Kalba eina ne vien apie pinigus ir seksą, bet ir apie mūsų pasąmonės fantazijas bei lūkesčius. Mažiausias stabtelėjimas, neteisingas gestas – ir pasimatymas gali baigtis katastrofa.
„Jeigu jis delsia, tai veiksiu aš – išsitrauksiu savo banko kortelę, - teigia 35 metų Eugenija. - Taip aš jam parodau, kad jis, deja, pasirodė ne aukštumoje ir, žinoma, apie santykių pratęsimą negali būti net kalbos“.
O štai energija trykštantis 48 metų Romanas pastebi: „Galantiškumas įpareigoja vyrą apmokėti sąskaitą, o moterį – to nepastebėti. Priešingu atveju, jeigu ji primygtinai reikalauja pasidalinti sąskaitą pusiau, dingsta akimirkos grožis“.
Pinigai su potekste
Tad kaip gi elgtis šioje situacijoje? Jeigu atvirai prisipažinti nedrįstate, belieka išsiaiškinti, kas mokės už vakarienę.
„Kai atnešė sąskaitą, jis nedrąsiai paklausė: „Kaip elgsimės?“ Ir visas vakaro žavesys išgaravo, - prisipažįsta 42 metų Margarita. - Esmė net ne piniguose, jis paprasčiausiai privalėjo situaciją perimti į savo rankas“.
O štai 33 metų Natalija pastebėjo, kaip vyras, su kuriuo vakarieniavo, pasistengė nepastebimai apmokėtos sąskaitos čekį įsidėti į kišenę.
„Vakarienė su manimi bus įtraukta į jo kompanijos išlaidų skiltį. Vaikinas niekuo nerizikavo: net jeigu su juo nebesusitiksiu, firma apmokės nuostolius, kuriuos jo piniginė patyrė per pirmąjį mūsų pasimatymą“.
Sąskaitos apmokėjimo akimirka 39 metų Georgijui visada yra kankinanti. „Aš kažkaip įsitempiu: tai man pasirodo, kad pamečiau piniginę, tai apima baimė, kad neužteks grynųjų“, - prisipažįsta vyras.
Kelias link artumo labai trapus, ir tai susiję su tuo, kad pinigų tema daugeliui mūsų turi daugybę reikšmių. Pinigai nesąmoningai mus sugrąžina į ankstyvą vaikystę. Jie gali simbolizuoti krūtinę, kuri maitina, arba penį, kuris asocijuojasi su jėga ir vyriškumu...
„Vieniems pinigai suteikia saugumo jausmą, galimybę patenkinti visus troškimus, - aiškina psichoanalitikas Levas Chegajus. - Kitiems leidžia kontroliuoti situaciją, tretiems simbolizuoja jėgą, valdžią, potenciją, ketvirtiems – netgi mokestį už incestą.
Jeigu vyras per pirmąjį pasimatymą jaučia ne tik geismą, bet ir iracionalų kaltės jausmą, jaučia, kad daro kažką draudžiamo, greičiausiai po šiuo išgyvenimu slepiasi jo nesąmoningas potraukis seseriai ar motinai (ypač, jeigu mergina kažkuo primena vieną ar kitą). Tuomet pirmai vakarienei dviese išleisti pinigai tampa nevalingu mėginimu išpirkti šią neurotinę kaltę“.
Dėl savo dviprasmiško pinigai, užtaisyti galingu erotizmu ar baime, padeda nustatyti išgyvenamo momento vertę ir tuo pačiu metu provokuoja klausimus: „Kiek aš vertas iš tikrųjų?“ ar „Kiek aš turtingas kaip asmenybė?“
Štai 27 metų auditore dirbanti Marija pasakoja: „Aš visada siūlau mokėti lygiomis, tikėdamasi, kad jis atsisakys. Jeigu jis leidžia mokėti ir man, tai netrukdo mums tapti meilužiais, tačiau mane tai atšaldo. Kai vyras už mane moka, aš jaučiuosi patele, galiu būti pasyvesne, nes esu tikra, kad jis jaučia geismą“.
Į tai psichoanalitikė Ilana Reiss Schimmel atsako: „Ši moteris trokšta, kad vyras būtų tuo, kuris nori ir gali padaryti ją laiminga. Nepaisant jos valdingos pozicijos, ji nestato savęs į padėtį moters, kuri „viską turi“, nes tai gali išprovokuoti partnerio nerimą ir pažeminti jį“.
Potraukio dėsniai
XX amžiaus viduryje kilus feminizmo bangai lyčių lygybės idėjos vardan daugelis moterų kovojo už savo teises, įskaitant ir teisę mokėti lygiomis. „Tiesa, dauguma šiuolaikinių moterų vis dėlto laukia, kad už jas sumokėtų vyras, - konstatuoja L. Chegajus. - Be kita ko, taip jos nori pasijausti seksualinio geismo objektu“.
Vis dėlto, nevertėtų painioti socialinės sąveikos ir potraukio dėsningumo. „Lyčių lygybė per pirmąjį pasimatymą neturėtų būti svarbiausia, - įsitikinusi psichoanalitikė I. Reiss Schimmel. - Juk elgesio mokslo požiūriu, šią akimirką moteris nesąmoningai laukia, kad vyras jos atžvilgiu prisiims ir motinos-maitintojos ir tėvo-globėjo vaidmenį. Ir šis troškimas kultūros prasme mūsų potraukiui suteikia priimtinas formas“.
Su tuo nenori sutikti sociologas Michelas Bozonas: „Į moterį šiandien, kaip ir anksčiau, žvelgiama kaip nuosavybės objektą, geriausiu atveju – kaip į subjektą, apdovanotą saikingi geismu ir siekiantį sukelti potraukį. Toks stereotipas, suprantama, daro spaudimą ir moterims, ir vyrams“.
Vaidmenų pasiskirstymas
Mūsų elgesį ne mažiau veikia ir archetipai – kiekviename mūsų užsifiksavusios universalios sąvokos apie vyrišką ir moterišką pradą. Vyrams pinigai suteikia galimybę pajausti savo vyriškumą.
„Vyrams vis dar savaime suprantamas patriarchalinis savęs, kaip maitintojo ir biudžeto paskirstytojo, suvokimas, - aiškina psichoterapeutas Borisas Šapiro. - Apmokėdamas restorano sąskaitą, jis jaučiasi visagaliu“.
Kai vyras pasiruošęs mokėti po lygiai, jis siūlo vaidmenimis pasiskirstyti kitaip. Tuo pačiu vyras tarsi sako: „Esu pasirengęs atsisakyti savo teisės valdyti pinigus. O ar tu pasirengusi išsižadėti savo moteriškos galios valdyti mano seksualumą?“, - svarsto psichiatras ir šeimos terapeutas Jacques Antoine Malarewiczius.
Tačiau tokiame požiūryje dauguma moterų įžvelgia visai ką kita.
„Lygybė – patogi širma, už jos jie mielai slepia savo gobšumą, - įsitikinusi 32 metų Anastasija. - Natūralu, kai vyras moka bent jau per pirmąjį pasimatymą. Juk jis turi sužavėti, pademonstruoti savo dosnumą“.
Mokėti vyrui – vadinasi demonstruoti savo geismą ir, tuo pačiu, savo seksualinį potencialą. „Aš tai darau, nes jaučiu, kad ji to trokšta, - aiškina 34 metų Kirilas. - Taip aš jai demonstruoju, kad esu pasiruošęs elgtis taip, kaip ji iš manęs pageidaus“.
„Padėdamas ant stalo banko kortelę ar kupiūras, vyras atlieka „ejakuliacinio pobūdžio“ gestą, - tikina seksologė Catherine Blanc. - Šis gestas leidžia jam užsiminti apie tai, ko garsiai pasakyti jis nepasirengęs. Moteris, reaguojanti į šią jo užuominą, patvirtina savo pasirengimą priimti jo ejakuliaciją. Laimei, patiems drąsiausiems tokios projekcijos tapo gero tono taisyklių dalimi“.
„Aš visada moku, mane taip išauklėjo, - tikina 25 metų Savelijus. Juk aš žinau, kad laikas po vakarienės neperkamas“.
Iš vyro vis dar tikimasi iniciatyvos
44 metų dizaineris Maksimas pasakoja kiek kitokią savo patirtį. Vyras tikina, kad apmokėdamas sąskaitą jaučia kažką panašaus į panieką. „Mano šeimoje nebuvo priimta vaikščioti po restoranus, todėl aš iki šiol jaučiuosi taip, lyg daryčiau kažką draudžiamo. Apmokėdamas sąskaitą aš patiriu malonumą – su pinigų pagalba aš galiu pasakyti moteriai, kad jos noriu ir tuo pačiu metu jaučiu kažką panašaus į panieką, juk jausmų nupirkti neįmanoma.
Greičiausiai, aš truputį pavydžiu. Kartais man norisi atsidurti moters vietoje, leisti save nupirkti kaip kokį brangų daiktą“.
Psichoanalitinė I. Reiss Schimmel šią situaciją komentuoja taip: „Šis vyras į restoraną kviečia nenoriai, nes jis suvokia pasaulį savininkiškai. Jam reikia motiniškos krūtinės, jis nori būti tuo, kuriuo rūpinamasi. Tačiau kultūrinė tradicija yra kitokia. Mes vis dar tikimės iš vyro, kad būtent iš jo pusės kiltų iniciatyva seksualinių santykių srityje“.
Nauji vaidmenų žaidimai
Atlikus nedidelę apklausą paaiškėjo, kad 14 procentų respondentų nemato nieko gėdingo, jeigu sąskaita apmokama pusiau. 27 procentai tikina, kad sąskaitą apmokėti turėtų tas, kuris pakvietė susitikti. Vis dėlto, dauguma – 57 procentai apklaustųjų – įsitikinę, jog pirmąją vakarienę restorane turi apmokėti vyras.
Su tokiu tradiciniu rolių pasiskirstymu sutinkantieji – tie, kurie moka ir kurie leidžia, kad už juos mokėtų – iš tikrųjų ne visada yra įsitikinę, jog elgiasi teisingai. Tačiau jie nesiryžta prieštarauti šiam seksualiniam ritualui, nes paprasčiausiai nežino, kuri strategija yra teisinga.
Štai 43 metų Pavelas mano, jog „sąskaitos apmokėjimo ceremonija žemina moterį, nes ji vertina savo reikšmingumą remdamasi tuo, sumokėjau aš ar ne“.
„Žinodama, kad nemiegosi su vyru, tačiau priimdama jo kvietimą pavakarieniauti, tu neišvengiamai jausiesi apgavike, - analizuoja 37 metų Marina. - Man yra tekę nusileisti vyrams po to, kai jie įvykdydavo visą programą: geras restoranas, išskirtinė vakarienė, brangus šampanas. Tokiomis akimirkomis jausdavausi privalanti nusileisti“.
B. Šapiro mano, kad savo vyriškumu pasitikintis vyras nesijaus apgautas, jeigu jo pakviesta moteris nesutiks pratęsti santykių, nes „sumokėdamas už restoraną jis paprasčiausiai pasielgia vyriškai“. Taip ir savimi pasitikinti moteris nesijaus kalta „nekompensavusi“ vakarienės išlaidų savo kūnu. Juk malonumą suteikė pats susitikimas.
Labai aktyvios moterys gąsdina vyrus
Kai kuriems žmonėms tradicinis pasiskirstymas nepriimtinas. „Kai susitinku su vyrais, aš visada moku už save, jeigu nenoriu eiti toliau, nei bičiuliški santykiai“, - tikina 35 metų Marina.
Pasitaiko ir priešingų situacijų, kai vyras abejoja, ar verta pratęsti žaidimą, o moteris to siekia. „Aš moku, vadinasi, galiu jaustis laisviau, - teigia taip pat 35-erių Michailas. - Taip aš žinau, kad neprivalau su ja miegoti“.
Galų gale, ne taip jau svarbu, kuris iš poros sumokės tam tikrą sumą, kur kas svarbiau yra suprasti, kas būtent po šiuo gestu slypi.
Todėl 37 metų vertėja dirbanti Viktorija savo apsisprendimą mokėti pusiau aiškina nenoru jaustis skolininke.
„Aš nesislepiu tualete, kai atneša sąskaitą, o sąžiningai apmoku ją pusiau. Nenoriu būti nei išlaikytine, nei skolininke. Tačiau jeigu jaučiu, kad vyras įsižeis, aš leidžiu jam sumokėti. Jeigu dar neturiu tvirtų ketinimų daugiau su juo nesusitikinėti“.
Psichiatras ir šeimos terapeutas J. A. Malarewiczius reziumuoja: „Apmokėti sąskaitą per pusę – tai vienaip ar kitaip reiškia atsisakymą prisiimti įsipareigojimus. Ši moteris nepasirengusi jaustis skolinga, vadinasi, ji nepasiruošusi pradėti gundymo žaidimų. Tačiau ji neina pernelyg toli. Jis visgi nemoka už du. Moteris, kviečianti vyrą vakarienės, dažnai suvokiama kaip pernelyg aktyvi, o tai jį gąsdina“.
