aA
Pakartotinės santuokos išyra pastebimai dažniau nei pirmosios. Kodėl? Neretai partneriams trukdo praeitis, jie nesąmoningai kartoja tas pačias apmaudžias klaidas. Naujos šeimos ateities nelemia nei partnerių „stažas“ pirmojoje santuokoje, nei vaikų buvimas. Sėkmės tikimybė priklauso nuo tų pamokų, kurias kiekvienas gali išmokti iš savo praeities klaidų. O sąjunga bus tvirtesnė, jei santykiai bus vystomi nuolat... gerbiant savo asmeninę erdvę.
© Corbis/Scanpix

Mes manome, kad antrosios santuokos sėkmės tikimybė yra didesnė nei pirmosios. Juk galima atsižvelgti į įgytą patirtį ir nekartoti tų kvailysčių, dėl kurių vėliau, kuomet nieko pataisyti jau nebeįmanoma, tenka gailėtis. Be to, metams bėgant mes tampame labiau patyrę, kantresni...

Deja, statistika šios nuomonės nepatvirtina. Antrosios santuokos išyra taip pat dažnai, kaip ir pirmosios – beveik pusė jų nėra ilgalaikės. Nejaugi patirtis mūsų nieko neišmoko? Ar tie, kurie skiriasi, priklauso atskirai žmonių kategorijai, kuri nėra sutverta santuokiniam gyvenimui?

Net jeigu dauguma santuokinių porų tikisi sulaukti sidabrinių vestuvių ir daugelis jų niekuomet nesusiduria su tokiomis problemomis, visgi norisi išsiaiškinti: kodėl antrą kartą būna sunkiau? Jungo mokyklos psichoanalitiko Stanislavo Rajevskio teigimu, „antroje santuokoje partneriai susiduria su tokiomis problemomis, kurių nebuvo anksčiau. Be to, po pirmųjų skyrybų ryžtis antrai santuokai paprasčiau: nutraukus netenkinančią sąjungą, žmogus jau būna pasirengęs vėl susituokti jei to prireiks“.

Praeities šešėliai

Su skyrybomis susiję išgyvenimai neišnyksta be pėdsako, širdyje jie palieka nesėkmės kartėlį. Tie, kas sukuria naują šeimą, tikisi, kad šį kartą viskas susiklostys sėkmingai. Ir jie, užsigydę žaizdas, ištaisys praeitį. „Tačiau būtent praeitis trikdo antrosios santuokos ramybę“, - tvirtina psichoterapeutė Jelena Lopuchina žurnalui „Psychologies“. Daug kas primena išgyventus santykius, pirmąjį partnerį: jis gyveno tame name, pirko tuos baldus, štai jo dovanos, liko bendri draugai...

Dar vienas akmuo po antrosios santuokos kaklu gali būti... seksualinis gyvenimas.

„Patirtis intymiuose santykiuose svarbu (ypač moteriai) – ji mus moko pasitikėti savo pojūčiais ir priimti partnerį. Bet tuo pačiu metu ilgalaikiai lytiniai santykiai su vienu partneriu formuoja tam tikrą seksualinio elgesio modelį ir mūsų pasąmoniniai lūkesčiai neabejotinai turi įtakos artumui antroje santuokoje“, - aiškina seksologas Sergejus Agarkovas. Praeities šešėliai – buvę vyrai ir žmonos – neretai mus lydi ir naujoje santuokoje. Juk neįmanoma užmiršti žmogaus, su kuriuo nugyvenai 15 metų.

Vaikiškas „sabotažas“?

Antrosios santuokos sėkmei gali sutrukdyti vaikai, kurie atlieka „sabotažininkų“ vaidmenį. Tėvų skyrybų traumuotas vaikas sukyla prieš namie atsiradusį patėvį ar pamotę, nuteikia tėvą prieš motiną (arba atvirkščiai) siekdamas užuojautos. Naujo šeimyninio gyvenimo pradžioje (tai ypatingai sunkus etapas) suaugusieji turės būti itin dėmesingi ir diplomatiški.

„Vaikai iš pavydo pasiryžę kurti problemas naujiems savo tėvų partneriams, taip tikėdamiesi „suklijuoti“ ankstesnės šeimos šukes“, - aiškina J.Lopuchina. Naujos šeimos gyvenimą apsunkina ir tai, kad daugelyje kalbų (taip pat ir mūsų) nėra specialių žodžių, kuriais galima būtų kreiptis į patėvį ar į pamotę. Be to, suaugusiųjų suvokimas apie naujojo šeimos nario pareigas vaiko atžvilgiu gali gerokai skirtis.

Išvengti 4 spąstų

1. Nenoras atsiverti

„Kartą nudegus“, kai kurie žmonės stengiasi sumažinti savo įnašą į santykius – ir emocinį, ir materialinį. „Kiekvienas prie savęs spaudžia „savo gėrį“, o paskui abu stebisi, kad nieko nesigauna. Derėtų vengti buhalterinio požiūrio į šeimą, kuomet partneriai įdėmiai stebi tai, koks yra partnerio įnašas į bendrą katilą“, - sako šeimos psichoterapeutas Robertas Neuburgeris.

2. Naujų planų nebuvimas

„Ne kartą teko matyti, kaip pakartotinės santuokos suirdavo iš karto po to, kai liaudavosi buvusio sutuoktinio persekiojimai. Partneriai vieningai priešindavosi iškilusiai kliūčiai, o kai vienybė netekdavo prasmės, jie nežinodavo, ką daryti su savo laisve“, - tęsia R.Neuburgeris. Naujai santuokai labai svarbu atrasti savo prasmę ir tikslus.

3. Aplinkinių inercija

Aplinkiniai buvusį sutuoktinį dar ilgai prisimena kaip esamą ir, tarkime, iš įpročio klausia: „Kas girdėti apie tavo žmoną?“ Naujiems partneriams reikia gerokai pavargti, kad jie būtų suvokiami būtent kaip pora.

4. Pernelyg aktyvus „buvusiųjų“ kišimasis

Išsiskyręs vyras (žmona) vis dar palaiko labai gerus santykius su savo buvusiąja (buvusiuoju). Vos kilus menkiausiai problemai, jis (ji) tučtuojau skuba į pagalbą. Gerai, jei žmonės išsiskiria draugiškai, bet svarbu, kad naujoji pora turėtų savo erdvę, į kurią niekas negali kištis. Draugystė tarp buvusių sutuoktinių galima, bet tik tuo atveju, jei ji nėra pernelyg artima.

Patirtis nepamoko

Daugelis tikisi, kad pakartotinė santuoka turi privalumų: juk antrąjį partnerį mes renkamės išmintingiau. Deja, ne visuomet. Dažnai mus vieną prie kito traukia neaiškus, neracionalus jausmas. Todėl neretai kaip antrą partnerį pasirenkame „kopiją“ vieno iš tėvų, nuo kurio mums taip ir nepavyko psichologiškai atsiriboti. Ne, mes neieškome išorinių panašumų, bet pasąmoningai orientuojamės į psichologinio įvaizdžio panašumą.

„Kartais mes keičiame gyvenimo palydovus – rimtą ir griežtą į linksmą ir šmaikštų, rafinuotą intelektualą į paprastai mąstantį sportininką, tačiau tai tik globalių permainų iliuzija, nes mes jokiu būdu nenorime keisti to, kas svarbiausia – savo gyvenimo būdo ir požiūrio į vienokią ar kitokią situaciją“, - sako J.Lopuchina.

Darbas su klaidomis

Taigi jei mes tinkamai savęs nepakeičiame, kaltiname partnerį arba aplinkybes, nesuprasime, koks yra mūsų „asmeninis įnašas“ į pirmosios santuokos subyrėjimą, tuomet labai tikėtina, kad šis pažįstamas kelias vėl nuves prie santykių kracho.

Naujuose (neišvengiamuose) santuokiniuose konfliktuose elgiantis „kaip anksčiau“, visų santuokų laukia tas pats neįveikiamas akligatvis. „Vidinis darbas, aiškinantis savo pirmosios santuokos nesėkmės priežastis (tai būtina tam, kad iš tiesų pabaigtume ankstesnius santykius), labai dažnai neatliekamas. Mes manome, kad dėl visko kaltas partneris, o mums pakaks tik pakeisti brokuotą detalę“, - apgailestauja psichologas Jean-Georges Lemaire‘as.

„Po skyrybų derėtų duoti sau laiko apmąstymams, pagyventi vienam, paanalizuoti savo klaidas. Priešingu atveju, paskubėjus su nauja santuoka, mes vėlgi, tik su kitu partneriu, atkartosime santykius, kurie mums nepavyko ankstesniuose santykiuose“, - jam antrina S.Rajevskis.

Saugoti asmeninę erdvę

Nėra jokių kriterijų, kurie leistų prognozuoti antros santuokos sėkmę: jos neprognozuoja nei ankstesnės santuokos trukmė, nei tai, kaip vyko skyrybos, nei partnerių amžius, nei vaikų kiekis. Svarbiau tai, kokios pamokos buvo išmoktos iš įgytos patirties. Demografo Sergejaus Zacharovo manymu, sėkmę lemia vienintelis žodis: „prasmė“ – tai, ką partneriai suteikia savo sąjungai.

Pirmoji taisyklė: niekada negalima nieko žeminti. Antra taisyklė: niekuomet neapsileisti, rūpintis savo išvaizda, nesiliauti žaidus grakštaus gundymo žaidimo. Ir trečia taisyklė - suprasti kitą žmogų, įvertinti jo ypatumus ir juos priimti

Apsieisime be įrašų?

Vis daugiau žmonių neįžvelgia skirtumo tarp oficialios ir civilinės santuokos. Judame link švediško šeimos sandaros modelio, kuomet partneriai neregistruoja santykių net ir tuomet, kai gimsta vaikas. Tuo pačiu – nors ir simboliškai – mes nutraukiame šeimos istoriją, atimdami iš vaikų jų praeitį, jų šaknis.

Šiais laikais santuokos vidutiniškai išyra per penkerius metus. Taigi atsiranda vis daugiau jaunų išsiskyrusių žmonių, kurie ieško naujo partnerio. Kyla klausimas, ar jie norės oficialiai registruoti naują santuoką, ar rinksis laisvus santykius. Tačiau ar su santuokos liudijimu, ar be jo, naujojoje šeimoje partneriams teks spręsti lygiai tas pačias (vidines) problemas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (220)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: 600 eurų vertas darbas, fizinis bei psichologinis smurtas (118)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Johnsonas ES išsiuntė du vienas kitam prieštaraujančius laiškus dėl „Brexit“ (14)

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėlų šeštadienį parašė laišką, kuriame...

Vaistininkė pateikė 7 grupes vaistų, kurie iš žmogaus organizmo pašalina vitaminus bei mineralus (11)

Svarbiausius žmogaus organizmui vitaminus ir mineralus turime gauti kiekvieną dieną su maistu....

Metų seklys: gaujos jautėsi drąsiai, bet policija išdaužė visus 

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Valančiūno klubas atleido tris aukštaūgius (4)

Memfio „Grizzlies“ ekipa artėjant NBA reguliariojo sezono pradžiai praretino priekinės linijos...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (5)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (387)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (633)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Darjušas Lavrinovičius per trumpą laiką surengė rezultatyvų pasirodymą (2)

Darjušui Lavrinovičiui ir Kšištofui Lavrinovičiui rungtynėse klostėsi skirtingai, o jų...