Knygą „Kai meilės pernelyg daug“ parašiusi psichoterapeutė Valentina Moskalenko vardija savybes, kurios užtikrina dailiosios lyties atstovėms pastovius meilės santykius.
Moteriai pasiseks meilėje, jeigu...
Ji priima save tokią, kokia yra, netgi jeigu kažką savyje nori pakeisti. Jos santykio su savimi pagrindas – meilė ir pagarba, ji nuolat tuo rūpinasi ir palaiko. Ji paprasčiausiai save vertina ir neieško santykių tam, kad palaikytų savigarbą.
Ji kitus priima tokius, kokie jie yra, nesistengdama jų pakeisti ir pritaikyti pagal savo poreikius.
Ji neišsižada savo santykio su bet kuriomis gyvenimo sferomis, įskaitant ir seksualumą, neslopina nei savo „neigiamų“, nei „teigiamų“ emocijų.
Ji puoselėja ir „ugdo“ kiekvieną savo pusę: savo asmenybę, savo išorę, savo pažiūras ir vertybes, savo interesus ir pasiekimus.
Jos savivertė pakankamai aukšta, tad ji patiria malonumą būdama vyrų, kurie yra geri tokie, kokie yra, draugijoje. Jai nereikia būti kažkam reikalinga, kad pasijaustų, jog ji – vertingas žmogus.
Ji leidžia sau būti atvira su kai kuriais žmonėmis, leidžia sau jais pasitikėti. Ji nebijo, kad žmonės pažins ją pakankamai stipriai, tačiau ji taip pat neleidžia savęs eksploatuoti žmonėms, kurie nesidomi jos gerove.
Ji kelia sau panašius klausimus: „Kiek man šie santykiai geri? Ar jie prisideda prie mano tobulėjimo? Ar jie man leidžia būti tokia, kokia galiu būti?“
Jeigu santykiai teikia vien nemalonumus ir griauna jos asmenybę, ji gali pasakyti: „Tegul išeina“. Ir nepuls į jokią neviltį. Ji turi palaikančių draugų ratą, ji turi sveikų ir gilių interesų, kurie padeda jai išgyventi krizę.
Ji moka apginti save, savo sveikatą ir savo gerovę. Jos santykiuose nežavi įtempta kova, drama, chaosas.
Ji žino, kad pastovūs, besivystantys, sveiki santykiai būna tarp partnerių, kurie turi panašias vertybes, interesus ir tikslus. Kiekvienas iš partnerių turi gebėjimą siekti intymumo. Ji taip pat žino, kad yra verta geriausio, ką gali pasiūlyti jai gyvenimas.
Jai nesiseka meilėje. Kodėl?
Kodėl taip nesiseka geroms, dėmesingoms ir atsidavusioms moterims? Moterys dėl to nekaltos. Svarbiau – kokia buvo jų vaikystė, kokie buvo tėvų tarpusavio santykiai.
Štai kuo paprastai išsiskiria moterys, kurioms nesiseka meilėje:
Jos dažnai kilusios iš disfunkcinių šeimų, kuriuose vyrauja nesveiki santykiai, kur nebuvo patenkinami jų emociniai poreikiai. Pavyzdžiui, tėvas ir mama galėjo sirgti alkoholizmu.
Jomis buvo mažai rūpinamasi, todėl jos pradeda savo nepatenkintą dėmesio poreikį užpildyti sustiprintu rūpesčiu kažkuo, dažniausiai sudėtingo likimo vyru, kuriam labai reikia globos ir pagalbos. Jos tokiems vyrams atstoja žmoną, mamą ir auklę. Jų pašaukimas – gelbėti.
Dėl to, kad vaikystėje tokioms moterims niekada nepavykdavo vieną ar abu tėvus paversti rūpestingais ir mylinčiais mama ir tėčiu, brandžiame amžiuje jas traukia emociškai mažai pasiekiami vyrai, kuriuos jos bando pakeisti savo beribe meile.
Vaikystėje išgyvenusios atstūmimo siaubą, tokios moterys daro viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią santykių su mylimu vyru žlugimui.
Jų negąsdina jokios laiko, jėgų ir netgi pinigų sąnaudos, jeigu tai „padeda“ mylimam vyrui.
Savo šeimoje įpratintos prie meilės stygiaus, tokios moterys pasirengusios laukti kiek reikės, tikėtis ir daryti viską, kas įmanoma, kad savo išrinktajam suteiktų malonumą.
Jos pasirengusios prisiimti ant savęs gerokai daugiau nei penkiasdešimt procentų kaltės ir atsakomybės bet kokiuose tarpusavio santykiuose.
Jų savivertė labai žema, širdies gilumoje jos netiki, kad yra vertos būti laimingomis. Greičiau jos pasirengusios tikėti, kad dar turi užsitarnauti teisę mėgautis gyvenimu.
Tokioms moterims būdingas labai didelis poreikis kontroliuoti savo vyro elgesį, jausmus ir mintis.
Jos sergėja savo santykius kaip poste stovintis apsaugininkas, nes vaikystėje gyveno nesaugumo atmosferoje.
Jos stengiasi visur ir visada padėti kitiems, tapti būtinomis ir nepamainomomis. Neretai tokios moterys renkasi tokias profesijas, kurios neatsiejamos nuo pagalbos: medicinos darbuotoja, psichologė, auklėtoja, mokytoja, padavėja.
Tarpusavio santykiuose tokioms moterims svarbiausia, kaip viskas turi būti, nei pati susiklosčiusi situacija. Tokios moterys daugiau svajoja nei gyvena.
Jų meilė ir kančios labai sunkios ir joms, ir jų partneriams. Tai „viską apimanti ir deginanti“ meilė.
Jos gali būti linkusios (emociškai ar genetiškai) į priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų, vaistų, nuo tam tikrų rūšių maisto (pavyzdžiui, saldumynų).
Jas traukia prie žmonių, turinčių problemų, prie tų, kuriems reikia „gelbėtojų“. Joms artimesnės situacijos, kuriose viešpatauja chaosas, neapibrėžtumas, emocinės kančios, tačiau tuo pat metu jos vengia atsakomybės už save.
Šioms moterims gali būti būdingas polinkis į depresiją, kuriai kelią užkirsti jos stengiasi įsitraukdamos į nepatikimus, „audringus“ tarpusavio santykius.
Jų netraukia geri, patikimi, gyvenime tvirtai stovintys vyrai, kurie jomis domisi. Tokioms moterims šie vyrai mieli, tačiau nuobodūs.
Jeigu nesiseka meilėje, tai nebūtinai amžiams – tereikia dirbti su savimi, keistis, ir viskas ims gerėti. Savianalizė – dalis tokio darbo su savimi. Svarbiausia, nesusipykti su savimi, priimti save, tobulinti save, o ne kitus, ir tada jums pavyks sukurti laimingus santykius.
