Meilės pas mus tikrai daug - kai dienos blaivios, sutariame, padeda man namų ruošoje, užsiima su dukryte, darbštus, kalbamės. Tiesa, psichologiškai gal svarbus momentas, kad oficialiai niekur nedirba, verčiasi statybos darbais (dirba sau).
Aš už jį uždirbu daugiau, esu aktyvi, rašau projektus, organizuoju renginius, vykstu į užsienį darbo reikalais (nedažnai, 2-3 kartus per metus). Niekada jam nesu pasakiusi, kad aš geresnė ar daugiau uždirbu. Aš paskatinau jį baigti vidurinę mokyklą, stoti į kolegiją, palaikiau, kai nutarė baigti ir aukštąją. Padrąsinu kaip įmanoma, giriu už gerus darbus ar poelgius - jau kartais gal kaip mažą vaiką, bet norisi kompensuoti tai, kad jo tėvai niekada apie sūnų gerai neatsiliepia ir nesidžiaugia jo pasiekimais (čia jau kvepia froidizmu - jei jums nesiseka, kalta jūsų motina).
Gal priežastis manyje, nes per užgėrimo dienas tai tikrai nebūnu meili, ir dėmesio per daug į jį nekreipiu, ir nustumiu, kai nori mane apsikabinti, bet nieko negaliu su savimi padaryti, nes pamačius jį girtą, rodos, žemė prasiveria, o kūno kiekviena ląstelė jo nekenčia.
Sulig kiekvienu užgėrimu jaučiu, kaip silpstu psichologiškai, verkiu, gailiu savęs, kad taip kankinuosi, kad gal galėčiau susikurti geresnį gyvenimą, bet yra dukrytė... O ir neišbandžius visko kažkaip nesinori užtrenkti durų - juk taip daro tik silpni, ar ne?
Šiuo metu atrodo, kad padėti gali tik alkoholio vartojimą stabdantys vaistai. Bet jis yra išdidus ir užsispyręs, kad gi pats gali susitvarkyti. Ar tie vaistai tik psichologinis nusiteikimas? O gal priežastis ne ten, gal čia aš turiu su savimi susitvarkyti, o gal jam reikia kokių ypatingų žodžių ar veiksmų iš mano pusės? Labai lauksiu patarimo.
Atsako psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jūsų rūpestis sutuoktiniu labai suprantamas, pagrįstas ir žmogiškas. Kaip ir savo vietos ieškojimas vyro sunkumuose. Tai yra natūrali reakcija ne tik norint surasti kaltus, bet ir pamatyti dalį, kurią galėtumėte pakeisti jūs, kuri teiktų vilties siekiant įveikti kito asmens silpnumą, kuriame jis pasilieka.
Visgi alkoholizmas iš ties sunki liga. Naudoju šį žodį, kad suvoktumėte to, ką išgyvena jūsų vyras, svorį. Dėl to jo pažadai, kad jis daugiau nebegers, o jūsų tikėjimas jais yra dalis įklimpimo, kuris neleidžia pajudėti iš situacijos.
Alkoholizmas išties yra kūno, sielos ir dvasios sunkumas, turintis aibę sudedamųjų dalių, vadinasi ir priežasčių, kurios kažkada paskatino malšinti vidinius skausmus alkoholiu, o dabar palaiko jo vartojimą.
Priklausomybė yra tarsi tinklas, į kurį žmogus įsipainioja ir įpainioja kitus. Kita vertus alkoholikas ir šalia jo esantys žmonės tarsi sukuria tą tinklą, kuris neleidžia išeiti iš šio sunkumo.
Sutrikimui labai tipiška, jog ne sergantysis, o aplinkiniai ieško jam pagalbos. Būdų, kurie padėtų jam pasveikti, išeiti iš situacijos. Saugo jį nuo pagundų, bando nutolinti nuo alkoholio. Ir tai dažniausiai yra pasmerkta nesėkmei. Kodėl? Jūsų vyras yra suaugęs žmogus. Ne vaikas, kurį reikia tris kartus per dieną pagirti, pastūmėti, padėti jam pabaigti mokslus, nuvesti pas gydytoją ar kaip nors kitaip pasirūpinti kaip tuo, kuris pats to negali padaryti.
Net jei tai darote ir labai gražiais būdais, vis vien tai dvelkia netikėjimu. Forma kitokia, tačiau žvilgsnio turinys išlieka toks pats kaip tėvų, kurį jus minėjote. Dėl to tikėtina, jog nuo to norisi atsitverti, pačia storiausia siena, tokia kaip alkoholis.
Nors alkoholizmas yra šeimos liga, nes šalia esantys žmonės tampa be galo „reikalinga“ ir dažniausiai palaikančia sunkumą dalimi, pasirinkimas jį stabdyti yra išskirtinai priklausomo asmens rankose. Ir jis prasideda nuo pripažinimo sau, jog jis serga ir jam reikalinga pagalba.
Būdai, kuriuos renkatės būti su savo sutuoktiniu yra išties automatinės reakcijos, tačiau jos negali motyvuoti kito imtis veiksmų. Tai, ką jus rinkotės iki šiol yra bandymas už kitą įveikti jo sunkumą. To jūs negalite. Tai yra jo sunkumas, kurį jis turi įveikti pats.
Tačiau tai nereiškia, kad jus neturite ką veikti. Esate tos priklausomybės dalis. Vadinasi, taip pat turite problemą, kuri vadinasi „priklausomybę turinčio asmens žmona“. Taigi labiausiai galite padėti savo sutuoktiniui ieškodama pagalbos sau, dėl savo sunkumo. Žmonėms, gyvenantiems su patiriančiais priklausomybę ji yra būtina. Tam, kad jūsų gyvenimo neužvaldytų jūsų sutuoktinio sunkumas ir kad jis netaptų visu jūsų gyvenimu. Kad galėtumėte padėti tokiu savo buvimu, kuris iš ties gali parodyti kitam, kas su juo vyksta.
Tai yra svarbi jūsų užduotis – ne ieškoti būdų, kaip išspręsti sutuoktinio priklausomybę, bet atrasti, kaip su ja gyventi jums, ir jos dar labiau nepalaikyti. Tik nepasiduodama sutuoktinio alkoholizmui ir tik netapdama pati nuo jo priklausoma, galite tikėtis jūsų vyro suklusimo ir savarankiško žingsnio link pagalbos paieškos.
Kas jums gali padėti? Pirmiausia verta paieškoti daugiau informacijos apie priklausomybes. Ir neabejotinai pasinaudoti beveik visuose miestuose veikiančia Al anon grupe (grupė alkoholikų artimiesiems, kontaktų ieškokite internete). Pasirinkimas ieškoti sau pagalbos galbūt leis pamatyti, kaip nelengva yra pripažinti, jog esi priklausomas, nes vien jau pasakyti, kad gyvenu su priklausomu žmogumi ir man reikia pagalbos, yra didelis iššūkis.
Rekomenduojama literatūra:
Eric Berne „Žaidimai, kuriuos žeidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija“, 73 – 82 psl., 2008 m.
L. Bulotaitė „Narkotikai ir narkomanija“, 2004 m.
Vaida
