O jis negrįžo, pasakė man, kad išvažiuoja į Indiją su reikalais vienam mėnesiui. Bet aš laukiau jo, o jis negrįžo. 9 mėnesius laukiau jo, jis manim nepasitikėjo, mažai bendravo, sakė kad vaikas ne jo, abejojo manim.

Man daug kas sakė, kad aš jam reikalinga tik dėl vizos, bet aš jaučiu, kad ne, nors daug ką jis man padarė. Septynių mėnesių išvažiavau į Lietuvą, ten ruošiausi gimdyti. Nuo to laiko aš su juo nekalbėjau (tai yra 4 mėn). Tuo metu keliomis žinutėmis pasirašydavom, bet tik tai, kad mane išvadindavo visokiais žodžiais, kad aš tokia ir tokia, kad man reikia dnr įsitikinti, kad vaikas jo.
Vaikas gimė, pasakiau jam. Ji tokia panaši į tėvą ir jis suprato, kad aš nemelavau. Mes susitaikėme, internetu kalbėdavome. Ir iš vienos merginos sužinojau, kad Indijoj jis permiegojo su kita, aš miriau iš skausmo, bet atleidau.

Mėnesį laiko vėl buvo viskas gerai, tada randu nuotrauką jo emeile, kad jis buvo dar su viena mergina, ji buvo pusnuogė, tik maikutę buvo užsidėjusi, bet ir tai atleidau. Ir vėl prieš savaitę jo telefonas buvo išjungtas visą naktį, tik ryte įjungė ir sakė, kad sirgo, dėl to man nepaskambino. Bet kaip ir šį kartą man patikėti juo?

Aš be galo myliu jį, jis sako, kad myli mane ir nori būti su manim. Davė man laiko apsispręsti, ką toliau daryti, būti su juo ar ne. Ir turiu būti stipri visais atvejais. Man labai stipri depresija, aš nenoriu valgyti, nieko daryti, noriu mirti, bet gyvenu dėl savo mergytės.

Kaip man juo pasitikėti, kai ne vieną kartą melavęs? Kaip su juo reiks būti po tiek laiko, metus laiko nemačius ir buvo tiek visko. Ar man jam atleisti? Patarkit, labai prašau. Aš negaliu be proto myliu jį, ką man daryti.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Atsakydama į jūsų klausimą, norėčiau atsispirti į pabaigoje įvardintą jausmą „be proto jį myliu“. Išties jūsų atsidavimas vyrui, kurį vargiai pažįstate, kurio pasirinkimas būti su jumis yra miglotas, labiau panašus ne į meilę, o į netikėjimą, jog esate verta pagarbių ir vertinančių santykių. Meilė, kuri atima galimybę mąstyti, kuri priverčia jaustis, jog tas žmogus yra vienintelis gyvybės šaltinis, praranda savo statusą ir tampa baimės, nepasitikėjimo savimi, savęs atsižadėjimo sąjunga.

Bandydama atsakyti į klausimą, kaip toliau būti su vaiko tėvu, pabandykite pagalvoti, kaip jaučiatės su juo? Ar jums yra saugu? Ar išgyvenate savo vertės ir orumo jausmą, būdama su juo? Galiausiai: ar jaučiatės gyva tame ryšyje? Svarbu atpažinti ir tai, kas yra judviejų santykių tikrovė: realūs išgyvenimai, pokalbiai, elgesys ar lūkesčiai, kad kada nors bus kitaip, svajonės, susikurtas vaizdas, kuris vargiai atitinka kasdienybę ir tikruosius išgyvenimus.

Paprasčiau tariant, apie ką dažniausiai galvojate, kai mintys nuklysta mylimo žmogaus link? Apie tai, koks jis buvo per pirmuosius mėnesius, apie tai, ko iš jo tikitės ar matote jo realų, dabartinį vaizdą? Bijau, kad pastarajam pamatyti vargiai yra galimybių.

Jūs buvote per trumpai kartu, išgyvenote daug skausmingų emocijų, kad šiai diena rinktumėtės tikrąjį jo vaizdą. Dėl to pagrindinė vertybė šiame santykyje būtų jūsų neskubėjimas spręsti ir tikėjimas, jog esate verta meilės. Ne meilės paskolos ar santykių, kurie verčia pamiršti save ir savo vertingumą, bet santykių, kuriuose jaustumėtės saugi ir ori.

Derėtų atvirai priimti ir tai, jog santykiai gali būti spontaniški, tačiau jų neapibrėžtumas, savotiškas „beprotiškumas“ atneša savo pasekmes. Šioje vietoje kalbu apie pasirinkimą būti kartu, kuris yra pagrindas tolesniam augimui, o tuo pačiu ir pretenzijoms į vienas kitą.

Dviejų žmonių santykiai gali būti romantiški, pilni aistros ir atsidavimo, tačiau jų bendram buvimui be galo svarbus pasirinkimo elementas. Jūsų atveju pavydas, noras atleisti už neištikimybę yra sąlyginis dalykas. Pirmiausia derėtų pagalvoti, ar nedalomą santykį sukūrėte jūs abu, ar jis toks tapo tik jūsų vaizduotėje ir noruose. Vaikas nėra savaime vyrą ir moterį sujungiantis veiksnys. Tai, kas juos jungia, yra abipusis sprendimas būti kartu.

Taigi jūsų santykis man šiuo atveju panašu į tą, kuris prašoko vienas kito pažinimo ir apsisprendimo būti ar nebūti kartu etapą. Prie kurio, matyt, šiandien ir tegalite grįžti. Ne prie tariamos šeimos, ne prie ryšio, kuriame vienas yra kaltas, o kitas auka, ne prie poreikio atleisti, bet prie draugystės ir žiūrėjimo, kur link ji jus gali nuvesti.

Lėto ir kupino meilės sau žvilgsnio jums.

Vaida

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (274)