Kada jiedu paskutinį katą mylėjosi? Michailas ir Jelena – graži keturiasdešimtmečių pora, laimingi dviejų vaikų tėvai – negali to prisiminti. Jiedu neslepia, kad po trylikos santuokinio gyvenimo metų savo seksualumą nustūmė į antrą planą. Tai netrukdo jiems kartu juoktis, eiti gatve susikibus už rankų, arba užmigti apsikabinus.
Jie visiškai nepriklauso aseksualų gretoms. Apskritai, garsiai jie apie tai nekalba. Tačiau Michailas ir Jelena mano, kad jiems pavyko rasti būdą šeimyninei harmonijai išlaikyti. Dar daugiau, jie nesutinka, kad fizinio artumo nebuvimas – problema. Tai jų pasirinkimas ir šis reiškinys nėra tokia retenybė, kaip galėtų atrodyti. Širdis turi savus troškimus, kurie ne visada sutampa su kūno troškimais.
Mylėti ir nesimylėti – tai įmanoma?
„Mūsų libido (lytinis potraukis) išgyvena pakilimo ir nuosmukio laikotarpius, – primena seksologė Irina Paniukova. – Po gimdymo, išgyvenant netektį, dėl nuolatinės įtampos darbe ar, priešingai, netekus darbo, kai kenčia savivertė, poroje gali laikinai dingti seksualinis aktyvumas“.
Aistra suliepsnoja vis rečiau ir galiausiai visiškai išnyksta iš šeimos horizonto. Kuo rečiau pora užsiima seksu, tuo labiau nusilpsta lytinis potraukis. Nes jis kursto pats save. Partneris sukelia mums potraukį ne todėl, kad jis gražus, o todėl, kad jis mūsų psichologinėje erdvėje užima ypatingą vietą.
Kaip skelbia Sigmudo Freudo teorija, moteris pasąmonėje savo partnerį priima kaip vyrą, kuris pavers ją motina, arba kaip gelbėtoją, kuris simboliškai atribojo ją nuo tėvo, kad išlaisvintų ją nuo mažos mergaitės statuso. O vyras savo partnerėje dažniausiai mato tą, kuri leis jam pranokti jo paties tėvą.
Dėl šios priežasties gimus paskutiniam šeimoje suplanuotam kūdikiui poroje gali prasidėti ilgalaikis laikotarpis be sekso arba visiškas seksualinių santykių nutraukimas. Nuo šios akimirkos seksas netenka motinystės ir tėvystės motyvo, kurį būtina kažkuo pakeisti.
Tas pats galioja ir menopauzei – sutuoktiniams teks sukurti naują vidinį scenarijų, kurio centre atsidurs malonumas. Tai sunkus psichologinis uždavinys. Todėl kai kurios poros nusprendžia visiškai atsisakyti sekso.
Ar tokios poros kankinasi? Jiems nerimą kelti gali baimė visuomenės akyse atrodyti „nenormaliais“, nes visuomenė seksą laiko ne tik norma, bet ir būtinybe. Pats sekso nebuvimas jų gali ir nejaudinti. Juk mes nusimename tik tada, kai negauname trokštamų dalykų. Tad kažin ar nusiminsime, atsisakę to, ko netrokštame. Pats S. Freudas, kurio teorija aiškina nuslopinto seksualumo neurozes, po keturiasdešimties savo seksualinį gyvenimą baigė.
„Iš pradžių bijojau, kad jis ieškos kitos moters“
„Meilė įgauna įvairias formas ir akivaizdu, kad be sekso egzistuoja ir kiti poros sutvirtinimo būdai, – aiškina šeimos psichologė Ina Chamitova. – Kai du žmonės lieka kartu, nepaisant susilaikymo, tai vyksta, greičiausiai, dėl to, kad jie nusprendė atsiduoti šeimai, bendriems interesams ir gyvenimo dviese komfortui“.
„Mūsų brandos metus įsivaizdavau ne taip, – sutinka Jelena, – tačiau aš pernelyg myliu Michailą ir viską, ką mes kartu sukūrėme, kad to atsisakyčiau dėl to, kad mudu nustojome vienas kito geisti“.
Moteris tikina, kad fizinis atitolimas įvyko ne per vieną dieną. Jų meilės naktys po paskutinio gimdymo, kuris buvo ypač sunkus, darėsi vis retesnės. „Man nebepavykdavo pasiekti orgazmo ir dažnai skaudėjo. O Michailas bijojo man suteikti skausmą, todėl galiausiai liovėmės mėginę. Iš pradžių aš bijojau, kad jis ims ieškoti kitos moters. Tačiau jis mane įtikino, kad susilaikymas jo neslegia, nes mudu vienas kitą mylime. Ir aš juo patikėjau“.
„Tai nėra gyvenimo filosofija ar pasirinkta pozicija, – priduria Michailas. – Kitokiomis aplinkybėmis galimai mes turėtume lytinius santykius. Aš nededu kryžiaus, tiesiog šiandien taip yra. Jaučiu, kad mūsų geidulingumas nedingo, tiesiog dabar jis kitaip pasireiškia: pavyzdžiui, mes kartu mėgaujamės geru vynu arba pietumis mėgstamame restorane. Svarbiausia – mūsų noras būti kartu“.
Seksas – impulsų reikalas, o impulsai randa įvairius patenkinimo būdus. Maisto teikiamas malonumas – vyno degustavimas, bendra vakarienė – patenkina oralinį impulsą. Apsilankyti parodoje, pažiūrėti filmą, pakeliauti – visa tai tenkina skopinio impulso poreikius. Ir tai visai ne blyškus genitalinio seksualumo pakaitalas, kuris tariamai yra karališkas kelias į pasitenkinimą. Būtent sublimuotas, tai yra nuo savo pirminio tikslo nukreiptas seksualinis troškimas įkvepia meno žmones, paverčia juos išradėjais ir kūrėjais.
Geismas ir suderinamumas – du svarbiausi poros ilgaamžiškumo elementai, įsitikinusi I. Chamitova. „Kai seksualinis aktyvumas poroje sumažėja arba išnyksta, jie gali imtis kitų pasitenkinimo kartu galimybių ir teikti vienas kitam malonumą, siekdami išsaugoti savo meilę, – aiškina ekspertė. – Du žmonės gali ir toliau mylėti vienas kitą, net išnykus fiziniam artumui. Paprastai tai yra tokie žmonės, kurie gerai supranta savo poreikius ir žino, kas jiems patinka, kas domina ir padeda tobulėti kiekvienam atskirai ir abiem kartu kaip porai. Partneriai ir toliau dalijasi meile, tačiau nebūtinai seksualine forma“.
Žinoma, seksualumas yra svarbi meilės išraiška, tačiau tikrai ji nėra vienintelė. Egzistuoja begalė būdų savo jausmams išreikšti.
„Tarp mudviejų tiek švelnumo...“
Neseniai į pensiją išėjusių Žanos ir Eduardo seksualinis potraukis vienas kitam bėgant metams taip pat išblėso. „Eduardas niekada nebuvo itin aistringas, o aš, greičiausiai, esu iš tos kartos moterų, kurios dar nemoka kalbėti apie tokius dalykus. Iš pradžių aš jaudinausi, maniau, kad nebeesu jam patraukli, ir kad jis, galbūt, sutiko kitą moterį. Tačiau jis man prisiekė, kad taip nėra. Tik „tai“ nustojo veikti kaip turėtų. Kartais galvoju, kad mums reikėjo pakalbėti su gydytoju, tačiau dabar ši tema mums – tabu“.
Paklausta, ar norėtų susigrąžinti geismą, ar tai įmanoma, Žana prisipažįsta: „Nesu tikra. Mes puikiai vienas kitą suprantame, tarp mudviejų tiek švelnumo, kad aš bijau tai sugriauti“.
Toks moters prisipažinimas I. Paniukovos visai nestebina: „Pora nesibodi susilaikyti tokiais atvejais, kai tai abipusis sprendimas. Kartais seksualumas vienam ar abiem partneriams asocijuojasi su nemaloniais išgyvenimais. To priežastimi gali būti fiziologinė disfunkcija arba skausmingi vaikystės prisiminimai (pavyzdžiui, bausmė už masturbavimąsi). Tokiu atveju potraukio skatinimas reikštų atnaujintas kančias, o žmogus to stengiasi vengti“.
Be to, seksualiniame impulse yra agresyvus, gyvuliškas komponentas, kuris gali išgąsdinti. Daugeliui tų, kurie nesijaučia patraukliais, sunku sujungti seksualumą ir nuoširdžius jausmus. Jų suvokime meilė yra tyra, o kūno troškimas – pernelyg žemiškas dalykas. Vietoj aistros jie renkasi švelnumą, kuris atlieka raminančio kokono vaidmenį.
Jeigu Jelena su Michailu ir Žana su Eduardu džiaugsmingai išgyvena savo meilę, kuri tapo platoniška, tai priežastis, greičiausiai, slypi tame, kad kiekvienas priėmė šią situaciją ir nejaučia dėl to nepasitenkinimo. Juk jeigu vieno iš partnerių tokia situacija pradeda netenkinti, pusiausvyra išnyksta.
„Kartais be seksualinio aktyvumo gali praeiti mėnesiai ir net metai, – pažymi I. Paniukova. – O paskui staiga tai, kas tiko abiem, vieną nustoja tenkinti“. Ir tada reikia veikti, kad pora būtų išgelbėta, kitaip tas, kuris nebegali pakelti tokios situacijos, pradės ieškoti naujos meilės.
Du žmonės, likdami kartu, nepaisant to, kad nebesmyli, ir toliau gali jaustis pora – jie dalinasi džiaugsmais ir rūpesčiais, palaiko vienas kitą, jiedu turi bendrų interesų. Visi mes, arba beveik visi, svajojame apie santykius, kuriuose harmoningai derėtų erotika ir intelektualinis artumas. Tačiau bėgant metams tai keičiasi, kaip ir seksualiniai skoniai.
Ir nebūtinai abiejų partnerių fantazijos vystosi tuo pačiu ritmu. Taigi, sąjunga, pagrįsta bendrais interesais, ideologinėmis ar filosofinėmis pozicijomis, turi daugiau galimybių išlikti bėgant metams, nei ta, kuri atsirado kaip neįveikiamo fizinio geismo rezultatas. Iš pirmo žvilgsnio ši išvada atrodo nepatraukliai, tačiau gal tik iš pirmo?
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
