Jis teigia, kad šie neužbaigti reikalai kažkuriuo metu mūsų vaikystėje yra “užšaldomi” ir pradeda “atitirpti” mums suaugus, kai mes užmezgame santykius su žmogumi, kuris atitinka mūsų antrosios pusės “atvaizdą”.

Problemos kyla tuomet, kai jūs supykstate ant savo partnerio dėl jo neigiamų bruožų, kuriuos siejate su savo tėvais ir kurių mėginate išvengti.

Pavyzdžiui, jeigu Jus traukia silpnavaliai vyrai, jūsų motina tikriausiai buvo labai valdinga ir jūs bijote santykiuose būti slopinama. Vyras gali patraukti todėl, kad jis bus panašus į draugės tėvą, kuris jums atrodė “patikimas, vertas pasitikėjimo”. Moteris gali mėginti vengti vyrų, kurie buvo panašūs į jų tėvą, nes jis buvo neištikimas motinai.

Kadangi mes vaikystėje nemėginame nieko ištaisyti savo tėvuose, tai mūsų pirmieji vyrai tampa “perdėta korekcija”. Jeigu jūs objektyviai pažiūrėsite į savo partnerio bruožus, jūs lengvai juos atpažinsite savo tėvuose.

Daugelis santykių baigiasi dar neprasidėję. Žmonės nutraukia santykius dėl daugelio priežasčių, tačiau viena iš dažniausiai pasitaikančių yra ta, kad mes nusiviliame savo partneriu tuomet, kai pastebime tokius jo bruožus, kurie mums nepatinka mūsų tėvuose ir mumyse pačiuose. Kai mūsų realaus gyvenimo santykiai neatitinka mūsų įsivaizduojamų minčių apie tai, kokie santykiai “turėtų” būti, mes klaidinga manome, kad “meilė išblėso”. Poros emociškai “išsiregistruoja” iš santykių (netgi užmegzdami nesantuokinius romanus), o vienišieji nueina savais keliais.

Kita kliūtis, su kuria susiduriame tarpusavio romantiškuose santykiuose, yra tikėjimas, kad jie sužlugs arba kad viskas per gerai, kad būtų tiesa. Susituokusios ir nesusituokusios poros išsiskiria dar prieš tai, kai gauna galimybę iš tikrųjų sukurti tikrus ryšius. Mes tai darome dėl savo išankstinių scenarijų, pagal kuriuos esame įsitikinę, kad galiausiai vis viena būsime palikti ar išduoti. Būtent ši baimė prasiskverbia į mūsų širdis ir verčia mus numatyti santykių rezultatus arba pabaigą dar prieš jiems įsibėgėjant.

Vieniši žmonės yra ypatingai liūdnai pagarsėję dėl tokio klaidingo numatymo, tačiau susituokę poros daro tą patį, ypač tuomet, kai susiduria su problemomis. Mes taip bijome išsiskirti, kad sustabdome santykius dar jiems neprasidėjus. Išsiskyrimai vadovauja mūsų gyvenimui.

Santykiai gali pasibaigti dar neprasidėję bet kuriuo momentu – pradedant pirmuoju pasimatymu (ar netgi anksčiau) ir baigiant momentu, kai pasiekiate stiprios meilės fazę. Jeigu norite, kad jūsų santykiai tęstųsi, turite juos padaryti svarbiausiu dalyku ir tausoti juos. Pati žavingiausia santykių fazė prasideda tuomet, kai jūs pasiekiate tikrą meilę, tačiau jūs niekuomet jos nepasieksite, jeigu ir toliau nutraukinėsite santykius, jiems dar neprasidėjus.

Jeigu jūs norite “kalbėtis apie santykius”, tai reiškia, kad jūs galvojate, kad yra problemų arba jūs mėginate užbėgti įvykiams už akių ir nuspėti rezultatą, o ne jį išgyventi ir patirti. Tiesą sakant, daugelį santykių, kurie galėtų būti tvirti ir žavingi, žmonės nužudo įsikalbėdami jų pabaigą. Reikia mažiau kalbėti ir daugiau džiaugtis vienas kitu.

Santykius judėti pirmyn priverčia veiksmai, o ne pokalbiai apie veiksmus. Yra efektyvių būdų išspręsti nesutarimus, atrasti faktus ir sužinoti, ko jums reikia ar ką jūs norite žinoti, tačiau tam reikia išsiugdyti ypatingus įgūdžius, o ne tik sumesti visą kaltę savo partneriui ir jo charakteriui ir nusikratyti rūpesčius nuo savo pečių.

Ironiška tai, kad mes galime susitaikyti su savo draugų trūkumais, tačiau dažnai nenorime priimti savo partnerio silpnybių. Jeigu mes rinktumės draugus pagal tuos pačius griežtus reikalavimus kaip renkamės gyvenimo partnerį, vargu ar turėtume bent vieną draugą. Pažiūrėkite į savo partnerį ar sutuoktinį tomis pačiomis akimis kaip ir į savo artimus draugus – su supratimu, užuojauta, dėkingumu už tai, ką jie suteikia draugystei ir pateisindami tuos jo bruožus, kurie jums nelabai patinka.

Nemėginkite nuspėti rezultatų

Kiek kartų esate sakę: “Aš žinojau, kad jis neištesės savo pažado,” arba “Aš žinojau, kad ji man visiškai netinka.” Mūsų baimės labai dažnai virsta išsipildančiomis pranašystėmis. Jeigu jūs manote, kad tai nepavyks, ar labai stipriai stengsitės, kad pavyktų? Santykiai nutrūksta dar jiems neprasidėjus dėl to, kad mes prognozuojame neigiamą rezultatą ir tuomet padedame jam išsipildydami savo galvas prikimšdami tokių minčių ir žodžių kaip “O kam stengtis? Tai vis viena nepavyks.”

Nepaisant to, kokie geri bebūtų santykiai, kai pora susiduria su sunkumais, vienam iš partnerių arba abiem kyla pagunda pasiduoti – leisti neigiamoms mintims ir baimėms nuplauti ateities viltis. Vienas iš jų turi parodyti pasitikėjimą.

Žmonės dažnai mano, kad turi tik dvi galimybes:

1. Pasilikti bloguose santykiuose.
2. Likti vieni.

Tačiau mes turime žymiai daugiau galimybių! Mes galime pasirinkti iš tikrųjų pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito mintis ir jausmus ir mėgautis puikiais santykiais. Partneriai gali išmokti kaip kartu linksmintis, kaip užmegzti vidinį ryšį, kaip atsijungti ir vėl susijungti neįskaudinant vienam kito. Jūs turite išeiti už savo komforto zonos ribų. Gyvenimas susideda iš rizikos ir norint mėgautis kelione per gyvenimą reikia leisti sau pajusti artumą ir intymumą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją