aA
Tarp aibės statistinių apklausų dėmesį atkreipia dvi. Vienoje į klausimus „kiek jūs esate patenkinti savo lytiniu gyvenimu?“ bei „koks jūsų lytinio gyvenimo dažnumas?“ atsakymai buvo tokie:
mylintis daugiau nei 3 kartus į savaitę patenkinti 89 % sutuoktinių;
mylintis 1-3 kartus į savaitę- 75% vyrų ir 77% žmonų;
mylintis 1-3 kartus per mėnesį- 53% sutuoktinių;
mylintis kartą per mėnesį ir rečiau- tarp tokių lytiniu gyvenimu patenkinta 32% sutuoktinių.
© Shutterstock nuotr.

Kaip ir buvo galima tikėtis, dažnesnio lytinio gyvenimo nori didesnė dalis vyrų, ir dar vyrų jaunesnių, o štai moterys labiau norėtų kokybiškesnių intymių santykių. Tačiau ir moterims svarbu kiekybė.

Atrodytų, viskas aišku: kuo dažnesni lytiniai santykiai, tuo labiau žmonės turėtų būti patenkinti savo intymiu gyvenimu. Neskubėkime daryti šios išvados. Tokia apklausa rodo ne priežastingumą („kuo daugiau mylėsimės, tuo bus geriau“), o tik ryšį tarp dviejų kintamųjų. O ryšys visiškai nereiškia priežasties ir pasekmės.

Olegas Lapinas
Olegas Lapinas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tarkime, saulėtomis dienomis būna giedresnis dangus. Tačiau tai nereiškia, kad saulė yra giedro dangaus priežastis. Ir giedras dangus nėra saulės švytėjimo priežastis. Ryšiai čia sudėtingesni.

Apklausą galima vertinti štai kaip: „kai aš mažiau patenkintas seksu, aš mažiau myliuosi, kad to netenkinančio sekso nekartočiau“. Štai ir gaunasi: „nepasitenkinimas seksu veda prie retesnio sekso“, o ne atvirkščiai. Analogija: jeigu jums skanus tam tikras tortas, jūs jį valgote dažniau. Statistinė apklausa parodys ryšį tarp „kaip dažnai aš valgau tortą“ ir „kaip dažnai aš jaučiuosi skaniai pavalgęs“. Tačiau tai nereiškia „kad būtų skaniau, reikia dažniau valgyti tortą“. Pagal tokią logiką ir apsivemti galima, tiesa?

Ir dar viena apklausa: tarp porų, kurie apskritai yra patenkinti savo santuoka, praktiškai visi laiko save „seksualiai susiderinusiais“, tačiau tai nereiškia „nuolatinio seksualinio pasitenkinimo“.

Gerose santuokose kas dešimta žmona laiko save „seksualiai nepatenkinta“, tačiau tai netrukdo laikyti jos santuoka „gera“. O štai tarp porų, kurie yra savo santuoka nepatenkinti, tik 63% laiko save „seksualiai pilnai susiderinusiais“. Kodėl?

Visai gali būti, kad jie dažnai paaiškina savo nepasitenkinimą tuo, kad „mes nesame seksualiai susiderinę“. Juk jeigu jie būtų savo santuoka patenkinti, jie anksčiau ar vėliau „susiderintų“.

Įsivaizduokime analogiją su poriniu šokiu. Jūs mokotės šokti valsą. Iš pradžių jūs lipate vienas kitam ant kojų. Tačiau ar nebūtų tiesa pasakyti, kad po pakankamai ilgo laiko jūs vis dėlto prisiderintumėte vienas prie kito? O tam, kad jūs kartotumėte šiuos bandymus ilgai, reikia ne tik jūsų atkaklumo. Reikia, kad jūsų partneris geranoriškai sutiktų šokti su jumis toliau, turėtų kantrybės, ir pats mokytųsi kartu su jumis. Judu turite matyti prasmę tęsiant jūsų pamokas.

Tikriausiai, jeigu aš patenkintas savo partneriu ir mūsų ryšiu, aš galiu padaryti tokią išvadą: man dabar nesigauna gerai mylėtis, tačiau verta bandyti ir mums išeis. O jei aš nepatenkintas santuoka apskritai, aš „užsikabinsiu už to, kad mums nesigauna gerai mylėtis ir pasakysiu sau: ir neverta stengtis. Ir susiderinimo nebus. Statistika parodys ryšį tarp „nepatenkintas santuoka“ ir „nepatenkintas seksu“.

Reiktų atkreipti dėmesį į faktą, kad kalba čia eina tik apie pasitenkinimą seksu, o ne visa santuoka. Nes žmonės turi vertybių sistemą, t.y. vienus dalykus iškelia virš kitų pagal savo svarbą.

Seksualinį gyvenimą kaip svarbiausią vertybę į pirmą planą iškelia toli gražu ne visi. „Laimingai santuokai“ apibūdinti žmonės dažniausiai iškelia kitas vertybes: „mylėti ir būti mylimam“, „abipusis supratimas ir šilti santykiai“, „mokėjimas džiaugtis gyvenimu ir priimti tai, ką turi“.

Bet kaip būti su ta „sėkminga“ ir „nesėkminga“ santuoka?

Žodis „sėkmė“ labai painioja žmonių protus. Jus „sėkmę“ žmonių santykiuose labai lengva įsivaizduoti kaip „atitinkamą standartą“. O tam reikia žinoti tą standartą, ir pagal jį lyginti save bei kitus žmones.

Štai, tarkime, jūs esate jaunas žmogus, neskaitantis jokios statistikos ir nežinantis apie kitų žmonių intymų gyvenimą. Jūs mylitės su savo drauge taip, kaip jums išeina, ir dažniausiai džiaugiatės. Iš pradžių jums nesigaudavo ir jūs nusimindavote. Po to ėmė gautis. Ėjo metai. Dabar situacija tokia: jūs mylitės kartą- du į savaitę. O kartais jūs būnate ne nuotaikoje, ir jums nesinori mylėtis. Arba neišeina. O kartais išeina, bet jūsų antra pusė nepajunta pasitenkinimo. Tačiau atrodo linksma ir kitą kartą irgi pasitenkina.

Jūs jaučiatės laimingi ir jums nerūpi jokia „sėkmė“. Nes jums patinka pats buvimo su drauge procesas. Jame yra tai, ko jums reikia: tiesiog turėti draugę („aš ne vienas šiame pasaulyje“), jaustis gyvam („mes suteikiame vienas kitam šilumą ir dėmesį“), jaustis savimi („ji priima mano įpročius bei keistenybes, o aš priimu jos“), jausti bendrą gyvenimo prasmę („mes abu norime sukurti bendrą verslą“).

Ar egzistuoja čia toks dalykas kaip „sėkmė“? jei pats procesas, kuris tenkina yra „sėkmė“, tuomet - taip. Tačiau ar žodis „tenkina“ susijęs su kažkokiais skaičiais, ar su tuo, kad aš priimtu tai, ką turiu, su džiaugsmu?

O štai kitas jaunas žmogus - jis negali ilgiau, nei dvejus metus, išbūti su viena drauge; jis labai intensyviai „dulkinasi“ ir siekia, kad „abu pasiektų orgazmą“, jis nežino, kam visa tai ir vengia tokio žodžio, kaip „myliu“ - nenori teikti nereikalingų vilčių. Jis suskaičiavo, kad turėjo šimtą lytinių partnerių. Jį gerbia draugai. Jis gražiai atrodo, turi gerą mašiną ir darbą. Ir jo draugės atitinkamos. Pagal statistiką jis netgi viršija tuos „du – tris kartus per mėnesį“. Tačiau jam nuolat neramu, kad gali „nusiristi“ žemyn, kad jo „sėkmė“ nuo jo nusigręš.

Kokios „sėkmės“ jūs norėtumėte?

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (222)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (54)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Didžiausios pasaulio kompanijos planuoja užsikrėsti „WeWork“ efektu (11)

Didžiausi planetos darbdaviai regi ateitį, kurioje laisvai liejasi nemokamas alus, o sienos...

LRT tyrimas. Registrų centras padovanojo lietuvišką mobilųjį parašą estams – užnugaryje šmėžuoja skandinavų bankai

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad šią vasarą Registrų centras tiesiog padovanojo...

Saldus buvusio stratego sugrįžimas į Torontą: Valančiūnas ir „Raptors“ neapgynė savo tvirtovės (6)

Toronto „Raptors“ (12-3) trečiadienio vakarą namuose priėmė buvusio stratego Dwane Casey...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva (14)

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

Paskutinį kartą, jau be nutylėjimų: Monica Lewinsky - atvirai apie TĄ dėmę ant suknelės ir kas iš tiesų įvyko Baltųjų rūmų tualete (61)

Per pastaruosius du dešimtmečius Monica Lewinski davė ne vieną interviu, tačiau ji labai retai...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (86)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Mokytoja Rusijoje įsiuto dėl užrašo ant lentos (1)

Krasnodaro krašto Bogučiansko rajono Tajožnyj gyvenvietėje 20-osios mokyklos istorijos ir...

Pristigusiems pusryčių idėjų – iki paskutinio kąsnio subalansuotas patiekalas: grikiai su kiaušiniu video receptas (5)

Jei kasrytinė košė ir kiaušinienė įgriso iki gyvo kaulo, siūlome išbandyti šį tą naujo....