Romantiška meilės šventė, aistringi prisipažinimai ir mielos dovanėlės Valentino dienos proga jau praeityje... Į mūsų gyvenimą vėl negailestingai pasibeldė... kasdienybė... Kokia ji? Kaip mes mylime realiame gyvenime? Pasirinkimo laisvė, lygybė, savarankiškumas… Kaip sutalpinti šias reikalingas ir įprastas sąvokas negrįžtamai sunkioje, kaip antspaudas pase, santuokoje? Ir ką šioje santuokoje daryti su koketavimu, flirtu, aistra, neištikimybe? Tylėti, slėpti, gyventi dvigubą gyvenimą?
Visiškai ne: būdų sutvarkyti viską sąžiningai pakanka - reikia tik mokėti pasinaudoti situacija savo interesams, nepažeidžiant tuo pačiu kieno nors teisių. Jeigu išmoksime apeiti įstatymus, kliūtis, tabu ir nuostatas, pamatysime, kad ir santuokoje galima mylėti bei būti mylimu, tai yra gyventi visiškai žmoniškai. Taip, kaip gyvena daugelis iš mūsų.

Kiek žmonių - tiek gyvenimų...Vskas priklauso nuo mūsų pasirinkimo.

Inesa

“Santuoka - meilės kapas, - be apeliacijos pareiškia gražuolė Inesa.- Kai tik jūs pradedate miegoti vienoje lovoje ir rytais stumdytis virtuvėje, viskas baigta. Įpročiai - nuo jų prasideda meilės irimas. Mano vyras ir aš buityje buvome gana delikatūs: niekam neateidavo į galvą daryti pastabas dėl trupinių ant staltiesės - juos juk paprasčiausiai galima nukratyti, tiesa? Tačiau laikui bėgant ėmiau kreipti dėmesį į tai, kaip jis šnirpščia nosį, kerpa nagus, dainuoja vonioje- br-r-r!

Aš irgi ne dovanėlė - pavyzdžiui, neturiu jėgų rytais plauti indus. Palaipsniui abipusis irzlumas išaugo į kurčią neapykantą. Patikėkite, aš nemeluoju. Mes abu - gana plačių pažiūrų žmonės. Tačiau vienoje ir toje pačioje vietoje jo sulamdyti marškiniai, jo purvinos kojinės vidury kambario, visada neužsukta dantų pasta - tai išbaigia mano kantrybę.

Iš pradžių seksas nuimdavo susierzinimą, tačiau vėliau, kai naujumo jausmas dingo, viskas įgriso, netgi patys aistringiausi atodūsiai ir riksmai. Mane žavėjo jo karšta reakcija į mano veiksmus lovoje, bet paskui man jau buvo tas pats, ką jis daro: nueina į dušą ar dėkingai prie manęs prisiglaudžia. Pauzės tarp sekso vis ilgėjo ir ilgėjo, o galų gale mes išsiskyrėme.

Tam tikrą laiką gyvenau viena, paskui, žinoma, atsirado naujas bičiulis. Jo pomėgiai: laikraščiai, treniruoklis, TV, internetas. Aš gi- žmogus visuomeninis: man reikia veržtis į kažkokią, mano supratimu, įdomią vietelę (ko jis nesuprato, nepakentė), susitikti su draugėmis, vaikščioti po parduotuves, teatrą, kiną. Vidinis konfliktas vis augo ir greitai treniruoklis bei internetas išsinešdino iš mano namų.

Savaime suprantama, aš nelikau viena, vėl atsirado draugas, kurį pakeitė kitas. Dabar mano “santuokos ciklas” - suartėjimas - pažinimas - pripratimas - išsiskyrimas - užima vidutiniškai tris metus. Per tą laiką įprotis pilnai suėda įsimylėjimą. Manęs neglumina dažnas bičiulių keitimas, aš tik noriu naujumo ir nuoširdumo.

Kai tik pradedu jausti, kad mūsų bendravimui kas gresia pavojus, darau manevrą: ryte atjungiu TV- anteną ir nekaltai sakau, kad meistras ateis tik po trijų dienų. Jeigu meilė pačiame įkarštyje, mes arba kalbamės iki aušros, arba vakaras baigiasi puikiu seksu. Tačiau jeigu mes jau atsibodome vienas kitam, bet bijome tai prisipažinti netgi sau, namie pakimba beviltiškas tylėjimas.

Kitą dieną popiet jis skambina: ak, žadėjau mamai, kad praleisiu vakarą su ja; poryt netikėtas pasitarimas, o užporyt… Tada aš sakau: viso, mielasis! Ir, susikrovusi kojas ant stalo, su stiklinaite “Martinio”, su pasigerėjimu žiūriu serialus. Aš patenkinta savo gyvenimu - kiekvienąkart aš atrandu naujų draugų, o mano pažiūrų ratas plečiasi.

Vieną kartą Prancūzijoje užstrigau trims metams: mes su Polu keliavome autostopu, miegojome pliažuose, apleistuose namuose. Dabar aš visiškai gerai moku prancūziškai ir apie prancūzus galiu papasakoti geriau, nei bet koks žurnalistas. Mano mokyklos draugė ištekėjusi penkiolika metų ir paslapčia man pavydi, tačiau neturi ryžto pakeisti savo gyvenimą.

Dėl ko kiekvieną dieną eiti į kompromisą su savimi? Kad išsaugotum taiką šeimoje? Tokiu atveju jis nieko nekainuoja. Ji gal ir norėtų paprieštarauti, kad pageidautų to ir ano, bet jos niekas apie nieką neklausia - manoma, kad ji viskuo patenkinta. Gyventi nuolatiniame konflikte - tai irti iš vidaus. Mes turime vieną gyvenimą, ir jis trumpas, o galimybių save realizuoti taip maža. Manau, kad santuoka - tai pats pirmasis pavojus prarasti save!”

Rūta

Rūta turi savo požiūrį į daiktus. “Mano protestas prieš santuokos rutiną - intriga, - su šypsena sako ši meiliai atrodanti jauna moteris. – Iš pradžių mes su vyru neišlipdavome iš lovos, ir tai buvo stebuklinga. Tačiau be sekso santuokoje egzistuoja ir skalbimas bei maisto gaminimas. Aš - žurnalistė ir man nėra kada lakstyti po parduotuves - ačiū, vyras su entuziazmu ėmėsi šių pareigų. Tačiau pokalbiai apie tai, kas ką išskalbė, sutaisė, atidavė į valymą, nupirko, neišvengiami ir nuobodūs.

Man atrodo, kad mūsų santuoka tapo ne dviejų mylinčių žmonių sąjunga, o dviejų arklių įkinkymu viename vežime. Netgi anksčiau pašėlęs seksas kažkaip nepastebimai tapo nuobodus, panašus į kalbas apie bulves,- matyt mes jau viską sužinojome vienas apie kitą. Viena ir ta pati preliudija, vienos ir tos pačios glamonės… Mes netgi priėjome vidutinę laiko nuorodą - 10 minučių.

Man pasidarė ne tik nuobodu, aš tiesiog susirgau: dėl nuolatinės depresijos nusilpo imunitetas, nustojau miegoti naktimis. Vyrui paprasčiausiai įkyrėjau savo negalavimais, ir mūsų seksas visiškai nuvyto. Greitai mes ėmėme vienas ant kito šaukti dėl visokių niekų - apskritai, gyvenimas tapo pragaru. Tačiau vietoj to, kad save pribaigčiau alkoholiu ir šokoladu, kartą sėdau ir susimąsčiau: kaip save susigrąžinti?

Man buvo reikalinga intriga ir aš ją radau. Iš pradžių tai buvo mano bendradarbis - romanas tęsėsi neilgai, bet grąžino man dvasinę ramybę ir optimizmą: pasirodo, aš dar galiu sužadinti aistrą! Dabar tai - vienas - du partneriai, keičiami pagal pasisotinimo lygį, juk svarbiausias mano reikalavimas šiems lengviems romanams - naujumo jausmas. Jeigu mane palieka, nesutrinku, juk tai tik proga mano naujoms pergalėms. Mano objektai - tik vedę žmonės, man nereikia santykių aiškinimosi, be to, aš noriu išsaugoti savo šeimą. Labai dažnai bendravimas netgi neprieina iki sekso - man reikia tik dievinimo ir suvokimo, kad kažką reiškiu kito žmogaus gyvenime, juk tai yra būtent tai, ko man trūksta namie.

Aš su pasigėrėjimu sukeliu intrigą, paspendžiu pinkles, atsitraukiu, kad netikėtai užpulčiau - kaip tai žaisminga! Nejaučiu jokio sąžinės graužimo: aš tik išsprendžiau savo problemą, ir mano gyvenimas tapo pilnesnis ir natūralesnis. Aš išsaugojau savo moteriško reikalingumo jausmą, savo šeimą. Jeigu papasakočiau vyrui apie savo išgyvenimus ir nuotykius, jis nieko nesuprastų, tik labai nusimintų. Kam?

Neseniai kitame mieste turėjau romaną. Ryte vyras išeidavo į darbą, o aš nudumdavau į kitą Lietuvos kraštą. Slaptas pasimatymas, nuostabus seksas, vėl kelionė ir iki vyrui grįžtant aš vėl namie. Žiovaudama jam pasakoju, kad visą dieną prasivoliojau patale, apsikabinusi romaną. Ir tai tikra tiesa! Kai vakare virtuvėje girdžiu kalbas apie turgaus kainas, prisimenu kokią nors dienos sceną ir mano viduje viskas dainuoja. Gyvenimas puikus! Vyras neseniai pastebėjo: “Kaip tu pagražėjai, mergaite!” Argi ne puiku: jis mane pastebėjo!!!”

Emilija

“Mus išskyrė biznis! Mes abu bekompromisiniai lyderiai: nė už ką vienas kitam nenusileisim. Ir taip visose srityse - lovoje, bendravime, netgi aprangos stiliuje. Mes netgi pasišaipome iš to: kas pirmas nusipirks naujo modelio mobilųjį, naują mašiną, pasiūlys naują poziciją. Tačiau jokio pavydo - mes abu suprantame, kad savęs nepakeisi. Bet ir gyventi nuolatinėje kovoje negalima. O išsiskirti nesinori: visose “varžybose” mūsų santykiai harmoningi kaip reta, ypač lovoje.

Savaime atsirado kompromisinis sprendimas: Arūnui pasiūlė kitame mieste vadovauti mūsų firmos skyriui, ir jam teko pradėti nuo nulio: ofisas, kadrai, struktūra. Aš gi negalėjau ištrūkti iš Vilniaus, juk atsakau už milžinišką marketingo skyrių. Štai mes "vedę per atstumą" jau keletą metų, ir tai visiškai neblogai. Jo maži pasiųsti e-mail’ai užklumpa mane vidury paties nykiausio pasitarimo ir, velniai rautų, visada pasufleruoja nestandartinį sprendimą!

Laikas nuo laiko mes susitinkame vienas su kitu, sakykime, seminaruose kur nors kitame mieste. Viskas tarsi per pirmą susitikimą! Viešbučio liuksas, šampanas, dovanos po pagalve, pasivaikščiojimai mėnesienoje - ar tai įmanoma įprastame šeimyniniame gyvenime? Savaime suprantama, tai turi mažai bendro su kasdienybe.

Iš pradžių kiekvieno mūsų gyvenime atsirado žmogus, paskui kitas, trečias. Iš pradžių mes saugojome vienas kitą, bet kartą nosis į nosį susidūrėme viename restorane. Na ir kikenome po to! Atvirai pakalbėję apie neištikimybę, nutarėme: gyvensime taip, kaip diktuoja gyvenimas: lyg ir santuokoje, lyg ir ne. Atsisakyti karjeros nesugebėjome, atsisakyti šeimos - nepanorėjome.

Dabar mes - patys geriausi draugai, mūsų varžybos baigėsi, o susidomėjimas ir švelnumas išliko. Geraširdiškai išjuokdami partnerių trūkumus, su malonumu pasakojame vienas kitam apie mūsų seksualines pergales - mums vis tiek geriausia dviese. Neseniai važiavome atostogauti ir su malonumu gyvenome kartu visas tris dienas! Staiga mus surado vadovai. Nesusitarę mes puolėme prie lagaminų: naudingas kontraktas - tai jums ne jūroje pliuškentis! Matyt, mūsų laimė galima tik per atstumą…”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

I. Makaraitytė. Grybauskaitės ir Skvernelio priešas vėl prisikėlė (21)

„Noriu dirbti“, – pareiškė Linas Linkevičius , Užsienio reikalų ministras, kai sužinojo,...

Siūlo drastiškai mažinti mokesčius: ar Lietuvoje suveiktų Airijos scenarijus? (140)

Scenarijus, kai sumažėjus mokesčių tarifui padidėja arba bent jau nesumažėja pajamos, dalis...

Košmaras kartojasi jau kitame kelyje: persekiotojai įbaugino BMW vairavusią merginą užpultas ir 2016 m. „Mercedes“ (304)

Viešai pristatyta nenorinti būti studentė kelyje išgyveno tikrą dramą. BMW automobiliu...

G. Paluckas prabilo apie rengiamą Nacionalinį susitarimą: socialdemokratai tokio pasirašyti negalėtų (75)

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tikina, kad socialdemokratai tikrai neliks...

E. Lucasas. Subtilesnė Rusijos taktika atsipirko: jau pradėjo keisti politinį Vokietijos žemėlapį (1)

Rusija turėjo visus reikiamus ginklus užpulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel – daugybę...

Atsistatydina „Vilniaus vandenų“ vadovas A. Ignatavičius (38)

Antradienį bendrovės „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas ,...

Bankininkystės duomenys vagiami gudriau: naudojamas „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „ Android “ bankininkystės trojanas „BankBot“...

„Eurovizijos“ nugalėtojas S. Sobralis – kritinės būklės: prasidėjo kova už gyvybę (16)

„Eurovizijoje“ pergalę Portugalijai išplėšęs Salvadoras Sobralis dėl sveikatos problemų...

Vengrijos akibrokštas Ukrainai: galite pamiršti Europos integraciją (115)

Budapeštas nusprendė blokuoti visus tolesnius Europos Sąjungos sprendimus, susijusius su tolesne...

Pripažintas Prancūzijos šefas prašo panaikinti jam suteiktas tris „Michelin“ žvaigždes (3)

Sebastienas Brasas, vadovaujantis „Le Suquet“ restoranui Lagjolyje ( Prancūzija ), prašo...