Žmonės vis dar nori sutikti gyvenimo partnerį, bet ne taip desperatiškai kaip anksčiau, priduria ji. Vis daugiau ir daugiau žmonių mano, kad vienatvė – geriau nei nelaimingi santykiai. Palengva žmonių sąmonėje ryškėja faktas, kad nei gyvenimas poroje, nei vienatvė nėra automatiškai bilietas į palaimą; kur kas daugiau priklauso nuo prasmingų gyvenimo tikslų ir santykių kokybės.
Vis daugiau ir daugiau moterų gerokai apsvarsto santuoką, kadangi jau žino galimus pavojus. Moterys vis dar daugiau rūpinasi namų ruoša ir vaikais, todėl nenori „nelygių santykių“.
Amerikoje visą laiką nuo pat šalies susikūrimo dominavo santuokinės poros. Šeštajame dešimtmetyje poros sudarė aštuoniasdešimt procentų namų ūkių. Tačiau šiandien jos sudaro tik penkiasdešimt procentų. 86 milijonai vienišų suaugusiųjų – tai naujoji dauguma. Nors daugelis aktyviai ieško To Vienintelio, kiti gyvena visavertį gyvenimą, augina vaikus. Dabar nevedę amerikiečiai sudaro 42 procentus darbo jėgos, 40 procentų namų pirkėjų, 35 rinkėjų.
Manymas, kad viengungiai yra vieniši ir nelaimingi, yra mitas, kuris sunkiai nyksta net ir pačių viengungių sąmonėje. Tačiau daugybė vienišių yra patenkinti. Jie mėgaujasi gyvenimu – turi draugų, keliauja, tačiau vis dar girdi, kad gyvenimas nelaimingas tol, kol neturi poros. Tikriausiai vienišiams sunku pasakyti: „Esu laimingas. Man patinka mano gyvenimas“. Tai nėra mūsų kultūrinės vaizduotės dalis – manyti, kad jei esi vienas, tai ir nori būti vienas.
Realybė šiandien tokia, kad būti vienam visiškai įmanoma; vienatvė suteikia laisvę, sako psichologė Ellen McGrath. Būdamas vienas, gali padaryti daugiau, sako DePaulo. „Jaučiuosi emociškai pakylėtas siekdamas to, kas man prasminga, net jei tai rizikinga. Kai esi vienas, turi daugiau galimybių daryti tai, kas tau atrodo prasminga, nelaukdamas kito žmogaus pritarimo“.
Daug vienišių tokie patenkinti esama padėtimi, kad net nesirengia ieškoti partnerio. Naujame tyrime paskelbta, kad 55 procentai iš 3000 vienišių sako, jog jų nesieja įsipareigojimai ir jie neketina ieškoti partnerio. Sunku pasakyti, ar kada jų nuomonė pasikeis, ar jie vis dėlto norės susieti savo gyvenimą su kuo nors, o gal norės būti vieni ir toliau.
McGrath sako, kad svarbiausia vienišiams – pakeisti savo pačių mąstymą.
„Tradicija sako mums, kad turime būti poros dalis. Buvo laikai, kai tai buvo būtina, kad išgyventum. Dabar to nėra. Vienišiai turi suvokti, kad viengungystė – toks pat geras pasirinkimas kaip ir santuoka.“
Dabar moterys turi ypatingas galimybes gyventi nepriklausomai. Jokia gėda mėgautis nesantuokiniu seksu. Galima užsiimti seksu ir nesusilaukti vaikų arba turėti vaikų be sekso. Galima būti finansiškai nepriklausomomis ir pirktis namus.
Sociologė E.Kay Trimberger sako, kad turėti namus – labai svarbu. „Namai leidžia pasijusti nepriklausomais ir saugiais“. Kaip sako vienas nekilnojamojo turto agentas, „vienišos moterys atideda santuoką, bet ne nekilnojamojo turto pirkimą“. Savas namas – tai šventa vieta asmeninei laimei. Tai saugumas ir ramybė.
Kur kas lengviau įtikti vyrams – dažnai užtenka plokščiaekranio TV. „Vyrai į santuoką žiūri kaip į įsikūrimą“, - sako Coontz. „Moterys įsikuria pačios“. Faktiškai labai dažnai jos pačios nori susilaukti vaikų, jei ir nesuranda tinkamo santuokos partnerio.
Patinkantis darbas – kitas psichologiškai visaverčio gyvenimo elementas, ir tai vienišiams itin svarbu, pabrėžia Trimberger. „Jei jums patinka tai, ką darote, tai suteikia jums vertės ir autonomijos jausmą. Jaučiate, kad darote kažką svarbaus“.
Darbas – tai ir kiti privalumai, kurių svarbiausias – identiteto jausmas. Darbas – taipgi ir socialiniai ryšiai, kadangi paprastai dirbame su panašaus išsilavinimo, pomėgių, vertybių žmonėmis.
Nors darbas gali būti toks pat vertingas tiek moterims, tiek vyrams, moterys vis dar ne visada gali mėgautis visais jo privalumais, sako DePaulo. Vienišiai, atsidavę karjerai, vertinami labai gerai, tuo tarpu į moteris kartais žiūrima kaip stropumu „kompensuojančias“ sutuoktinio neturėjimą.
Vyrai ir moterys sutinka, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie jaučiasi visaverčiai, yra daugybė žmonių šalia. „Dauguma mano draugų vienišiai. Turiu daug žmonių, su kuriais galiu linksmintis, keliauti, leisti laiką“, - sako dvidešimt devynerių Tomas. Dabar nebesitikima, kad vienas žmogus patenkins visus tavo emocinius poreikius, sako DePaulo. Santuoka verčia draugystei skirti antraplanį vaidmenį. Vienišiai gali užmegzti gilesnius ryšius su draugais be baimės, kad išduoda artimą ryšį.
„Vienišiai turi gerą santykių strategiją. Jie turi gausybę draugų, pažįstamų, kolegų. Jie neinvestuoja viso emocinio kapitalo į vieną žmogų“, - sako DePaulo. Platus socialinis tinklas veikia kaip emocinė apsauga. Be to, tai padeda asmenybės raidai. „Gausybė santykių leidžia jums atskleisti skirtingas savo asmenybės puses ir vystytis kaip individualybei“, sako Trimberger. Jos nuomone, platus socialinis tinklas sukuria bendruomenės jausmą. Dauguma vienišių be vaikų junta poreikį kurti ryšį su kita karta. Jautiesi vertinamas, kai jaunesnis žmogus gerbia gyvenimą, kurį susikūrei.
Kur vienišiai kuria savo socialinius tinklus? Tai gali vykti visur. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad lengviausia tai padaryti dideliuose miestuose.
Tyrimai rodo, kad susituokusių porų seksas dažnesnis ir geresnis nei viengungių, tačiau pastarieji mėgaujasi netikėtumais. Psichologė McGrath sako, kad vienišiai dažnai linkę į didesnę seksualinę įvairovę. „Jie mokosi iš kitų. Kadangi jie emociškai prisiriša, jiems lengviau išsiskirti, kai seksas tampa nebepatrauklus“. „Nemanau, kad mano susituokę draugai mylisi dažniau“, - sako trisdešimtmetis Nickas. DePaulo pritaria. „Neteisinga manyti, kad jei kažkas turi nuolatinį partnerį, jo seksualiniai poreikiai būna automatiškai patenkinti. Jei esi vienas, gali susipažinti su kuo nors. Jei turi porą, dėl sekso vis dėlto gali kilti problemų.“
Vis dažniau vienišių seksualiniais partneriais tampa jų draugai. „Jie net neieško kito žmogaus“, - sako DePaulo. Coontz sutinka, kad tai tampa vis labiau paplitusiu reiškiniu. „Daug kalbėta apie paauglių, kurie yra emociškai nebrandūs, atsitiktinį seksą“, - sako Coontz. – „Tačiau atsitiktinis seksas gali būti ir tarp draugų – „draugų su privalumais“, kaip jie būna įvardijami“.
Nebereikia įsimylėti, kad mylėtumeisi, sako Coontz. Tai išlaisvina žmones ir leidžia jiems siekti kitų dalykų. „Žmonės atranda kitų aistrų gyvenime – nuo maisto ir sodininkystės iki darbo – ir nesuveda visko į seksą“.
Taigi kai kitą kartą jūsų motina pažvelgs į staliuką, kur vakarieniaus penkios gražios moterys, ir nusistebės, kodėl jos vienišos, nusišypsokite ir pasakykite jai tiesą: „Mama, jos gyvena gražiausią savo gyvenimo laiką“.
