aA
Skyrybas gali būti sunkiau išgyventi nei sutuoktinio mirtį, tikina psichologai. Tačiau tai suprasti gali tik tie, kurie jas patyrė. Todėl išsiskyrusiems žmonėms užsigydyti žaizdas, pamatyti, kad gyvenime yra daugiau spalvų, ne tik tamsios, geriausiai gali padėti to paties likimo broliai. Šiuo principu paremtą pagalbą teikia ir išsiskyrusiųjų sielovados centras „Bendrakeleiviai“.
Šeima
Šeima
© Shutterstock nuotr.

Kartu, bet atskirai

Bendrakeleiviai – daugiaprasmis žodis. Juk iš tiesų visi žmonės: ir praeiviai, su kuriais atsitiktinai prasilenkiame gatvėje, ir tie, su kuriais kartu einame tam tikrą gyvenimo kelio dalį, yra mūsų bendrakeleiviai. Bendrakeleiviai ir mūsų sutuoktiniai (ar partneriai). Tačiau šalia to, kad su jais einame vienu maršrutu, kiekvienas iš mūsų kaip savarankiška asmenybė dar turi ir savo kelią.

„Dabar žmonės ilgiau gyvena ir per savo gyvenimo kelią nueina ilgesnius savo asmeninius kelius. Todėl dviejų žmonių keliai, anksčiau sutapę, vėliau gali išsiskirti. Tenka suvokti, kad artimo ryšio palaikymas nėra savaiminis dalykas. Tai reikalauja pastangų, darbo, žinių, to galima ir reikia mokytis“, – aiškina psichologė, viena iš centro įkūrėjų doc. dr. Rasa Bieliauskaitė.

Pasak jos, galime tik džiaugtis, kad šiuo metu Lietuvoje veikia daug įvairių programų, projektų, kurie teikia pagalbą šeimoms, susidūrusioms su įvairiomis problemomis, patekusioms į krizę, taip pat ir išgyvenančioms ar išgyvenusioms skyrybas, šių šeimų vaikams. Tarp jų jau daugiau kaip 10 metų yra ir „Bendrakeleiviai“.

Kuo anksčiau, tuo geriau

„Centro teikiama pagalba susideda iš dviejų dalių – psichologinės bei sielovadinės, paremtos katalikiška pasaulėjauta ir dvasingumu, – pristato R. Bieliauskaitė. – Sielovada padeda žmogui pažinti ne tik savo emocijas, bet ir dvasinį pasaulį. Kai kuriems – suvokti, kad jį turi. Anksčiau ar vėliau kiekvienam iš mūsų kyla klausimas, kodėl gyvename, koks gyvenimo tikslas, prasmė.“

Tačiau kai kurie apie tai nesusimąsto, kol neįvyksta kažkoks sukrėtimas, neatsiduria kritinėje situacijoje. Dažnai tada žmonės atsigręžia ir į tikėjimą. Pasak psichologės, tokia įvairiapusė pagalba labiau atitinka šiuolaikinio žmogaus poreikius. Tačiau tai nereiškia, kad centre laukiami tik tikintieji. Pagalba teikiama visiems, kurie kreipiasi. Ir netikintieji labai gerai čia jaučiasi.

Svarbu pagalbos ieškoti laiku. „Pastebime, kad žmonės jau dažniau pas mus ateina su vis šviežesnėm skyrybų žaizdom. Tai labai džiugina, nes rodo, kad žmogus nelaukė 10 ar 15 metų, gerdamas vaistus, guosdamasis artimiesiems, kol šiems įkyri, kentėdamas depresiją, tikėdamasis, kad žaizdas užgydys laikas, o skausmas savaime palengvės“, – pasakoja R. Bieliauskaitė.

Padėk pats sau

Po skyrybų žmonės išgyvena labai stiprius jausmus, depresiją. Skyrybos prilyginamos tokiai pat netekčiai kaip sutuoktinio mirtis. O kai kuriais atvejais netgi teigiama, kad skyrybas išgyventi sunkiau nei mirtį. Kai žmogus miršta, mes jį palaidojame, paskui gedime, bet galiausiai su tuo susitaikome, komentuoja psichologė. Skausmas po skyrybų kartais tęsiasi labai ilgai ir smarkiai žmogų alina.

Pasitaiko, kad po skyrybų vyras ar žmona laikosi nuostatos: jeigu man bus blogai, tai ir mano buvusiam sutuoktiniui ne geriau. Kuo man blogiau, tuo ir jam blogiau. Todėl aš negaliu leisti, kad man pagerėtų. „Reikia sau atsakyti į klausimą: kas svarbiau, ar vaikai, ar aš pats kaip asmuo, ar kitas žmogus? Toks elgesys tarsi savęs paaukojimas, perbraukimas“, – aiškina R. Bieliauskaitė.

O juk joks praradimas nėra mūsų gyvenimo pabaiga, net jei tai šeimos netektis. Kad ir kas nutiktų, visada dar lieku aš pats. Tačiau daugeliui tas savęs atradimas yra labai sunkus: reikia išmokti labiau save mylėti, vertinti. Todėl po išėjimo iš krizės programos, prilygstančios žaizdos išvalymui, susiuvimui, siūlomos išgijimą skatinančios kūrybinės terapijos, sielovados programos.

Turi rasti savo kelią

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, moterys dažniau kreipiasi pagalbos nei vyrai, pabrėžia pašnekovė. Ne dėl to, kad jie su šiomis problemomis nesusiduria, bet kad nenori jų pripažinti. Tačiau supratimo, jog patyrus bet kokią psichologinę traumą (taip pat ir skyrybas) mums reikalinga pagalba, daugėja. Trauma turi surasti savo vietą mūsų psichikoje.

Svarbu ne tik pagalbos ieškoti, bet ir būti pasiruošusiam ją priimti. Tam reikia drąsos, ypač vyrams. Nelengva prisipažinti sau, kad su ta situacija pats nesusitvarkai. Tad vien jau pagalbos ieškojimas yra drąsos, stiprumo ženklas. Juolab kad pagalba, siūloma centre, nemaža dalimi yra savipagalba. Surasti savo išgijimo kelią turi pats, nes nėra vieno kelio, kuris tiktų visiems. Kalbėjimasis apie tai su kitais žmonėmis, turinčiais panašią patirtį, taip pat padeda.

„Turėjome grupes, kuriose buvo vien vyrai ir su jais dirbo vyras psichologas, sielovadininkas. Vyrai dalijosi patyrimu, kad bendraudami vieni su kitais puikiai jautėsi, galėjo geriau atsiskleisti. Gaila, kad ne taip dažnai, kaip norėtųsi, tokias grupes surenkame. Bet ir mišrios grupės turi privalumų, leidžia į tuos pačius dalykus pažvelgti tarsi iš skirtingų perspektyvų“, – palygina psichologė.

Pamoka, kuri praturtina

Krizinės skyrybų programos pabaigoje nagrinėjama tema: ką man davė skyrybų patirtis, kuo praturtino? Gali nuskambėti gana beprotiškai, bet ir šis skaudus išgyvenimas duoda gerų pamokų, tikina R. Bieliauskaitė. Tik kol patirtis dar labai gyva, sunku tai įžvelgti. Vis dėlto laikui bėgant daugelis įsitikina, kad gavo teigiamų dalykų: naujų požiūrių, suvokimą, jog yra stiprus ir ši pamoka padės toliau einant gyvenimo keliu.

Paradoksas, bet netgi tyrimai rodo, jog skyrybų atveju daugiau išlošia būtent moterys. Šis sukrėtimas tarsi išjudina jas, padeda atsiskleisti jų galioms, gabumams, pamatyti save kaip savarankišką asmenybę, galinčią kurti. Vyresnės kartos šeimose dažniau dominuoja vyras, o moteris neretai jaučiasi jo šiek tiek užgožta, prapuolusi buityje.

Šiuolaikinė jauna šeima kitokia. Dažnai joje tvyro tam tikra sumaištis, kai nelabai susigaudoma, kas už ką atsakingas, kas ko nori. Moterys lyg ir trokšta, kad vyras būtų stiprus, uždirbtų pinigus, būtų grobio atnešėjas, kad už jo galėtų jaustis kaip už mūro, tačiau kartu nori, kad jis būtų švelnus, jas suprastų, išklausytų, padėtų auginti vaikus, nudirbti buities darbus.

Svarbiausia – artimas ryšys

Neretai šie lūkesčiai vienas kitam prieštarauja. Ne viskas, ką sutuoktiniai atsineša iš savo šeimų, jiems priimtina, o surasti savo kelią nėra lengva. Tai viena iš priežasčių, lemiančių tokį didelį skyrybų skaičių.

Anksčiau šeima dažniau laikydavosi kartu dėl ekonominių priežasčių (pavyzdžiui, kadangi vienai moteriai sunkiau ar net neįmanoma išgyventi, ypač su vaikais). O šiuolaikinė šeima, kaip rodo sociologiniai tyrimai, įvardija, kad svarbiausias yra artimas sutuoktinių tarpusavio ryšys. Tik ar tie du žmonės moka tą ryšį sukurti, vienas kitą palaikyti ne tik laimėje, bet ir sunkumams, vargui, ligai užklupus. Pasirodo, kad tai nėra taip lengva.

„Tai išryškėjo dirbant su skyrybas išgyvenusiais žmonėmis. Todėl atsirado nauja programa – poros santykių, skirta dar neišsiskyrusiems, tačiau norintiems išvengti šeimos griūties. Ją veda psichologų sutuoktinių pora. Kita programa skirta vaikystėje išgyvenusiems tėvų skyrybas. Šiems žmonėms sunkiau užmegzti bei palaikyti ilgalaikius santykius, kurti šeimą, spręsti santykių su sutuoktiniu problemas, auklėti vaikus“, – dalijasi patirtimi R. Bieliauskaitė.

Patarimai išgyvenantiesiems skyrybas

Rasa Bieliauskaitė
Psichologė, viena iš centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėjų

Jauskite santykių pulsą. Šeima turi būti labai jautri ir sureaguoti į problemas, kol jos dar nepasiekė krizės, jau tada eiti konsultuotis su specialistais. Tai turėtų daryti abu sutuoktiniai kartu. Šios pastangos galėtų padėti išvengti skyrybų.

Raudona lemputė – žeminimas. Kad kažkas šeimoje negerai, liudija ne konfliktai, pykčiai, ginčai, o tai, kad vienas iš sutuoktinių pradeda žeminti kitą. Šis neturi nusileisti, nepastebėti, numoti ranka, o klausti, kas gi čia vyksta, kodėl tu taip elgiesi, aš blogai jaučiuosi, kai taip darai.

Problema, kurią reikia spręsti dabar. Bandykite suvokti, kas vyksta, kodėl, o ne atidėlioti. Ir neištikimybė, ir įvairūs nesutarimai nebūtinai turi baigtis skyrybomis. Daugelį problemų šeima gali peržengti, išspręsti ir eiti toliau.

Ieškokite, kas gali padėti. Skyrybos – kaip gyva žaizda, kuri nuolatos draskoma iš naujo. Tad reikėtų ieškoti pagalbos. Pačiomis skaudžiausiomis akimirkomis, kol dar nesuradote profesionalios pagalbos, kreipkitės į draugus, artimuosius, gimines.

Reikalinga profesionali pagalba. Psichologo pagalbos prireiks itin sudėtingais atvejais. Jei po skyrybų žmogų užklumpa labai sunki depresija, gali prireikti ir psichiatro konsultacijos, ypač kai depresija jau ima trukdyti atlikti įprastus kasdienio gyvenimo dalykus.

Vaistai – ne išeitis. Kritiniais momentais galima griebtis ir vaistų, jie tokiais atvejais gali padėti išbristi iš krizės. Tačiau labai svarbu neapsiriboti vien vaistais. Tai tik laikina priemonė, ėjimas: jie pašalina simptomus, bet neišsprendžia problemų.

Saugokitės klystkelių. Yra įvairių pavojų, klystkelių. Žmonės pradeda piktnaudžiauti vaistais, alkoholiu, seksu, darbu. Tai leidžia užsimiršti, bet problemos tik kuriam laikui nustumiamos į šoną.

Nėra vieno kaltininko. Išgyventi skyrybas gali padėti suvokimas, kad kalbama apie dviejų žmonių santykius ir niekada negalima visos atsakomybės už tai, kas įvyko, suversti ant vieno iš jų. Nereikia graužti savęs, kad kažką blogai padarei, kitam žmogui irgi tenka dalis kaltės. Net ir tuomet, kai kalbame apie neištikimybę.

Tėvų, o ne vaikų reikalas. Gerų skyrybų būti negali, bet idealiu atveju porai nutarus, kad gyventi kartu nebegali, tėvai turi abu kartu vaikams pranešti apie šį savo sprendimą. Aiškiai pasakyti, kad tiek vienas, tiek kitas lieka su jais, kad jie nesutaria tik tarp savęs ir tai yra jų reikalas, jų kaltė, o ne vaikų. Savo neigiamais jausmais dalinkitės ne su vaikais, o su kitais žmonėmis.

Kas tai yra sielovada?

Elvyra Kučinskaitė
Sielovadininkė, viena iš centro „Bendrakeleiviai“ įkūrėjų, jo vadovė

Sielovados samprata labai plati ir ne kiekviename kontekste ji reiškia visiškai tą patį. Lietuvoje terminas nėra pakankamai nusistovėjęs. Mūsų atveju sielovadininkai žmonėms, kurie yra patekę į įvairias gyvenimo krizes, padeda iš jų išeiti, pasitelkdami ne vien psichologines žinias ir metodus, bet ir dvasinį (šiuo atveju krikščionišką) savęs bei kitų pažinimo paveldą. Sunkiomis gyvenimo situacijomis dažnai atsigręžiama į tikėjimą, bet retai kada turima dvasinio gyvenimo, pažinimo įgūdžių, o sielovadininkai ir yra tie žmonės, kurie prireikus tiesiog gali padėti tą kelionę keliauti.

Vidinis išgydymas šiai kelionei suteikia kryptį, kai keliautojui visa, kas sunkaus ir skausmingo yra įvykę gyvenime, padedama įsisąmoninti, tarsi iš naujo išgyventi, kad tai būtų iškelta ne tik dienos, bet ir Dievo, taigi ir vilties švieson.

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (55)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas (13)

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Vokietijoje – šaudynės, yra žuvusių užpuolikai ieškomi, pildoma (25)

Vokietijoje netoli Frankfurto trečiadienį per šaudynes dviejuose kaljano baruose žuvo mažiausiai...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis (10)

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko (11)

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Ūkininkai suskrido į protesto akciją Briuselyje, akcijų žada ir Lietuvoje

Šiandien, vasario 20 d., Lietuvos ūkininkai planuoja pradėti protestą Briuselyje, kuriame...

Prie pat Vilniaus atnaujintas pažintinis takas sulaukė tautiečių antplūdžio: tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje

Sėdžiu naujos Liudo Dapkaus knygos apie keliones pristatyme ir klausausi jo skeptiškų minčių...

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (40)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (138)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

|Maža didelių žinių kaina