Įprasta manyti, kad vyrai mažiau bijo senatvės nei moterys. Damos garsiai panikuoja dėl kiekvienos raukšlelės ar įklimpsta į ilgesingą nusivylimą, leidžia beprotiškus pinigus kosmetologėms, spraudžiasi į siaubingus mini sijonus – na patys žinote, kokiomis klišėmis pagrįstas tam tikras senstančių moterų elgesys.
O vyrams lyg ir vis vien: pradėjai plikti – paspjaudė į delną, subraukė likusius prie smilkinių plaukus ant viršugalvio ir gyvena toliau, neteko žvalumo – užsiaugino charizmą iki kelių, merginos nustojo žiūrėti – gnaibo bendraamžėms sėdynę.
Panašu, kad schemos egzistuoja ir jiems – skyrybos su žmona, didelis, raudonas automobilis ir už dukterį jaunesnė meilužė. Ir vis tik, regis, jiems lengviau.
Iš tiesų taip tik atrodo... Dažniausiai nepagalvojame apie vieną vyriškos sąmonės ypatumą – kai kurie iš jų (ne visi, bet daugelis) mano, kad netekę potencijos / sekso, jie nebebus vyrai.
Prašau – pagalvokite. Lyg moteris nuspręstų, kad vos kiek pasenusi nebepriklausys savo lyčiai.
Įsivaizduokite: esate įsitikinę, kad netekus tam tikrų organizmo funkcijų, pasikeis jūsų požiūris į save, jus išspirs iš klubo, kuriam priklausėte trisdešimt–keturiasdešimt metų, sulaužys virš galvos špagą ir išmes kartu su atliekomis. Prisiekiu – savo ausimis tai girdėjau.
Protu jie suvokia, kad vyriškumas susideda ne tik iš akytkūnių, bet ir iš socialinių, elgesio charakteristikų. Bet širdimi, širdimi jie jaučia priešingai. Ir su tuo, žinoma, labai sunku gyventi.
Kvailiausia, kad neturėdami jėgų įveikti savo kompleksų,
jie ima juos transliuoti. Todėl lengva pažinti tokį išsigandusį vyrą.
Jis nepakantus bet kokiam moterų „nešviežumui“. Kaip tai susiję, paklausite? O kaip gi. „Aaaa, jai tiek metų, kiek ir man, ji sena, vadinasi, ir aš...“ „Aaaa, o jei teoriškai man tektų su ja miegoti? Negalėsiu – ji juk nejauna.“ „O jeigu užmegsiu santykius su moterimi, ji pasens ir aš negalėsiu... Ir liksiu be sekso?!“
Viskas susiveda į tai, jog moteris privalo pasistengti, kad jis galėtų. Vadinasi, jai privaloma būti dvidešimtmečiu persiku su didžiuliais papais. „Senutė – ne moteris“. Būtent todėl širdies gilumoje jis įsitikinęs: senukas – ne vyras.“
Iš čia kyla nepakantumas moterų netobulumui. Geras, savimi pasitikintis meilužis nuoširdžiai džiaugiasi pasaulio įvairove. Didelė sėdynė? Koks grožis. Nudribęs užpakalis? Koks grožis. Maža krūtinė, didelė, aukšta, maža, kvailutė, protinga, plika ir plaukuota – visa tai įdomu, jaudina.
Na o senstantis donžuanas mirtinai bijo, kad jei mergina nors kiek neatitiks modelio standartų, jis nesusidoros.
Ir, žinoma, moteris kalta, kad jam „pirmą kartą neišėjo antrą kartą ir antrą kartą nepavyko pirmą kartą“. Arba ji netinkamai atrodė, arba neteisingai elgėsi.
O įdomiausia, kad daugelis iš jų nekenčia jaunystės – štai toks keistas prieštaravimas. Labai tikėtina, kad jaunutė mergina „neduos“ arba pareikalaus jau neįmanomo ištvermingumo ir aistros, todėl yra prasmės iš anksto paskelbti visą jaunąją kartą netikusia. Jos ir kvailos, ir jų manieros keistos, drabužiai negražūs, nėra bendrų interesų, o moralė – kaip ufonautų.
Jaunas įsimylėjusi gėlelė privalo žinoti Kulikovo mūšio datą, antraip vyras nenorės ir negalės. Tiesa ta, kad jis dabar apskritai retai nori ir gali, bet stengiasi sau to nepripažinti.
Iš nevilties jis ima kelti į socialinius tinklus tokio pobūdžio straipsnius: „Šimtas priežasčių, kodėl keturiasdešimtmetė geriau už dvidešimtmetę“. Yra vilties, kad mažoji susigės, o suaugusi nelįs, ir tai kažkiek paguos. Bet visiškai priimti suaugusios paguodą jie nerizikuoja.
Galima pateikti ir daugiau iškrypėliško senėjimo, siaubo ir ilgesio pavyzdžių. Jis agresyvus, toksiškas (nes perkelia savo baimes potencialioms partnerėms) ir nepakeliamai vienišas. Kur kas maloniau kalbėti apie kitą kelią.
Nuostabūs tie vyrai, kurie sensta kaip katinai. Šildosi saulutėje, džiaugiasi tuo, ką turi. Pro šalį praeinanti jaunystė jus džiugina ir nė kiek nepiktina.
Jie nebijo liautis buvę vyrais, nes jų vyriškumas yra tame, kas jau padaryta ir įrodyta. Poelgiais, susijusiais ne tik su seksu, bet ir su kasdieniu požiūriu į pasaulį – ir konkrečiai į moteris.
Stebėtina, bet jaunos katytės pačios eina pas juos pailsėti, sulaukti paguodos. O jei neateina, pakanka senų kačių. Su jomis linksma ir be sekso. Iš jų sklinda buities džiaugsmas ir ramybė.
Šie vyrai – ne mitas, jų daug. Tiesiog jie nelabai mėgsta kalbėti ir rašyti apie „santykius“ ir „Tikros Moters pareigas Vyrui“ – per daug užsiėmę savais reikalais.
Subrendęs, senas pipiras nuo to, kuris taip ir nuvys žalias, skiriasi tuo, kad reikalavimus jis visų pirma kelia sau.
Jis nelaukia tos, kuri ateis ir suteiks prasmės, meilės ir grožio jo nieko vertam gyvenimui. Jis pats kuria prasmes, grožį ir meilę – ir taip, kad užtenka ir kitiems.
Jų privalumai tokie įvairūs ir įtikinami, kad jiems nereikia fiziologinių įrodymų. Tai suaugę, vertingi žmonės, su kuriais būti šalia – didžiulė sėkmė. Taip, jie iki gali išlieka vyrais, kad ir kas nutiktų su jų akytkūniais.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
