“Visi žmonės gražūs, tik ne visi tai žino”,- rimtai pasakė mano dukra, pasižiūrėjusi, ką aš rašau. Ar ji teisi? Tikriausiai, taip. Tik mokslininkai išsireiškia ne taip paprastai…

Grožio filosofai dalinasi į dvi stovyklas: objektyvistinę ir subjektyvistinę. Objektyvistai sako, kad grožis – dalykas objektyvus. Jis remiasi matematine formų harmonija. Tarkime, simetriškas veidas. Arba tam tikra kūno proporcija, vienokia - antikos laikais, kitokia - dabar. Na, tarkime, 90-60-90.

Dėl to teoriškai galima dirbtinai sukurti idealiai gražų veidą. Galima nustatyti gražuolės reitingą. Surengti grožio konkursą. Kas ir buvo padaryta kompiuterio pagalba - jūs turbūt matėte šias nuotraukas - idealaus vyro ir moters.

Subjektyvistai sako, kad grožis yra stebinčiojo akyse. Kas vienam gražu, kitam - ne. Ir dar tai priklauso nuo nusiteikimo. Čia neįmanomi jokie reitingai ir jokie konkursai. “Ji man vis tiek pati gražiausia”. Šioje vietoj aktyviai įsijungia liaudies balsas. “Nebūna negražių moterų, būna tik per mažai alkoholio”,- sako liaudies balsas, ir ne be pagrindo.

Prie viso šito galima pridėti mokslinius stebėjimus, įrodančius, kad:

Bet kuri moteris tampa labiau patraukli vyrams ovuliacijos metu.

Bendravimas su patraukliu žmogumi pakelia mūsų savigarbą, nuotaiką ir net stiprina imunitetą.

Simetriški kūno bruožai liudija apie sklandų embrioninį vystymąsi ir tarsi žada mums genetiškai sveikesnius palikuonis.

Žmonės – konformistai: jie linkę žavėtis tais, kuriais žavisi visi…

Tačiau visus šiuos dalykus labai patogu aptarinėti kokioje nors intelektualų kompanijoje. Ir visai kitas dalykas, kai pati nori patikti. Tuomet menkiausi tavo kūno nukrypimai nuo simetrijos įgyja kosminį mastelį. Tuomet, kai labai norime patikti, mes visi pamirštame visas protingas teorijas ir tampame visai ne protingais. Ką jau kalbėti apie mergaites…

Yra tokia nuomonė. Mūsų kultūra per daug sureikšmina išvaizdą. Mergaitėms reikia nuo mažens įteigti, kad išvaizda nėra svarbiausia. Kad svarbiausios yra dvasinės vertybės.

Ar galima pasakyti, kad išvaizda mergaitėms iš prigimties neturėtų būti svarbi?

Pastebėkime įvairių kultūrų vaikus. Mergaitės pradeda rūpintis savo išvaizda gan anksti. Jos anksčiau ir ilgiau, nei berniukai, sukiojasi prieš veidrodį, rimčiau žiūri į tokius dalykus, kaip mados, manikiūras ir kosmetika. Tuo jos tarsi parodo, kad išvaizda jų gyvenime vaidins svarbų vaidmenį.

Mergaitė auga, ir nebūtinai turi būti susižavėjusi vien kosmetika ir madomis. Galbūt mergaitė skaitys klasikinę literatūrą, o ne tik SMS žinutes. Tačiau netgi labai rimtos mergaitės rodys nepaprastą aktyvumą, kai draugės kvies jas į šokius ar vakarėlius. “Su kokia aš būsiu suknele? – klausia savęs dvasiškai turtinga mergaitė.

Ji žymiai priekabiau bei tiksliau už berniukus vertins kitų mergaičių aprangą ir išvaizdą… Ir bus labai nepatenkinta savo kūnu – liesumu, veido bruožais, plaukais. “Taip - galvoja mergaitė,- yra dar plastinės operacijos. Kažin, kiek jos kainuoja?” Ji paklausia tėvo ir sužino, kad operacija kainuoja keliasdešimt tūkstančių dolerių. Na tai kas. Mergaitė gali pasvajoti, kad išaugusi ji bus labai turtinga, nes ištekės už turtingo užsieniečio. Ji guodžiasi. O tuo metu, kai mergaitė guodžiasi, jai iš plakatų miegamajame įžūliai šypsosi ir erzina tobulomis figūromis Britney Spears, Jenifer Lopez ir Shakira.

Gerai, jei viskas būna tik taip. O ką jei koks objektyvistiškai nusitekęs berniukas pašaipiai sušuks: “ei tu, baidykle”- sieloje užsidegs įsižeidimo ir neapykantos sau ugnis. Dalis šios neapykantos bus perkelta mamai: už ką tu mane tokią pagimdei?

Atkreipkite dėmesį: mes nuosekliai laikomės subjektyvizmo ir iš vis nesakome, ar ši mergaitė yra graži, ar ne. Kieno akimis graži? Tarkime, jos klasėje nemėgsta ir netgi pravardžiuoja. Juk ji stora, strazdanota ir akiniuota. Objektyvioji klasės žiuri (dvi gražuolės ir vienas gražuolis) nusprendė, kad jos grožio reitingas žemas. Konformistiški klasiokai pritarė.

Tačiau jei ji didesnei daliai klasiokų ir pasirodė negraži, būtinai atsiranda koks nors strazdanotas berniukas, kuriam ji viena tik ir patinka. “Vsie govoriat: ona navodčica,- a mnie plevatj, mnie očien chočietsa”… Ir jis su susižavėjimu žiūri į ją. O ji niekina šitą berniuką: jeigu jis gali žavėtis tokia menkysta, kaip aš, tai ko jis pats vertas?

Paauglystė dar pripila žibalo į šią ugnį. Dabar kritinis savęs stebėjimas veidrodyje tampa reguliarus, kaip dantų valymas. Pirmi ir didžiausi merginos priešai – koks nors spuogas ir viršsvoris. Taip pat visokie veido netolygumai - nosis, akys, ausys ir kaklas. Pajuodę paakiai. Per didelės šlaunys ir per maža krūtinė. Visus šiuos dalykus reikia nuolat nešioti ant savęs, nepaisant viso savo sielos grožio ir dvasinių vertybių.

Kai mama sako tokiai merginai: nekreipk į išvaizdą dėmesio, mergina nori vieno - kad mama pabūtų jos kailyje. Kad ant mamos dvasingo kūno kas nors užsimaklintų baidyklę ir lieptų taip pasivaikščioti kokią vieną - kitą dieną. Tik vieną - kitą. Tegul nors tiek. O pačiai merginai reikia nešioti šį kūną kelis metus! Ne, keliolika metų! Ką ten keliolika - keliasdešimt, o galbūt - visą gyvenimą. Tai pats baisiausias dalykas - pagalvoti, kad kas nors bus su tavimi visą gyvenimą. Galima susitaikyti su tuo, kad kurį laiką tau teks lankyti mokyklą. Kad teks gyventi su tėvais ir neturėti savų pinigų. Kad teks ilgą laiką neturėti mylimo žmogaus.

Yra vilčių, kad kada nors tai pasibaigs. Kad nebereikės mokytis, kad atsiras darbo ir pinigų. Ir mylimas vyras atisiras. O štai su išvaizda viskas yra žymiai baisiau - ji nesikeis niekada. Tau teks pragyventi gyvenimą su savo nosimi! O svajones apie plastines operacijas reikia užraukti. Nes mergina nebėra tokia naivi, kad nesuprastų, jog šių pinigų niekad neužsidirbs.

Ir kaip tyčia tuo metu merginai ima labai patikti simpatiškas vaikinas. Jis yra populiarus ir žavingas. Ir jai ima atrodyti, kad jis sykį nusišypsojo tik jai. Ji patikėjo, tačiau neužilgo ją nudegino pašaipus klasės gražuolės žvilgsnis. Ji vaikšto su juo. Gražieji vaikšto su gražiosiomis. Kasta… Ir mergina supranta, kad su jos nosimi ji neturi šansų patekti į išrinktųjų kastą. Niekada, niekada…

Ir prasideda pats sunkiausias išbandymas jauno žmogaus gyvenime - išbandymas savimi. Reikia persirgti savimi, savo nosimi, spuogais ir prakaituotomis rankomis. Reikia persirgti neapykanta sau pačiam ir pabandyti tai išgyventi. Juo labiau, kad merginos gyvenime iš tiesų atsiranda kitokių užsiėmimų - mokslų, karjeros, tikrų ir netikrų draugių, draugų, visokių kelionių ir įvairiausių naujų įspūdžių.

Štai kažkas nauja - tu sėdi su savo negražia nosimi kokioje nors kompanijoje, geri vyną, klausaisi repo. O šalia tavęs sėdi paprastas vaikinas - irgi su ilga nosimi ir akiniais. Jis irgi spuoguotas, bet stengiasi juokauti. Tu supranti, kad jis nori tau patikti! Ir jis geria, ir štai tave stengiasi paliesti, ir tu supranti, kad išgėręs jis taps dar drąsesnis. Ir kad tai nebepriklauso nuo tavo nosies. Tiesiog tu tampi jam patraukli, nors ir neaišku, ar jis tai prisimins iš ryto prablaivėjęs. Ir nuo šitų minčių tau nelabai linksma. Tačiau tu jau žinai, kad patrauklumas - subjektyvus dalykas… Tu jau protinga. Ir tai reiškia, kad tu jau nebe mergaitė.

O toliau iš visų tokių vaikinų išsiskiria vienas, kuris tau patinka labiausiai. Tu jau - jauna moteris. Ir kažkaip suvoki, kad už šio vaikino tekėsi. Ir jis, ir tu nesate idealūs. Jūs abu tai žinote. Ir tampate artimi vienas kitam.

Čia atsiveria naujas pasaulis - kitas žmogus. Ir naujas išbandymas – su kitu žmogumi. Jo įpročiais, trukumais ir privalumais. Kurie, jei pagalvosi, yra tik jo privalumų tęsinys. Reikės persirgti šiuo žmogumi, savo neapykantą jo trūkumams, ir jo nepakantumu tavo trūkumams. Reikia išmokti atsisakyti krūvos prietarų, kad pasijustum laisva ir laiminga. O kur tuo metu bus tavo nosis, tavo šlaunys ir tavo nesimetriškumai?

O jų jau nebeliko tavo galvoje. Ne, objektyviai jie kažkur yra. Tačiau dabar tai toks menkniekis. Tik nesakykite apie tai savo mergaitei. Ji prieis iki to pati.

Olegas Lapinas

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją