Juslingumas primena mūsų gyvuliškąjį pradą ir todėl jo bijome ar bandome neigti, užmiršdami, kad evoliucionuojame dėl to, jog juslėmis pažįstame pasaulį.
© Shutterstock nuotr.

Buvo tabu

Iki seksualinės revoliucijos laikų (1960-ųjų) juslingumas Vakarų pasaulyje buvo tabu, nes civilizacija mus vedė tolyn nuo pirmykščių poreikių, o „juslingumo prigimtis – gyvuliška“, teigia neurobiologas Žanas-Didier Vincentas. Tačiau atsisakyti jo negalime, nes juslingumas – tai yra gebėjimas juslėmis pažinti tikrovę – yra pagrindinė žmogaus raidą skatinanti jėga.

„Mūsų mąstymas, veiksmai remiasi juslėmis, - aiškina neurobiologas. – O jų šaltinis – galvos smegenyse esantis malonumo centras.“

Du pasitenkinimo keliai

„Mes gimstame jau galėdami atskirti malonumą nuo nemalonumo,“ - teigia Žanas-Didier Vincentas. Galvos smegenų struktūros, sudarančios malonumo centrą, suformuoja jautrią sistemą, nuo kurios priklauso malonumo hormono dopamino kiekis mūsų organizme.

Mokslas skiria du būdus malonumui patirti: iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią. Malonumą gali teikti kūniški jutimai: glamonė, kvapas ir t.t. – tai kelias iš apačios į viršų. Tačiau pasitenkinimo jausmas kyla ir smegenyse, kurios išorinius stimulus (vaizdą, žodį) galima susieti su maloniais prisiminimais. Tai - kelias iš viršaus į apačią.

„Juslių teikiami malonumai vis dar svarbūs tenkinat gyvenimiškus poreikius (maistas, giminės pratęsimas...) ir yra vieni evoliucijos varomųjų jėgų, - aiškina Žanas-Didier Vincentas. – Tačiau kiekvienas turime savo skonį. Mūsų malonumo apetitas ir gebėjimas patirti pasitenkinimą yra skirtingi. Jie priklauso nuo kultūros, auklėjimo, genetikos. Todėl juslingumas – asmeninis kiekvieno reikalas.“

Juslingas seksualumas

Jeigu apie juslingumą kalbėtume iš seksualinės pusės, akcentuoti reikėtų ne mūsų gebėjimą juslėmis suvokti pasaulį, o apie jų virsmą į erotinius impulsus. Seksualinė trauka – viena ryškiausių juslingumo apraiškų. Ji aštrina mūsų pojūčius ir kartu juos stiprinama.

„Kai jaučiame seksualinę trauką, skonis, uoslė, regėjimas – visos mūsų juslės - tarsi pasistiebia, - psychologies.ru teigia seksologė Irina Paniukova. – Mylimo žmogaus viskas: akių spalva, kvapas, odos drėgnumas, balso tembras, prisilietimai – brangūs. Užaštrinti pojūčiai keičia mūsų pasaulio ir net savęs suvokimą. Tuo galima paaiškinti daugelio žmonių pastebėjimą, kad būdami aistringai įsimylėję jie jautėsi daug gyvybingesni nei kitais gyvenimo periodais.“

Ryšys tarp juslingumo, seksualumo ir gyvybingumo atsispindi ir libido sąvokoje, kurią pirmasis pradėjo vartoti Zigmundas Froidas.

Žmogiškasis bruožas

Juslingumas svarbus ne tik asmeniui, bet ir visai visuomenei, įsitikinęs antropologas Davidas Le Bretonas: „Tai - viena svarbiausių žmogaus charakteristikų - kaip parašas, kaip žavesys, išskiriantis mus iš minios.“

Tačiau ar juslingumas negrąžina mūsų prie gyvuliškojo prado? „Ne, - tvirtina antropologas. – Juk juslingumas yra „įvilktas“ į socialinius ritualus ir pasireiškia tam tikrai būdais, pavyzdžiui, per drabužius, kuriuos nešiojame, mūsų elgesį, bendravimą.“

Taigi juslingumas – svarbus mūsų stiliaus ir žavesio papildymas. Vien to turėtų pakakti, kad suvoktume, jog jis – didelė mūsų vertybė. Seksologė Irina Paniukova įsitikinusi, kad juslingumas ne tik mūsų egzistavimo patvirtinimas, bet ir vienas svarbiausių žmogaus bruožų.

„Žmogus – vienintelė būtybė, kuri sąmoningai gali lavinti juslingumą, kad savo jėgomis ar su kitų pagalba patirtų malonumą, - sako seksologė. – Tik mes galime rasti tai, kas mums patinka, sukurti pasitenkinimą, įsivaizduoti jį, prisiminti ir pasidalinti su kitais. Štai pagrindinis skirtumas tarp instinktyvios malonumo paieškos ir tapybos, kulinarijos, erotikos, meno gyventi. Juslingumas taip pat ir būdas asmens laisvei pasireikšti. Kad rastume pasitenkinimo šaltinį, turime įsiklausyti į save ir išsilaisvinti iš tam tikrų suvaržymų. Taigi juslingumas - ne būdas išgyventi, užkoduotas genuose, o gebėjimas gyventi visaverčiai, randant vienybę su pasauliu ir užmezgant santykius su kitais žmonėmis.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Meilė sportui neturi ribų: milijonų lietaus nestabdo net rimti perspėjimai

Sostinės politikai patvirtino šių metų biudžetą, kuriame numatyta daugiau kaip 2,6 mln. eurų...

„Sodros“ grindų efektas: kai kurių paslaugų kainos gali augti (1)

Kaip ir įspėjo kai kurie darbdaviai, „Sodros“ grindys kirto iš peties ir įmonės atleido...

Orai: arktinis šaltis šalį sukaustys ilgam (34)

Šią savaitę šalį stingdys šaltis . O „dėkoti“ galime į dvi dalis skilusiam poliariniam...

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (107)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (90)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (278)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Tobulas muzikos ir 3D vaizdų spektaklis: elektroninės muzikos pionieriai „Kraftwerk“ atidavė duoklę Lietuvai (15)

Vokietijos muzikos grandai itin pamėgo lankytis Lietuvoje. „Scorpions“, „Accept“ ar buvusių...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (99)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Netiesa, kad Kaukėnas nežibėjo tarp superžvaigždžių: nusileido tik Fourcade‘ui (34)

Tik legendinis Martinas Fourcade‘as buvo greitesnis už Tomą Kaukėną lenktynėse, kuriose...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (244)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...