Kartais mes sakome: neprisišauk bėdos. Arba: nevaryk Dievo į medį. Mes pašaipiai žiūrime į tuos, kurie užlipa kelis kartus ant grėblio. Mes už protingą gyvenimą. Už apdairumą. Negi mes tokie jau nuobodūs? Aš manau, kad mes renkamės, kokiais būsime, dar vaikystės kieme. Kai nusprendžiame: užlipsiu aš ant to stogo. Arba: ne, saugiau bus likti ant žemės, tegul durniai laužo sau kaklus…
Didesnė dalis žmonių bevelija žiūrėti į rizikingą sportą iš saugaus atstumo. Senovės romėnai žiūrėdavo į gladiatorius iš tribūnų. Kai kas nors griūdavo sužeistas, žmonės aiktelėdavo. “Koks siaubas!” Mes darome tą patį , žiūrėdami rizikingą sportą iš televizoriaus ekrano. Kai kurie iš mūsų iš susijaudinimo graužia nagus. Širdis “apmiršta”. Ir jei įvyksta kokia nors nelaimė, pavyzdžiui, sugriūna lenktynininko mašina, o jis susižaloja, žmonės aikteli. Užjaučia. Aptaria tai vienas su kitu. “Girdėjai, kas atsitiko? Koks siaubas!”
Ekstremalus sportas_9

Ekstremalios situacijos padeda žiūrovams patirti malonų susijaudinimą - drebulį: “thrill’ą”. Nuo ko ir kilo žodis “ trileris”. Tai nėra šiaip sau pramoga - iškrypimas. Ne, tai svarbi gyvos biomasės savybė - palaikyti savyje optimalų susijaudinimo kiekį. Visiškai rimtai: XX a. pradžioje biologas Bergas įrodė: gyvybės savybė - ne nyki pusiausvyra, o vis naujų stimulų paieška. Tų stimulų, kurie kaip tik pusiausvyrą trikdo. Tokia jau keista ta gyvybė. Todėl, tikriausiai, ir būna visi tie ”nuėjimai į šoną”, “keturiasdešimtmečių krizės” ir t.t.

Bet čia apie žiūrovus. Apie gyvus žmones, norinčiais dar labiau pagyvėti. O kaip su pačiais rizikos mėgėjais? Pirma mintis apie juos yra tokia: tai daroma dėl žiūrovų. Taip gaunamas dėmesys tų, kurie mėgsta “thrill’ ą”. Todėl dar vaikystėje susidūrę su kokiu nors vaikėzu, vaikščiojančiu tilto turėklais, mes sakome: kažkam nori įspūdį padaryti. Gal mergaitei. Gal draugams. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kalbant šiuolaikiniu žargonu: “kietas nori pasirodyti”.

Ekstremalus sportas_8

Tai jau ne šiaip dėmesys. Ne atrakcija dėl atrakcijos. Teigdami, kad žmogus nori pasirodyti “kietas” , mes iš karto einame prie kelių įtarimų. Tokių “juodų psichoanalitinių įtarimų”. Tarkime, prie tokio: ar iš tikrųjų stiprus ir pasitikintis savimi žmogus siekia visa tai įrodinėti kitiems? O gal kaip tik tie, kurie šokinėja su virve ar lipa į stačius kalnus, yra savimi nepasitikintys žmonės? Gal jie tik bando save ir kitus užhipnotizuoti savo drąsiais poelgiais? Bailio drąsa, taip sakant?

Yra tame tiesos, yra. Dažniausiai taip elgiasi jauni žmonės. T.y. tie, kurių pasitikėjimas savimi nėra labai stabilus. Na, nepakankamai jie dar savimi didžiuojasi ir save gerbia. Jiems reikia patvirtinimo. Stebuklingo veidrodžio, vienareikšmiškai atsakančio į klausimą: ”Kas pasaulyje gražiausias ir stipriausias?” Veidrodis turi atsakyti: tu. Tiktai tu.

Ekstremalus sportas_6

Kitas įtarimas - taip žmogus, gal ir ne bailus, bando kompensuoti, atsverti kažkokį patirtą praradimą ar užpildyti tuštumą. Tarkime, nepasisekė žmogui meilėje, štai jis sėda prie vairo ir lekia beprotišku greičiu sportine trasa. Maždaug “kadangi praradau man brangų dalyką, įrodysiu tau, mieloji, kad savo gyvybės iš vis nebranginu”.

Štai čia ateina jau visai baisūs įtarinėjimai. Apie taip vadinamą “ mirties instinktą”. Apie savidestrukciją, kur heroizmas susimaišo su mazochizmu. Ir nereikia čia plėsti akių. Taip, taip, žmogus, siekiantis kurti, skatinti gyvybę, palaikantis žmogiškus ryšius ir giminės tęsimą, vargiai ar puls nardyti į rizikingą gylį. Jis geriau su mylimąja bučiuosis. Ir kažin ar besiruošianti tapti žmona mergina staiga vilksis parašiutą.

Ekstremalus sportas_5

Ne, žinoma kad taip būna. Tačiau ar šie veiksmai tarnauja gyvybei ar jie tarnauja žaidimui su mirtimi? Mano supratimu, žaidimui su mirtimi. Padorus pilietis ( na toks, žinote, atsargus, ramus, būsimas kiek apkūnus miesčionis- biurgeris) niekad to nedarys. Jis apie šeimą galvos. Apie gyvenimą, o ne apie kažkokį ten adrenaliną. Apie namo statybą, mašinos pirkimą. Jis žmoną mylės. Ji vaikus jam gimdys. Jis televizorių pirks. Ir remontus darys. Jis tėvus kaime lankys. Jis vaikus ant kojų statys. O norės jaudulio - televizorių žiūrės. Gerdamas alų. Po to jis eis miegoti, kartais pasimylėdamas su savo žmona.

Tokioje saugioje, kiek aptingusioje aplinkoje augs jo maži vaikai. Kurie iš pradžių maištaus, o vėliau taps tokiais pat biurgeriais. Normaliais žmonėmis. Tokiais, kurie dabar po jūsų langais užveda “Golfo” variklį. Pasiklausykite jų kalbų. Jie kalba jei tai apie sveikatą, tai apie pinigus. Nes jiems rūpi pragyvenimas. Gal jums visa tai pasirodys labai ironiška. Tačiau tai labai labai saugu ir įprasta. Apie pragyvenimą reikia galvoti. Kas gi pagalvos?

Ekstremalus sportas_3

Tik štai čia ateina į galvą skirtumas tarp dviejų dalykų. Vienas - tai gyvenimas. Kitas - pragyvenimas. Pamirškime analitinius įtarinėjimus. Kai kurie žmonės visą laiką labiausiai rūpinasi savo pragyvenimu. Ilgainiui tai pavyksta: jie iš tikrųjų pragyvena savo amžių. Ir prieš mirtį nustemba: ką - ir tai viskas? Na, pragyvenau. O kuo tapau? Kam visa tai buvo?

Kiti žmonės, visai pagal biologą Bergą, rūpinasi gyvenimu. Jiems knieti gyventi. Gyventi intensyviai, jaučiant kiekviena kūno ląstele:

Ekstremalus sportas_4

Greitį;
Vėsų vėją, pučiantį į veidą;
Svaiginantį rizikos jausmą;
Pergalės šlovę;
Kovos azartą;
Savo baimės nugalėjimo triumfą;
Džiaugsmą, kad gyveni.

Mirdami šie žmonės galvoja: štai aš gyvenau. O kaip ten buvo su pragyvenimo lygiu - koks skirtumas?

Šuolis su guma
© DELFI

Ir kas gi čia pasakyta? Kokia idėja čia keliama?
Kad geriau šokti nuo televizijos bokšto su virve, nei statyti namą?

Aš nemanau, kad geriau. Tikriausiai, tai priklauso nuo to, kas žmogui svarbiau: išsaugoti gyvybę ar jaustis gyvam. Vienas be kito neegzistuotų. Kaip moteris nebūtų moterimi be vyro? Nuolatinius rizikos ieškotojus kažkas pagimdė ir išmaitino. Šokant su virve tuo pačiu daryti ir auginti vaikus neišeina. Reikia nors trumpam galvoti apie pragyvenimą, norint gyventi.

Tačiau toks pasirinkimas vis dėlto lieka.
Už ką jūs?

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (4)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (144)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (77)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (158)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (110)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (19)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (11)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...