Konsultacijose moterys man dažnai užduoda klausimą iš serijos: „Kodėl aš nuolat pritraukiu vieno ir to paties tipo vyrus, nors iš tikrųjų norėčiau užmegzti santykius su visai kitokiais? Klausimas labai įdomus. Išsiaiškinkime.
Pradėsiu nuo to, kad, mano nuomone, išsireiškimas „aš pritraukiu“ čia ne visai tinka. Reikalas tas, kad moteris nieko nepritraukia, ji pati atkreipia dėmesį į tam tikrus vyrus iš tų, kuriuos sutinka savo gyvenimo kelyje. Ji juos pastebi ir stengiasi atkreipti jų dėmesį, nustodama kreipti dėmesį į visus kitus. Tarsi tie vyrai turėtų kažkokį ypatingą ženklą, išskiriantį juos iš aplinkui tvyrančio pilko fono. Suveikia kažkoks signalas: „Man reikia būtent šito!“
Tokiu būdu klausimas „kodėl mes pritraukiame ne tuos?“ pavirsta klausimu „kodėl mes pasirenkame ne tuos?
Yra psichologinių tyrimų, kurie paaiškina šį mechanizmą. Pasirodo, partnerius esame linkę rinktis pagal jų panašumą į mūsų šeimos narius ar šeimos istoriją. Pavyzdžiui, jei gyvenome priklausomybes kenčiančioje šeimoje, mus patrauks žmogus su tokia pačia asmenybės struktūra. Arba jei vienas iš šeimos narių dažnai rodydavo agresiją, visiškai gali būti, kad atkreipsime dėmesį būtent į tokį partnerį. Ne todėl, kad mums tai labai patiko, o todėl, kad mums tai pažįstama. Mes žinome, kaip su tokiais žmonėmis užmegzti santykius ir kaip tuose santykiuose išgyventi. O tai, ko nepažįstame, ko nematėme vaikystėje, atrodo nesaugu, mums visiškai neaišku, ką tokioje nežinomoje situacijoje daryti, kaip gyventi.
Tokius žmones pasirenkame be jokių klaidų, mes akimirksniu nuskaitome jų žodines ir neverbalines apraiškas ir identifikuojame jas kaip žinomas, pažįstamas, savas, artimas. Dabar aišku, kodėl tam tikri vyrai išsiskiria iš visos juos supančios masės – mes tokio tipo vyrus atpažįstame. Šitokiu būdu vienos moterys visada „pritrauks“ narkomanus, kitos – skriaudikus, trečios – emociškai šaltus, nutolusius vyrus ir pan. Priklausomai nuo to, kas kam pažįstama iš vaikystės.
Be to, šeimoje viešpatavę santykiai tampa savotiška norma suaugusiai moteriai. Būtent dėl to nėra ribų, filtrų, kurie tokių žmonių neįleistų į moters gyvenimą. Moteris tiesiog negali pripažinti šių vyrų pavojingais ar netinkamais. Dėmesys nukreipiamas į atpažįstamus elgesio modelius, o filtras nesusiformuoja.
Dar viena populiari priežastis, kodėl moterys dažnai pasirenka „ne tuos“ – žema savivertė. Viduje tai skamba kaip „normalus vyras niekada į mane neatkreips dėmesio“. Tokios moterys labai aiškiai jaučia savo neatitikimą tam tikram idealui. Jos užkelia vyrą ant pjedestalo ir tuo pat metu visiškai nuvertina save. Mintys, kad „aš neverta meilės, gerų santykių“ ir „aš kažkokia ne tokia, nepakankamai gera/graži/protinga…“ neleidžia netgi pažvelgti tų vyrų, kurie tai moteriai patinka, kryptimi.
Toks požiūris į save taip pat ateina iš vaikystės. Iš pradžių taip su mergaite elgėsi jai reikšmingi suaugusieji, o vėliau ir pati pradėjo taip elgtis su savimi.
Ką daryti?
Pirmiausia būtų neblogai patyrinėti, kaip veikia jūsų vyro pasirinkimo mechanizmas. Ką būtent jūs renkatės su maniakės užsispyrimu? Ar šie vyrai turi bendrų bruožų? Į ką atkreipiate dėmesį? Kas atrodo patraukliausia?
Paskui pagalvokite, ar yra panašumų tarp šių vyrų ir jūsų šeimos, kurioje užaugote? Kokį elgesį jie demonstruoja? Ką iš šeimos narių jie jums primena?
O toliau išplėskite savo pasirinkimo diapazoną. Sąmoningai atkreipkite dėmesį į tuos vyrus, kuriuos anksčiau ignoravote, ir suteikite jiems šansą. Jei problema susijusi su žema saviverte, padirbėkite su ja ir pakeiskite savo požiūrį į save.
