Prisipažinsiu, brangiausias tąkart man buvo filmas „Edward Penishands“: jaudinanti istorija apie nepritampantį jaunuolį gotą, kuriam vietoj rankų buvo išdygę guminiai peniai…

Ir negi visa tai būčiau galėjęs parodyti kokiam nors nepažįstamam kompiuterių meistreliui, kuris patenkinęs smalsumą vėliau į mane žiūrėtų lyg į iškrypėlį? Tikrai ne. Drožiau tiesiai pas pusbrolį, bene vienintelį žmogų, su kuriuo galiu pasidalinti pikantiškiausiomis paslaptimis. Šis rekomendavo “labai gerą” draugą, kuriuo “galima pasitikėti”.

Po kelių dienų sulaukiau džiugios žinios: kompiuteris pataisytas, „duomenys“ išgelbėti.

Kartu su pusbroliu važiavome pasiimti liūdnų vakarų draugo, kad abu galėtumėme pasidžiaugti įvykusiu stebuklu. Vienas iš būrio vaikinų (o sakė, kad bus tik vienas) mums įėjus jau kvailai šypsojosi.

Jis žinojo. Žinojo jie visi. Ir atsisveikindami nepasikuklino paklausti, kokie gi ypatingi filmai ten slėpėsi.

Prislopintu balsu sumykiau: „Ai, čia darbinės rinkmenos. Žinot, menas…“

Apsikeitėme supratingais žvilgsniais, neribojamais jokių kalbos barjerų ir taip užbaigėme mūsų turiningą, visiškai diskretų susitikimą.

O jis iki šiol man primena, kad visiems vyrams būdinga bendra tolerancija bei meilė didesnėms ar mažesnėms nuogybėms.

Mokantis universitete, erotiniai filmukai tapdavo tikra atgaiva sielai po nuobodžių referatų ar mokslo knygų. Ir ne man vienam. Vyrukai apie tai kalba atvirai ir nesigėdydami. Kai draugams prasitariau apie galbūt anapilin iškeliavusį ypatingą rinkinuką, šie mane palaikė dejonėmis ir guodimu.

Prisipažinsiu, man nepatinka juoda pornografija. Nesakau, kad nesu jos žiūrėjęs, bet paprastai ji atrodo apgailėtinai. Aktoriai nėra patys geriausi, o moterys atrodo tikrai prastai. Man patinka erotika, nes ji realesnė, ten daugiau meno ir, aišku, jausmo.

Kartais man pakanka vos vienos nuogos panelės nuotraukos: įsivaizduoju, kaip jai norėjosi sekso, jog netgi apsinuogino fotografui. O vaikeli, tai tikrai kerta per smegenis! Bet yra ir tokių žmonių, pavyzdžiui, mano pusbrolis, kuriam reikia “aštresnių kadrų”.

Laikinai netekus brangiojo rinkinio, su draugais aptarinėjome, ar pasaulis būtų geresnis, o gal blogesnis, jei jame nebeliktų erotikos. Aukštesnio ar žemesnio lygio. Visi vienbalsiai sutikome, kad pasaulis būtų blogesnis. Vienas draugas teisingai pasakė: „Visi būtų tiesiog labai... suirzę“.

Pažįstu susituokusių ir rimtų panelių, kurių mylimieji dievina erotinius (ir ne tik) filmus. Ir visai ne dėl to, kad jų brangiosios šaltos ar neseksualios. Tiesiog mėgsta.

Pažįstu ir tokių, kurie nėra turėję nė vienos merginos, tad erotiniai filmukai jiems kone tikras išsigelbėjimas…

Mano klausimai jums: koks būtų pasaulis, jei jame nebūtų nė lašo erotikos? Kodėl pikantiški erotiniai filmai yra tokia svarbi vyriško gyvenimo dalis? Ir ar moterys mėgsta erotinius vaizdelius taip pat, kaip ir mes, bet (kaip ir daugelyje kitų sričių) jos apie tai mažiau kalba ir geriau tai slepia?

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją