Visa istorija tokia, kad jis draugavo su mergina apie 4 ar 5 metus kažkur iki praeitos žiemos pradžios ir bendravome tuo metu kaip draugai. Bet jam išsiskyrus jis pradėjo kartas nuo karto su manimi kalbėti intymiomis temomis.
Jis toks kaip ir mėgstantis pajuokauti, tad dažnai mane pradėjo vadinti mažybiniais žodžiais, prasidėjo kitoks bendravimas visiškai, bet daugiau niekas kaip ir nesikeičia, mes – geriausi draugai ir jokių kalbų pas mus nėra apie kažką daugiau. Gal juokais ir pasako, kai būsi mano žmona, bus taip ir taip... Kai gyvensim, kartu darysim tą ir tą. Bet juk tai viskas dėl to, kad mes draugai, todėl šitaip ir juokauja.
Situacija tapo dar sudėtingesnė. Kartą draugų kompanijoje atsigėrėme alkoholinių gėrimų ir nuėjome kartu miegoti, nes nebuvo daugiau kur, o ir šiaip – mes juk tik draugai. Ta naktis buvo nuostabiausia, tarp mūsų, žinoma, nieko nebuvo, išskyrus tai, kad visą naktį miegojau jo glėby... Tada prasidėjo žinutės, kad jis pradeda manęs bijoti, bijo prisirišti, jam nieko nereikia... Ir bendravimas pradėjo trūkčioti. Tai bendraujam, tai vėl ne... Bandžiau nutraukti bendravimą ir pati, kad neliūdėčiau, bet nepavyko, nes jis nevengia bendrauti toliau kaip bendravę.
Toks pat pamiegojimas buvo dar kartą ir vėl jis pradėjo sakyt, kad manęs bijo... Ar ilgai tai tęsis...? Ar ilgai jis manęs bijos, o gal aš jam net nerūpiu? Nors bendravimo niekaip nutraukti neleidžia. Be to, yra minėjęs, kad merginai šiuo metu neturėtų ką pasiūlyti, bet man tas nesvarbu, gal dėl to visa tai...
