Visgi į klausimą, kaip dažnai poros mylisi, mokslininkai yra pasirengę pateikti gana tikslų atsakymą, rašoma portale „Health“.
Vidutiniškai tai, esą, vyksta 54 kartus per metus, t. y. maždaug kartą per savaitę. Tokia išvada buvo padaryta po 2017 metais atlikto ir žurnale „Archives of Sexual Behavior“ aprašyto tyrimo.
Kito, 2015 metų tyrimo autoriai, pabandė nustatyti koreliaciją tarp lytinių santykių dažnio ir laimės pojūčio. Remiantis žurnale „Social Psychological and Personality Science“ pasirodžiusia publikacija, bent kartą per savaitę besimylinčios poros yra labiau patenkintos tarpusavio santykiais, palyginti su tomis, kurios mylisi rečiau.
Atliekant antrąjį tyrimą paaiškėjo ir dar šis tas. Pastangos mylėtis dažniau nei kartą per savaitę (tik jokiu būdu ne rečiau) laimės pojūčio nebepadidina, taigi, neriant į meilės guolį pirmai progai pasitaikius perdozuoti laimės hormonų tikrai neįmanoma.
„Poros dažnai klysta manydamos, kad tam tikras dažnis ir konkretus skaičius yra laimingo seksualinio gyvenimo garantas, – sakė portalo „Health“ kalbintas porų konsultantas Raffi Bilekas iš Baltimorėje (JAV) veikiančio terapijos centro. – Vis dėlto norma reikėtų laikyti tokį dažnį, kuris priimtinas abiem partneriams. Mylėtis dažniau arba rečiau nei norisi, tikrai nereikia.“
Galbūt lengviau atsidusote? Kaip matote, nėra jokios tragedijos, jeigu jūs mylitės ne taip dažnai, kaip, tarkim, rodoma filmuose.
Kai nustojama kreipti dėmesį į skaičius, ateina suvokimas, kiek daug veiksnių lemia porų mylėjimosi dažnį, sako profesorius Brianas Jory, dėstantis Džordžijos Berio koledže. Tam, anot jo, turi įtakos žmonių amžius, vertybės, gyvenimo būdas, įgimtas seksualinis potraukis, sveikata, o užvis labiausiai – santykių kokybė.
„Beveik visų ilgalaikių santykių atveju po dvejų arba trejų metų prasideda vadinamasis pasisotinimo seksu etapas, – sako B. Jory. – Seksualinis pasisotinimas – tai tokia partnerius apimanti būsena, kai ima atrodyti, kad viskas jau seniausiai išbandyta ir patirta. Visgi pajusti nuobodulį – labai žmogiška. Graužtis ir nerimauti dėl to nederėtų. Šito nereikia nei bijoti, nei drovėtis.“
Buvo atliktas ir dar vienas tyrimas, kurio iniciatoriai, Indianos Kinsey instituto mokslininkai, pamėgino išsiaiškinti, kokią įtaką lytinių santykių dažniui turi amžius. Jaunesni nei 30 metų asmenys, kaip paaiškėjo, vidutiniškai mylisi 112 kartų per metų (daugiau nei dukart per savaitę). Visgi vėliau šis skaičius sumažėja iki 86 kartų per metus – tiek, esą, mylisi 30–39 metų asmenų poros. Tie, kam 40–49, mylisi dar rečiau – 69 kartus per metus, na, o perkopusieji penkiasdešimtmetį ir vyresni – 52 kartus per metus.
Deja, individualus požiūris į tokias tendencijas ir lytinių santykių dažnį, gali gerokai paveikti žmogaus asmeninės laimės pojūtį.
„Kai kurios poros persisotinimo seksu etapą galėtų apibūdinti kaip komforto, saugumo ir suvokimo, kad gyvenimas tapo ramus ir nuspėjamas, metą, – sako B. Jory. – Visgi yra ir tokių porų, kurios tą persisotinimą išgyvena kaip nuobodulį, nusivylimą, supratimą, kad netinka vienas kitam, todėl geriausia išeitis – skirtis.“
Aišku, gali nutikti ir taip, kad partneriai tiesiog nesutaria, koks sekso dažnis laikytinas priimtinu.
„Tokių atvejų pasitaiko tikrai neretai. Abiem priimtiną sprendimą pavyksta rasti tiktai kalbantis, o gal net padedant atitinkamos srities specialistui. Asmeninio gyvenimo lyginimas su statistika prie nieko gero paprastai nepriveda“, – sako R. Bilekas.
Neverskite savęs pernelyg sunerimti dėl to, kad jau kelias savaites miegamajame tvyro štilis. Atminkite: santykių tikslas yra laimė, o ne seksas.
„Seksas yra svarbus tik tiek, kiek jis prisideda prie dviejų žmonių laimės, – nurodo B. Jory. – Mokslininkai vienareikšmiškai tvirtina, kad būtent visaverčiai santykiai veda prie kokybiško sekso, o ne atvirkščiai.“
Taigi, jeigu į klausimą, kaip dažnai turite mylėtis, su partneriu atsakote skirtingai, pirmasis žingsnis – įvertinti ir apsvarstyti santykių kokybę. Pasikalbėkite apie tai, kas kelia nerimą, išsakykite savo troškimus, pasidalykite fantazijomis, tiktai šiukštu nekaltinkite vienas kito.
„Malonumą teikiantis fizinis suartėjimas įmanomas tik tarp besikalbančių ir vienas kitą suprantančių, dvasiškai artimų partnerių“, – sako B. Jory.
