Ar verta jį sutramdyti?
Kai moteris susitinka su vyru, pačioje santykių pradžioje, ją labai traukia jo vyriška jėga ir energija. Ji žavisi, jeigu jis be jokios baimės laksto motociklu. Moterį įkvepia jo pergalės kumščių mūšiuose. Ji su pasididžiavimu pasakoja savo draugėms apie tai, kaip jis važiuoja į kitame mieste vykstančias lenktynes ir užima pirmąsias vietas. Ir netgi jeigu tokių akivaizdžių jėgos apraiškų vyro elgesyje nėra, moteris vis tiek didžiuojasi jo privalumais.
Moteriai patinka, kai aplink ją sparną rėžiantis vyras aiškiai išreiškia savo poziciją – „tu niekur neisi ir taškas!“ Viduje gal ir kyla nestiprus noras maištauti, tačiau vyriškas smūgis kumščiu į stalą priverčia nusiraminti. Moteris jaučiasi apsaugota. Jis stiprus. Jis tikras vyras.
To paties moteris tikisi ir šeimyniniame gyvenime – kad jis prisiims atsakomybę, stuktelės kumščiu per stalą, pats priims sprendimus ir nuramins įsikarščiavusį protą. Moteris svajoja apie stiprų petį, visiškai pamiršdama, kad tokiu atveju jai teks daug ko atsisakyti savame elgesyje.
Tikras vyras tam tikra prasme kažkuo primena gamtą. Jis toks pats nepažabotas, laukinis ir nesunaikinamas... Ir pavojingas. Pavojinga tokį ugnikalnį be reikalo provokuoti, erzinti, trukdyti, kaitinti...
