KAIP PASAKYTI, KAD JIS NEPATINKA
Manau, kad atsakymas į jūsų klausimą priklauso nuo to, kokią kainą jūs sutinkate sumokėti. Taip, kiekvienas poelgis žmonių pasaulyje turi savo kainą. Nenorintys mokėti šios kainos negauna to, ko nori.
Ko jūs siekiate, bandydama nutraukti santykius su jums nepatinkančiu vaikinu? Arba ko siekiate, bandydama net neprisileisti jo iki santykių?
Atsakymas greičiausiai toks: „nori pasilaikyti save kitokiems, geresniems santykiams“, arba „noriu susirasti vertingesnį vaikiną“.
Ir nėra čia meilės, t.y. jūs nemylite. Ar visuomet mes vertiname santykiuose žmones? Taip. Vertiname ir kitą, ir save. Ypač griežtai vertiname, kai nemylime. Jūs vertinate save aukštai, todėl ir tikitės susirasti savęs verto vaikino: „kadangi esu super moteriška, tad man reikia super vyriško vaikino“.
Jeigu mergina būtų turėjusi kitokį požiūrį į save: „mano šansai susirasti vaikiną yra maži“– ji apsidžiaugtų, kad jai apskritai skiria dėmesį bet koks vaikinas. O jeigu ji save laikytų tokia pat jautria ir dar įsimylėtų jūsų vaikiną, tuomet tai, kas jums atrodo minusai, jai pasirodytų pliusai: „jis yra jautrus ir man tai patinka; jis neskuba veržtis į priekį ir tai reiškia, kad yra kantrus; jis yra rimtas ir nepanašus į daugumą“, – pasakytų ji.
Meilė padarytų stebuklą ir su jumis, jeigu jūs šį vaikiną įsimylėtumėte. Jo trūkumai nušvistų taip, kaip upelyje nušvinta dugne gulintys akmenukai. Mylinčio akyse BET KURIS žmogus pasidaro nuostabus.
Bet jūs nesate įsimylėjusi. Ne todėl, kad vaikinas to nevertas. O todėl, kad jo nemylite. Tiesiog nemylėdama norite turėti „savęs vertą vaikino“. Kodėl? Nes jau metas jį turėti. Nes norite būti mylima. Nes norite artumo. Nes draugės jau turi.
Taigi, aprašydama vaikiną kaip „per daug skystą, per jautrų, neapsisprendžiantį ir tiesiog ne vyrišką“ jūs tiesiog nustatote savo ir jo vertę. Ir bijote, kad tai bus per žiauru. Žinoma, jūs norite išlošti: ir žiauria nelikti, ir vaikiną atstumti. Ir jums tiesiog reikia pažiūrėti į šį vaikiną kaip į nelabai vertingą daiktą ir pasakyti jam: „ne“. Bet tuo pačiu jūs norite neskaudinti, išlikti gera. Nesijausti kalta.
Žmonės, mokantys pasakyti „ne“ ir nesijausti kaltais – laimingi žmonės. Tačiau toks psichologinis laimėjimas turi savo kainą. Jums reikia mokėti būti tiek tiesia ir atvira, kad vaikinas neturėtų vilčių, ir jums reikia būti tiek taktiška, kad po to nejaustumėte graužaties. Taigi jūsų išsilaisvinimo iš šio vaikino kaina – aukštas psichologinis pilotažas. Vienoms merginoms sekasi šiuo klausimu labiau, kitoms – mažiau.
Kaip tai daro kai kurios merginos, atsidūrusios jūsų situacijoje.
„Žinai, mums nieko nesigaus. Tu dar sutiksi geresnę merginą“, – dažnas psichologinis triukas, kai mes sakome: „ne aš tavęs nenoriu, bet tu turėtum manęs nenorėti“. Poveikis silpnas, nes vaikinas kaip mat pradėtų įtikinėti: „taigi tu esi nuostabi, man geresnės nereikia, tu pamatysi, mums viskas gausis“.
„Gal nebeskambink man ir nebesusitikinėkim“, – atvira, veikia gerai, bet reikalauja iš jūsų tam tikrų savybių: mokėjimo kalbėti nedaug ir aiškiai. Jūs turite prieš tai įsigyti reputaciją žmogaus, kuris jeigu ir kalba, tai nesikartoja. Šis būdas dažnai pasitaiko intravertiškų merginų tarpe. Jos įpratina aplinkinius, kad dažniausiai tyli. Todėl jei jos kada nors ką nors ir ištaria, tai skamba įtikinamai. Norite tokia būti? Mokykitės tylėti.
„Tu nori manęs? O – kaip šaunu – o kada bus vestuvės ir ar žinai, kiek vaikų aš norėčiau? Ir kur manai švęsti vestuves – bet – prisipažinsiu – ubagiškų vestuvių aš nenoriu“. Tai – blefas, veikiantis tuomet, kai jūs gerai žinote, jog vaikinas išpažįsta dvasines vertybes ir bijo merginų, medžiojančių vaikinus vestuvėms.
Gali nesuveikti, jeigu vaikinas iš tiesų yra praktikas materialistas ir apsidžiaugęs pasakytų: „o aš kaip tik renkuosi mums sklypą namui statyti“. jeigu vaikinas ne toks – jūs tiesiog parodote save kaip tuščią, apie rožines lėles ant „mersedeso“ svajojančią „fifą“.
„Tu man nepatinki – neatrodai man vyriškas. Esi per daug jautrus, nesijaučiu su tavimi saugiai. Man patinka vyriškesni vaikinai. Man vaikinas turi būti stiprus“. Atviriausia forma, nereikalauja didelių gudrybių ir galų gale lengva – juk kalbėti tiesą apskritai yra psichologiškai sveikiausia. jei vaikinas užsigautų, galima pasakyti: „nenorėjau tavęs įskaudinti– bet tai tiesa“. Graužatis liks, tačiau po kiek laiko vaikinas jums padėkos už atvirumą.
„Klausyk, ar tu tiek save vertini, kad vaikščiosi paskui tą, kuri tave stumia lauk? Na, įsivaizduok mus po keleto mėnesių – ar tu save gerbsi, kai aš vaikščiosiu su kitu?“– psichologiškai įžvalgus posakis, įtikinamas, tačiau yra galimybė, kad vaikinas supras tai kaip pasiūlymą „pasitaisyti“. Ir bandys įrodyti: „aš jau vyriškas“, „aš jau vertas tavęs“, „aš tobulėju“. Kaip? Galbūt ims auginti raumenis treniruoklių salėje ar lankys kovos menus. O gal tiesiog susimuš prisigėręs. Jeigu jums patinka auginti ir auklėti – šis būdas – jums. Bent jau pastūmėsite žmogų tobulėti.
Kaip matote, nėra vieno atsakymo ir daug kas priklauso nuo to, kokia jūs ir koks vaikinas. Žinoma, visais atvejais už pasakymą „ne“ slypi tam tikra kaina. Ir kaip visuomet susidūrę su būtinumu mokėti, mes paklausiame savęs: ar man ši kaina pagal kišenę?
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
