Portalui „Prevention“ talkinančios medikės Lauren Streicher, akušerė-ginekologė, ir Rachel Zar, santykių ir seksualinės terapijos specialistė, sutiko pateikti keletą atsakymų, galbūt padėsiančių susirikiuoti neramias mintis ir užgniaužti dėl savo kūno kylančius būgštavimus.
Šalin nepagrįstas abejones!
Daugelis klaidingai mano, kad psichoterapeutai ir seksualinio pobūdžio problemas analizuojantys specialistai dirba tik su tais žmonėmis, kurie nėra vieniši. Visgi nemažas skaičius jų klientų nėra su niekuo susisaistę ir galimi nauji santykiai jiems reiškia begalę sudėtingiausių iššūkių, pradedant tinkamos pažinčių svetainės ir baigiant tinkamo partnerio išsirinkimu. Pirmasis pasimatymas jiems gali būti tolima praeitis, todėl viskas staiga atrodo nauja. Gali būti, kad kyla panika, girdint, kaip nenumaldomai tiksi vidinis laikrodis. O gal sutikti žmogų, su kuriuo būtų malonu leisti laiką ir smagu bendrauti, atrodo apskritai neįtikėtina?
Vis dėlto yra aibė priežasčių, kodėl pasimatymai vyresniame amžiuje įgyja pranašumų. Pirmiausia, įsisąmoninkite, kad kalbos apie besitraukiantį potencialių partnerių ratą tėra mitas. Tiesa ta, kad kaip tik dabar fiksuojamas didžiausias vienišaujančių brandaus amžiaus žmonių skaičius (įtakos tam turi tolydžio priimtinesnis požiūris į skyrybas ir sprendimą nesituokti).
Taigi, tarkim, jūs – keturiasdešimtmetė. Libido ir gebėjimas seksualiai pasitenkinti su kiekvienais metais slopsta – juk taip galvojate? Klystate! Kaip rodo tyrimai, 53–79 proc. partnerį turinčių vyresnio amžiaus žmonių yra seksualiai aktyvūs, be to, menopauzė, kaip paaiškėjo, nedaro jokios esminės įtakos lytiniam pasitenkinimui. Jei intymi santykių sritis neapleista, pasitenkinti laisvai pavyksta ir perkopus šešiasdešimtmetį. Su amžiumi didėja žmogaus savęs pažinimas, ir jis daro stebuklus jaunystės metams būdingo nerimo nulemtų problemų akivaizdoje.
Nesvarbu, kiek žmogui metų, sklandūs, nepriekaištingi pasimatymai nėra savaime suprantamas dalykas. Didžiausia problema, su kuria susiduria vienišos moterys – ir tos, kurioms pasimatymai – nauja sritis, ir tos, kurios tai daro ne vienus metus, – pasitikėjimo savimi stoka ir nevisavertės komunikacijos baimė.
Nesistenkite gauti visos įmanomos informacijos apie asmenį, su kuriuo rengiatės susitikti
Brandžiame amžiuje naujo žmogaus priėmimas į asmeninį gyvenimą reiškia ne vien apsirūpinimą palydovu vakarėliams ir reguliarų seksą. Kai mes nebe jauni, tenka suprasti, kad partnerio įpročiai, draugai, gyvenimo tempas ir praeitis taps neatsiejami nuo mūsų kasdienybės. Santykių kūrimas – dvikryptis procesas, kuriam progresuojant mes ne tik imame, bet ir duodame. Jį sutrikdyti gali įsisenėję įpročiai, gerokai komplikuojantys apsisprendimą eiti į kompromisus.
Siekdami apsidrausti nuo nemalonių netikėtumų, žmonės paprastai neria į „Google“, kad kuo daugiau sužinotų apie asmenį, su kuriuo rengiasi susitikti, be to, iš anksto nuspręstų, ar jis jiems tinkamas. Deja, taip darydami jie garantuotai atima iš savęs galimybę naujai pažinti žmogų. Nieko blogo, jei prieš susitikimą, suplanuotą per pažinčių svetainę, įsitikinsite, kad toks žmogus iš tiesų egzistuoja, be to, nėra įtrauktas į kokį nors bauginantį registrą.
Vis dėlto pernelyg įsijausti į informacijos paieškas tikrai neverta. Kaip pačios jaustumėtės, žinodamos, kad pirmą kartą realiai jus matantis asmuo jau apžiūrėjo buvusius jūsų partnerius socialiniame tinkle „Facebook“, išanalizavo profesinę jūsų karjerą apsilankęs „LinkedIn“ ir net peržvelgė internete esantį aukštosios mokyklos kurso, kuriame studijavote, albumą? Juk vienas iš žaviausių pasimatymų aspektų – leisti informacijai skleisti pamažu, neužgniaužiant smalsumo. Kai galvoje jau sudarytas trumpas naujai sutiktojo dosjė, nežinomybės tarsi nebelieka, o paslaptis – labai svarbus erotiškumo ir patrauklumo komponentas. Blogai ir tai, kad, prisirinkusios informacijos, atimate iš naujo pažįstamo galimybę pačiam nuspręsti, kada ir kaip atskleisti kokį nors konkretų savo biografijos faktą.
Kada metas pokalbiui nepatogiomis temomis
Išties sunku nutarti, kada tinkamas momentas atskleisti naujai sutiktajam tas savo gyvenimo detales, kurias aptarinėjame ne su bet kuo, – buvusias širdgėlas arba dabartinius sunkumus. Kuo vyresnės esame, tuo didesnį praeities bagažą turime sukaupusios. Tad kaip žinoti, ar ne per anksti prabilti intymiomis temomis arba apie tai, kas iš tiesų svarbu?
Štai keletas pagrindinių taisyklių. Tarkim, apie lytiniu keliu plintančias infekcijas tikrai galima patylėti, kol santykiai yra platoniški. Bet jiems pakrypus atitinkama linkme, būtina pasakyti viską, kas nors kiek aktualu. Kad ir kokia menkutė būtų tikimybė užsikrėsti nuo jūsų pūsleline, kuria gal sirgote tik studijų metais, vis dėlto partneris apie ją turi žinoti. Tai, kaip supažindinsite jį su konkrečiu faktu, gali lemti ir jo reakciją. Jei tai, kas būtina, pasakysite ramiai, tikėtina, kad nesukelsite nieko panašaus į isteriją.
O kada metas dalytis kitomis gyvenimo smulkmenomis? Šiuo atveju ypač pasitarnaus nuojauta. Kai kurie žmonės mano, kad kone visą informaciją (tarkim, apie diagnozuotą depresiją, pareigą rūpintis senstančiais tėvais arba patirtą seksualinę prievartą) būtina išdėstyti per patį pirmą pasimatymą, nes potencialus partneris neva turi aiškiai suprasti, su kuo turi reikalą. Visgi privalu atminti emociniam saugumui tenkančią svarbą. Kalbėti skaudžiomis temomis derėtu tik su tais, kurie „užsitarnavo“ teisę jas gvildenti. Asmuo, kuriuo dar ne iki galo pasitikite, gali pademonstruoti ypač netikėtą reakciją ir priversti jus pasijusti prastai.
Atvirauti rekomenduojama pamažu, nuolatos tiriant savo pojūčius. Tai, kas slapčiausia, geriau pasilikti tolesnei ateičiai. Naujo pažįstamo reakcijos į jūsų išpažintis leis gana tiksliai nuspręsti, ar judviem lemta tapti pora. Skeptiškas jo požiūris į tai, kad, tarkim, lankotės pas psichoterapeutą, neteikia vilties prireikus sulaukti paramos. O jei jis raukosi nuo minties kartu aplankyti sergantį tėvą, greičiausiai yra tinkamas nebent paviršutiniams, neįpareigojantiems santykiams, bet ne kam nors rimčiau.
Lova – puiki vieta džiuginantiems atradimams
Žingsnis į intymią sferą – itin svarbi besirutuliojančių santykių akimirka. Idealu, jei jį žengsite užtikrintai ir atsakingai. Čia gali ypač pasitarnauti sukaupta patirtis ir išankstinis žinojimas, kas jums priimtina, kas patinka, o kas tiesiog puiku. Visgi jei tiksliai į šiuos klausimus atsakyti dar negalite, kada, jei ne dabar, ieškoti atsakymų? Pamasažuokite save vonioje, kreipdamos dėmesį į tai, ką jūsų kūnas jaučia, o ne kaip atrodo. (Krimstis dėl kiekvienos strijos ir raukšlelės nėra seksualu.) Galbūt teks konstatuoti, kad tirpti imate, kai glostomos vidinės šlaunų sritys arba liečiami krūtų speneliai. Žinojimas skatina troškimą, o pastarasis – jaudulį. Tad kuo daugiau žinosite apie unikalų savo kūną, tuo efektyviau galėsite komunikuoti su partneriu.
Būtent kokybiška komunikacija laimingus meilužius skiria nuo vangių ir atsainių. Kaip rodo kai kurie tyrimai, poros, nevengiančios pokalbių apie tai, ko nori ir trokšta, štilį seksualinį gyvenimą patiria retai. Jei žinote, kokios glamonės jums patinka, aiškiai pasakykite tai partneriui (daugeliu atvejų būtina kaip tik taip suteikti informacijos!). Nurodykite, kurios jūsų kūno vietos jautriausios, kaip jas glamonėti ir ką dar daryti, kad ištiktų palaima. Tokie elementarūs žodžiai kaip „stipriau“, „lėčiau“ arba „dešiniau“ gali iš esmės pakeisti padėtį. Jei juos ištarti vis dėlto sunku, gal bus lengviau „pavadovauti“ ranka.
Šiaip jau svarbu atminti, kad tiek internete, tiek per realų pasimatymą, tiek lovoje daug ką lemia jūsų pačios atvirumas: kuo sąžiningiau elgsitės ir atviriau kalbėsite, tuo daugiau džiaugsmo teiks santykiai su naujai sutiktais žmonėmis.
Nepamirškite apie venerinių ligų grėsmę
Kai su naujuoju partneriu peržengiate miegamojo slenkstį, pirmiausia turėtumėte pagalvoti, kaip apsisaugoti nuo lytiniu būdu pernešamų ligų. Jų rizika vidutinio amžiaus moterims, pasirodo, yra didesnė nei linkstama manyti. Priešingai nei daugelis galvoja, chlamidiozė, gonorėja ir pūslelinė netyko vien 20–30 metų turinčių žmonių, nevengiančių atsitiktinių sueičių. Įsikalkite sau į galvą: šios ligos tikrai neklausia, kiek jums metų, prieš triuškinamai atakuodamos.
Svarbu ir tai, kad moterims tenkanti venerinių ligų rizika yra didesnė nei vyrams, kadangi moterys lengviau jomis užsikrečia. Tiesa ta, kad moterys labiau nei vyrai linkę užsikrėsti hepatitu B, gonorėja ir ŽIV. Po menopauzės ši rizika dar labiau padidėja, kadangi sueities metu vaginos sienelės tampa lengviau pažeidžiamos, o mikroskopiniai įplyšimai – atviras šliuzas infekcijai. Moterims, rečiau nei vyrams, pasireiškia kai kurių venerinių ligų simptomai, o tai reiškia, kad joms vėliau nustatoma diagnozė, ir tai nėra gerai.
Dėl paminėtų priežasčių vidutinio amžiaus ir vyresni suaugusieji patenka į sparčiausiai gausėjančią venerinėmis ligomis sergančiųjų grupę. Remiantis ligų kontrolės ir prevencijos centrų suvestinėmis, 2013–2016 metais gonorėjos atvejų tarp 40–64 metų amerikiečių moterų padaugėjo net 60 proc. Panaši tendencija būdinga ir chlamidiozės bei sifilio rodikliams.
Daugelis moterų užtikrintos dažniausiai jaučiasi tada, jei vidutinio amžiaus vyriškis yra ką tik išsiskyręs po ilgus metus trukusios santuokos. Pagrįstas toks užtikrintumas gali būti nebent tuo atveju, jei vyras ir buvusi jo žmona buvo monogamiški. Deja, skyrybos neretai įvyksta dėl to, kad kuris nors iš sutuoktinių nuklysta į kairę. Taip pat atminkite, kad kuo vyriškis patrauklesnis ir malonesnis, tuo labiau tikėtina, kad jis – infekcijos nešiotojas. Juk logiška, kad nemalonios išvaizdos personažams sunkoka įsivilioti ką nors į lovą.
Nedarykite jokių išimčių
Galbūt manote, kad todėl, jog visada reikalaujate naudoti prezervatyvą, nerimauti jums nėra dėl ko? Ne visai taip. Prezervatyvai apsaugo ne nuo visko. Turite žinoti, kad ŽPV, pūslelinės ir galybės kitų venerinių ligų virusai tarpsta ne spermoje, bet ant odos, todėl jais užsikrėsti galima net lytiškai nesantykiaujant. Prezervatyvas dengia tiktai penį, tačiau kapšelis, išangė ir aplinkinė sritis lieka neapsaugoti.
Vis dėlto prezervatyvas laikomas optimaliausia nuo venerinių ligų apsaugančia priemone. Deja, kaip rodo tyrimai, vidutinio amžiaus vienišos moterys dažnai sutinka be jų apsieiti. Kodėl? Dalykas tas, kad vyresnės nei keturiasdešimties metų moterys paprastai susitikinėja su vyresniais (kartais net gerokai!) nei keturiasdešimties metų vyrais. Deja, kuo vyras vyresnis, tuo sunkiau jam išlaikyti erekciją net palankiausiomis aplinkybėmis, o pora taurių vyno ir prezervatyvas šią užduotį gali visiškai sužlugdyti.
Todėl nenuostabu, kad beveik visos venerinėmis ligomis užsikrečiančios moterys yra už prezervatyvus, tačiau lemtingu momentu nusižengia savo nuostatoms, šventai tikėdamos, kad viena išimtis niekaip nepakenks.
Taip elgtis neturėtumėte. Be to, nesitikėkite, kad vyras tikrai turės prezervatyvą. Dėl visa ko pasirūpinkite juo pačios.
Yra ir moteriški prezervatyvai. Jie daug mažiau populiarūs nei vyriški, tačiau yra vertinami kaip gana geras sprendimas. Šie prezervatyvai padengia net tik gimdos kaklelį ir vaginos sieneles, bet ir išorinę sritį. Juos įsidėti nėra sudėtinga, be to, nereikia rūpintis dėl dydžio.
Pokalbis su partneriu apie lytinę sveikatą ir anksčiau persirgtas venerines ligas, yra tiesiog būtinas. Kad jis įvyktų, pirmiausia turite pati žinoti, ar kuo nors nesergate, todėl privalote pasitikrinti. Kadangi lytinių būdu pernešamų ligų testai nelaikomi savaime suprantamu ginekologinės patikros punktu, turėtumėte specialiai paprašyti, kad jus ištirtų.
Tinkamas psichologinis nusiteikimas ir žinojimas, kad esate sveika, suteiks užtikrintumo leidžiantis į naujus santykius, besiplėtojančius tiek dvasinėje, tiek intymioje plotmėje.
