau. Tai ir nereiškia, kad mergaitės mažiau aktyvios, jos tiesiog renkasi kitas veiklas – šokdynes ar batutus.
Taip pat seniai pastebėta, kad jau dvejų metų berniukai žaidimams renkasi mašinytes ir kubelius, jie nuolat kažką konstruoja ir ardo, spaudo mygtukus, o mergaitės pirmenybę teikia lėlėms ir kitiems žaislams. Tiesa, tai nereiškia, kad berniukus labiau traukia daiktai. Mergaitės kai kuriais daiktais žaidžia netgi dažniau, o berniukus tiesiog domina sistemos. Todėl sistemų konstravimo darbuose visame pasaulyje dominuoja vyrai – nuo pramoninių įrenginių iki muzikos instrumentų kūrimo.
Vieno testo metu vyrams ir moterims vienu metu buvo rodomi žmonių portretai ir mechaniniai objektai taip, kad jie abu patektų į regėjimo lauką. Moterys vėliau teigė daugiau mačiusios žmonių, vyrai – mechaninių objektų.
Beje, mokykloje berniukai dažnai gauna prastesnius pažymius per matematikos pamokas, tačiau jie sugeba surinkti daugiau balų per matematinių gebėjimų testus. Pavyzdžiui, vieno testo metu JAV tarp surinkusiųjų daugiau nei 500 taškų santykis yra du vyrai ir viena moteris, surinkusiųjų per 600 taškų – šeši vyrai ir viena moteris, per 700 taškų – trylika vyrų ir viena moteris.
Pasak S. Barono-Coheno, tarpkultūriniai tyrimai rodo, kad abiejų lyčių pradiniai matematiniai gebėjimai nesiskiria. Lyčių skirtumai išryškėja vėliau – kai susiduria su geometrija ir žodiniais uždaviniais, reikalaujančiais sisteminimo įgūdžių. Šių įgūdžių reikalauja ir žemėlapių skaitymas. Nenuostabu, kad vyrai maršrutą įsimena greičiau.
Beje, atpasakodami kelią vyrai paprastai pažymi kryptis, maršrutus, kelius, o mergaitės – ypatingas gaires, pavyzdžiui, parduotuvę. Mat moterys pranašesnės už vyrus įsimenant svarbių objektų vietas. Eksperimento metu vyrams ir moterims vieną minutę buvo rodomi daiktai, po to jie sumaišyti ir paprašyta sudėlioti juos į vietas. Moterys tai atliko geriau.
Vienodas sugebėjimas atjausti ir sisteminti naudos neatneša
Pasak įvairių teorijų, mūsų protėviai – vyrai ir moterys – turėjo labai skirtingas pareigas, todėl atrankos spaudimas evoliucijos metu veikiausiai labai skirtingai veikė lytis, o tai ir lėmė smegenų specializacijas. S. Barono-Coheno teigimu, jos atsirado ne šiaip sau – moterims naudingesnis A smegenų tipas, o vyrams – S.
Knygos autorius aiškina, kad visa dabartinė gerovė nuo seniausių amžių atsirado gebėjimo sisteminti dėka, nes tik šią savybę turintis žmogus gali sugalvoti, kaip patobulinti daiktą. Pavyzdžiui, tik toks žmogus pastebės, kad strėlė, išdrožta per ilga arba per trumpa, nėra tokia taikli. Šiuolaikinis verslas taip pat turėtų būti dėkingas sistemintojams, kūrusiems jo taisykles – kada pirkti ir kada parduoti, kaip išmokti įtikinėti ir meluoti.
Silpno gebėjimo atjausti ir gero gebėjimo sisteminti darinys, anot psichologo, vyrui padeda kopti karjeros laiptais. Mat toks žmogus turi daugiau vadovavimui reikalingų savybių. Kokių privalumų turi gebėjimas atjausti? Anot S. Barono-Coheno, jis padeda perprasti žmonių santykius, todėl tokie žmonės draugiškesni, labiau demokratiški, diplomatiški. Gebėjimas draugauti turi didelį pranašumą – draugų bendruomenės yra stabilesnės, jose mažesnis agresijos lygis, taigi tokia atmosfera palankesnė gyventi, o ypač – vaikams augti. Atjaučiantis žmogus moka geriau suprasti vaiką, kuris, dar nemokėdamas kalbėti, savo poreikius išreiškia verksmu, todėl natūralu, kad vaikus nuo seno augino moterys, dažniau turinčios šį sugebėjimą. Netgi yra teorija, kad gebėjimas atjausti ir motinystės jausmas, vykstant evoliucijai, stiprino vienas kitą.
Beje, geras gebėjimas atjausti padeda ne tik bendrauti ir pasinaudoti draugystės teikiama nauda, bet ir dalyvauti apkalbose. Silpniau atjaučiantis žmogus turi mažiau artimų draugų, ne taip gerai moka palaikyti pokalbį, todėl išgirsta mažiau gandų. Tuo tarpu įsitraukimas į tokias apkalbas – lyg socialinis tepalas, leidžiantis užmegzti tvirtas sąjungas ir suteikiantis daugiau šansų išgyventi. Netgi nustatyta, kad moterys, gebančios numatyti kitą partnerio ėjimą, sėkmingiau išvengia sutuoktinio agresijos.
Iš aptartos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad geriausia turėti trečiąjį smegenų tipą, kai vienodai gerai išvystyta ir atjauta, ir gebėjimas sisteminti. Tačiau mokslininkas tikina, kad taip nėra. Pavyzdžiui, karjeros siekiančiam vyrui atjauta tik trukdytų neleisdama paminti kito žmogaus jausmų. Moteris, turinti pusiausvyras smegenis, mažiau laiko praleistų bendraudama, todėl turėtų mažiau socialinės paramos. „Nei A, nei S tipo smegenys nėra blogesnės, tiesiog jos specializavosi skirtingiems tikslams“, - apibendrino S. Baronas-Cohenas.
Mokslininkai nesutaria dėl smegenų skirtumų
Anot psichoterapeutės Nijolės Goštautaitės, į klausimą, ar yra skirtumai tarp moterų ir vyrų smegenų, atsakymas būtų teigiamas. Pavyzdžiui, vyrų smegenys yra apie 10 proc. didesnės nei moterų. Yra tyrimų, parodžiusių, kad smegenų sritys atsakingos už socialinius ryšius yra labiau išvystytos pas moteris, taip pat nustatyta ir smulkių fiziologinių smegenų veiklos skirtumų. Tačiau ar šie smulkūs anatominiai ir fiziologiniai skirtumai pasireiškia reikšmingais kasdieniais gebėjimais, elgesiu ir socialiniais vaidmenimis? Pavyzdžiui, ar galima tvirtinti, kad moterys geba geriau atjausti? Ar moterys kalba daugiau nei vyrai? Panašu, kad ne. Tyrimai parodė, kad panašaus amžiaus, išsilavinimo ir panašaus patyrimo vyrai ir moterys tarpusavyje reikšmingai nesiskiria pagal plepumą.
Kai kurių tyrimų duomenimis, vyrai pasižymi geresne reakcija ir geresniu erdviniu mąstymu. Tačiau ar tai reiškia, kad jie vairuoja geriau? Galbūt. O galbūt jie tiesiog vairuoja dažniau ir taip įgyja geresnius įgūdžius? Kita vertus, bent jau užsienyje mašinos draudimas pigiau kainuoja moteriai. Draudimo kompanijos, susiduriančios su realia kasdienybe, moteris prilygina geresnėms ir saugesnėms vairuotojoms. Akivaizdu, kad geresnis erdvinis mąstymas nebūtinai sumažina avarijų skaičių, kuris yra svarbus gero vairavimo rodiklis.
„Taigi yra didžiulis neatitikimas tarp smulkių mokslinių tyrimų rezultatų ir jų vertės kasdieniame gyvenime. Kai tiriame, pavyzdžiui, vyrų ir moterų sugebėjimus skaičiuoti į priekį ir atgal arba vertiname, kas – vyrai ar moterys geriau sugeba atpažinti kvadratą juodame arba margame fone, skirtumus mes randame – ir pakankamai įdomius. Bet vargu, ar šie skirtumai turi kokią nors praktinę vertę, išsiaiškinant, kas geriau gali prižiūrėti vaiką, vairuoti, būti vadovu arba pavaldiniu. Panašu, kad mūsų socialiniams vaidmenims atlikti tie smulkūs skirtumai yra nereikšmingi“, - svarstė N. Goštautaitė.
Pašnekovės teigimu, egzistuojančios evoliucijos teorijos taip pat gali būti vertinamos įvairiai. Anot jos, negalima vienareikšmiškai teigti, kad evoliucijos metu vyrai ir moterys vystė skirtingus sugebėjimus.
„Jeigu vyras nebūtų sugebėjęs pasirūpinti vaikais, netekusiais mamos, vargu ar žmonija būtų išlikusi. Žmogaus kūdikio gimimas yra pakankamai pavojinga procedūra ir kūdikiu,i ir motinai. Anksčiau visame pasaulyje, o šiuo metu daugelyje besivystančių šalių, miršta daugybė gimdyvių ir kūdikių. Manyčiau, kad evoliuciškai gebėjimas vyrui pasirūpinti vaikais taip pat vystėsi. O bendras abiem lytims evoliucinis pranašumas yra tas, kad mes sugebame mokytis. Ir vyrai, ir moterys sugeba lanksčiai prisitaikyti prie įvairių aplinkybių ir sąlygų, išmokti naujos veiklos ir prisiimti naujus socialinius vaidmenis.
Taigi teorijų apie vyrų ir moterų skirtumus yra begalė, nuolat atliekama naujų tyrimų, kurie atskleidžia vis ką nors nauja, bet svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiais tyrimais, grindžiama viena arba kita teorija. Moksle yra vertingų ir mažiau vertingų, metodologiškai teisingų ir netinkamai atliktų tyrimų. Vieni tyrimai teoriją gali patvirtinti, kiti – paneigti. Tada verta pasitikslinti, kokių yra daugiau. Netgi kuriamos mokslininkų komisijos, vertinančios, kurie įrodymai pakankamai pagrįsti, kurie – ne. Bet kuriuo atveju vyrų ir moterų skirtumų tema reikšminga ir domina mokslininkus“, - teigė psichoterapeutė.
Anot jos, svarbu ir tai, kad naujausi moksliniai tyrimai patvirtina hipotezę, kad žmogaus smegenys yra plastiškos: tai reiškia, kad smegenų anatomija ir fiziologija keičiasi priklausomai nuo mūsų patyrimo. Taigi priklausomai nuo to, kokios visuomenės norime, galime per auklėjimą, patyrimą, aplinkos keitimą keisti savo smegenis.
