Pavyzdžiui, jei anglas į prancūzą kreipsis „honey“ (medus), jis ar ji gali įsižeisti, nes medus prancūzams asocijuojasi su ištižimu, lipnumu. O kaip jūs reaguotumėte, jei jus pavadintų žiediniu kopūstu, blusa, drambliuku?
Štai kokiais meilės žodžiais įsimylėjėliai vadina vieni kitus visame pasaulyje – jie patys įvairiausi - nuo metaforų iki kulinarinių terminų ar gyvūnų.
Kopūstėlis - petit chou (prancūzų k.)
Kopūstas – prancūziškas „brangiojo“ atitikmuo. Kopūstas siejasi su kažkuo mažu, apvaliu. „Chou a la creme“ dažnai vadinami prancūziški sluoksniuotos tešlos pyragėliai. Kopūstas taip pat primena kūdikio galvą, iš kartos į kartą mažiesiems prancūzams buvo pasakojama, kad berniukai randami kopūstų lauke, o mergaitės – rožių.
Moliūgas - chuchuzinho (Brazilija, portugalų k.)
„Chuchu“ reiškia moliūgą, šis žodis stebėtinai panašus į prancūzų „chouchou“. Gal dėl kalbų tarpusavio įtakos šie panašiai skambantys žodžiai, nors reiškia skirtingas daržoves, asocijuojasi su mielais mylimais žmonėmis. Mažybine priesaga „zincho“ pabrėžiamas švelnumas.
Kiaušinis su akimis - tamago gata no kao (japonų k.)
Japonijoje moterys mylimųjų dažnai pavadinamos „kiaušiniu su akimis“. Šis pavadinimas – didelis komplimentas, nes ovalus, kiaušinio formos veidas japonų kultūroje laikomas labai patraukliu – tai galima pastebėti įvairių amžių japonų dailės kūriniuose.
Cukraus gabalėlis – terron de azucar (ispanų k.)
Daugelyje kalbų meilūs žodžiai siejasi su saldumynais, kaip anglų k. „honey“ (medus) populiarus tarp anglakalbių, taip šis pavadinimas tarp kalbančių ispaniškai. Šis kreipinys dar asocijuojasi su vaikiškumu.
Mano širdies vaisius – buah hatiku (indoneziečių k.)
Nors toks pavadinimas atrodo romantiškas, jis dažnas meilės dainose ir eilėraščiuose, tačiau šiais laikais jis dažniau vartojamas kreipiantis į vaikus. Itin dažnai sutinkamas reklamose: „Tai geriausia dovana/produktas jūsų širdies vaisiui“. Šis apibūdinimas dažnas knygose ir straipsniuose tėvams, organizacijų, ligoninių, susijusių su vaikais, pavadinimuose.
Mano blusa – ma puce (prancūzų k.)
„Ma puce“ – prancūziškas „meilutės/brangučio“ atitikmuo. Įdomi šio kreipinio kilmė – teigiama, kad jis susijęs su tais laikais, kai blusos buvo neišvengiamos žmonių palydovės, senovėje blusų ieškojimas tarpusavyje siejosi su malonia veikla, reiškiančia rūpinimąsi vienas kitu.
Gazelė – ghazal (arabų k.)
Klasikinėje arabų poezijoje gausu moterų palyginimų su grakščiąja gazele. Nuostabios moters žvilgsnis perveria kaip mirtina ietis. Meilės poezijoje medžiotojai (vyrai) miršta (mirtinai įsimyli) nuo vienintelio gazelės žvilgsnio. Ir šiais laikais arabai mėgsta apie moterį sakyti, kad ji turi gazelės akis (,,laki uyounul ghazal“). Tai reiškia, kad moteris užbūrė, apkerėjo vyrą.
Drambliukas – chang noi (tailandiečių (tajų) k.)
Tailando gyventojams drambliai – vieni gražiausių ir brangiausių gyvūnų. Drambliai neša laimę, ypač baltieji. Šio laimės simbolio kilmė aiškinama hinduistų dievo Ganešos, kuris vaizduojamas su dramblio galva, įtaka regione. Drambliai tokie gerbiami, yra tapę nacionaliniu simboliu, jie puošia ir šalies vėliavą.
Nardanti žuvis, krintati žąsis – chen yu luo yan (kinų k.)
Pasakojime apie gražiausią moterį Kinijos istorijoje – gražuolę Xi Shi minima, kad ji buvo tokia graži, kad jai pažiūrėjus į tvenkinį žuvys apsvaigdavo nuo jos grožio ir nerdavo į dugną. Taip pat gražuolių žvilgsnis veikdavo žąsis – kitos gražuolės – Wang Zhaojun – grožis jas taip pritrenkdavo, kad jos net pamiršdavo plasnoti ir smigdavo žemyn.
Ir šiais laikais įsimylėję kinai savo mylimosioms sako, kad jos yra gražios kaip senovės pasakojimų gražuolės – vadina jas „neriančiomis žuvimis, krentančiomis žąsimis“.
Balandėlė/balandėlis – golubuška, golubčik (rusų k.)
Taip meiliai šiuo žodžiu į savo auklę kreipdavosi didis rusų poetas Aleksandras Puškinas, tikriausiai jis pats vaikystėje taip jos buvo vadinamas. Šio kreipinio kilmė susijusi su Senuoju Testamentu, parašytu hebrajų kalba. Biblijos vertimas turėjo didelę įtaką rusų kultūrai, tad šio kreipinio vartojimas greičiausiai kilęs iš šventųjų raštų kalbos.
