aA
Ilgą laiką gyvenant su kitu žmogumi, keičiasi pasaulėžiūra, keičiamės patys – elgesys, galvosena... Kaip rašo knygos „Dviejų galios“ autorius Joshua Wolfas Shenkas, nedideli pasikeitimai – didesnių pokyčių katalizatoriai. Poros randa kūrybingesnių problemų sprendimų, nei būtų radę ieškodami sprendimo po vieną.
© Shutterstock nuotr.

Štai keli psichologų pastebėti ženklai, iliustruojantys supanašėjusį poros požiūrį.

1. Jūs su partneriu turite savą kalbą.

Ar kada gavote iš antrosios pusės žinutę, kuri iš esmės nieko nereiškia, bet tuo pačiu turi tam tikros reikšmės, kurios net negalėtumėte paaiškinti?

Ši sava kalba – vienas iš pirmų ženklų, kad judu turite savą komunikaciją. Na, o sava komunikacija, anot Teksaso universiteto profesoriaus Roberto Hopperio, visų pirma, stiprina ryšį, o antra, atsiranda unikalus, bendras identitetas.

Sava kalba apima daugelį dalykų – pradedant savais juokais, baigiant pravardėmis, rašoma psichologės Carol Bruess tyrime apie poras. Jos teigimu, kuo dažniau pora vartoja savų žodelių, tuo laimingesnė ji yra.

2. Jūs nustojate save cenzūruoti.

Tai, kaip mes kalbame su nepažįstamais ir pažįstamais žmonėmis ir net artimais draugais, pastebimai skiriasi nuo to, kaip mes kalbamės su partneriu, kai liekame vieni.

Kai esame su kitais, dauguma mūsų save kontroliuojame. Tai yra, mes stengiamės patikti aplinkiniams, savo elgesį pritaikydami prie jų elgesio.

Bet kai esame su artimu partneriu, atsisakome tokio elgesio modelio ir kalbame sklandžiai ir natūraliai, rašo J. W. Shenkas. Kitaip tariant, kalbėdami mes savęs nuolat nebekontroliuojame. Esame tiesesni ir atviresni.

Daugumos porų, apie kurias J. W. Shenkas rašo savo knygoje, santykiai būtent tokie. Kalifornijos Berklio universiteto psichologas Danielis Kahnemanas, pavyzdžiui, papasakojo J. W. Shenkui: „Kaip dauguma žmonių, esu atsargus ir neskubu kitiems išsakyti iki galo nesuformuluotų minčių.“ Bet kelerius metus padirbęs su tyrimų partneriu, kognityviniu psichologu Amosu Tverksy, jis pastebėjo, kad šio atsargumo visiškai nebeliko.

3. Jūs pradedate panašiai kalbėti.

Žmonės, ilgą laiką gyvenantys kartu, ne tik turi susikūrę savo privatų žodyną, bet galiausiai jų kalba ima panašiai skambėti – jie „naudoja panašias ritmines ir sintaksines struktūras“, – rašo J. W. Shenkas.

Iš dalies tai galima paaiškinti reiškiniu, kurį psichologai vadina „emociniu užkratu“. Iš esmės, kai du žmonės kartu praleidžia užtektinai laiko, jų kalbos maniera supanašėja. Mes mėgdžiojame vienas kitą – nuo akcento iki pauzių tarp žodžių ir sakinių trukmės.
Kai kurie tyrimai įrodė, kad būtent kalbos manieros pokyčiai gali pasitarnauti kaip vienas iš rodiklių, parodančių, kiek ilgai gali trukti poros santykiai.

2010 m. atliktame porų kalbos tyrime, kuriame buvo analizuojami SMS pranešimai, paaiškėjo, kad kai dviejų žmonių kalba skamba panašiai (pranešimuose jie vartoja vienodus žodžius ir naudoja panašias kalbos struktūras), egzistuoja didesnė tikimybė, kad po trijų mėnesių partneriai vis dar bus kartu.

4. Jūsų išvaizda supanašėja.

Įtakingame 1987 m. tyrime psichologas Robertas Zajoncas išsiaiškino, kodėl sutuoktiniai tampa panašūs vienas į kitą: jie taip dažnai naudoja tuos pačius raumenis, kad ilgainiui ima atspindėti vienas kitą lyg veidrodis.

Šis judesių suderinimas nėra atsitiktinis, sako J. W. Shenkas. Jis atspindi tai, ką psichologai vadina „bendra koordinatyvi struktūra“ – kaip mes deriname savo žvilgsnį, kūno judesius ir manieras su kalbos maniera.

5. Jūs turite nemažai vidinių juokelių, kurie juokingi tik jums.

Tyrimai parodo, kad partneriai labiau linkę atspindėti vienas kito kūno kalbą (būtent dėl to jie ir supanašėja), nes naudojasi žiniomis, kurias žino tik jiedu.

Ši „vidinė informacija“ – visos bendros patirtys ir prisiminimai – turi įtakos gestams, pozai ir žodžiams bei frazėms.

2007 m. tyrimas, pavyzdžiui, parodė, kad žmonės labiau linkę mėgdžioti vienas kito žvilgsnį kai prieš pokalbi abu girdėjo tą pačią informaciją.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (151)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Gyvai / Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – Barcelona“ (19)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje grumiasi dvi šlovingą istoriją turinčios Eurolygos...

Demaskavo purvinas prabangių viešbučių paslaptis: tomis pačiomis kempinėmis šveičia ir puodelius, ir tualetus vaizdo įrašas (41)

„Hilton“, „ Marriott “ ir keletas kitų prabangių Kinijos viešbučių tinklų atsiprašė...

Petrauskienė: mokytojai sako, kad atlyginimai – ne pagrindinė streiko priežastis (195)

Net ir įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą maždaug penktadalio mokytojų atlyginimai mažėjo,...

Vyras įsigytą mašiną iš salono vadina „kate maiše“, pardavėjai ginasi parašais ant sutarčių (285)

Arūnas iš Klaipėdos įsigytą „Ford Grand C-Max “ vadina „kate maiše“, nors automobilį...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (27)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Masinės avarijos kelyje Vilnius-Kaunas: susidūrė apie 10 automobilių, yra sužeistų žmonių formuojasi spūstys (55)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kauno r., kelyje Vilnius–Kaunas 92k m, susidūrė penki...

Alfas Ivanauskas: nevaidinkite, kad jūsų vaikai nevalgo bulvyčių ir nežino picos skonio (8)

Statistika gąsdina – nutukusių vaikų skaičius auga kartu su didėjančiu gyventojų širdies ir...

Vilniuje susidūrė 3 automobiliai, nukentėjusioji skubiai išgabenta į ligoninę

Vilniaus policija informavo, kad Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryžoje susidūrė 3 automobiliai....

Keistoji Lietuvos darbo statistika: augant darbo vietoms, daugėja ir bedarbių (32)

Nedarbo lygis lapkričio pradžioje Lietuvoje siekė 7,9 proc. Per spalio mėnesį jis sumažėjo 0,4...