Kontrolės problema: „Kur dingsta pinigai?“
Tai leistina tik visai jaunoms poroms, kurios ką tik pradėjo savarankiškai gyventi ir dar neišmoko pagrindinių šeimos ekonomikos dėsnių. Jei klausimas „Kur dingsta mūsų pinigai?“ kyla šeimoje, gyvuojančioje daugiau nei metus, tai reikėtų vertinti visiškai kitaip.
Toks nusistebėjimas – požymis, kad žmogus kažkiek nusišalinęs nuo šeimos ir jos problemų. Kitaip tariant, jis šeimą dalina į „aš“ ir „jūs“ bei gyvena tarsi per atstumą. Faktiškai jis yra namuose ir daug kuo rūpinasi, tačiau vidumi į kasdieninius reikalus jis nelabai įsigilina.
Jeigu sutuoktinis (dažniau toks elgesys būdingas vyrams) dar ir daugiau uždirba, tai neretai elgiasi kaip tikras auditorius. Ir tai pasireiškia ne vien sprendžiant finansinius šeimos klausimus. Su tokiu pačiu nusistatymu jis tikrina vaikų pažangumą, tvarką spintoje bei maisto produktų gausą šaldytuve: „Kodėl pas mus tokia betvarkė?“, „Kaip čia išėjo, kad sūnus apleido fiziką?“, „Paaiškinkite man, kur pas mus padėtos žieminės kepurės?“.
Tokiu atveju atsakomybe už šeimos reikalus nesidalijama, o ji primetama tam žmogui, kuriam adresuojami šie klausimai. Visa kaltė dėl pinigų trūkumo ir su tuo susijusių problemų - taip pat.
KAIP SPRĘSTI?
Vienintelė išeitis – stiprinti savarankiškumą. Jeigu vyras nuolat kaltina nesumaniu namų ūkio tvarkymu, išsiųskite jį kartą kitą į parduotuvę nupirkti maisto, į vaistinę parnešti vaistų, į mokyklą sudalyvauti tėvų susirinkime bei į banką apmokėti komunalinių mokesčių.
Be to, aktyviai skatinkite vyrą dalyvauti įvairių šeimyninių klausimų nagrinėjime bei kuo dažniau klauskite patarimo. Taip jis pasijus šeimos nariu, turinčiu ne tik teises, bet ir pareigas.
Aprūpinimo problema: „Ar negalėtum uždirbti daugiau?“
Pinigų stygiaus problema šeimose sprendžiama įvairiai. Kai šeimoje santykiai darnūs, partneriai atsižvelgia į kito galimybes ir interesus. Klausimas „Ar negalėtum uždirbti daugiau?“ kyla tada, kai yra nemažai kitų, su pinigais visiškai nesusijusių pretenzijų.
Pavyzdžiui, vyras nedrįsta prisipažinti žmonai, kad jam nuobodu atostogauti su ja. Todėl jis prisidengia pinigų stygiumi, o kai žmona pradeda reikšti nepasitenkinimą, išpyškina: „Uždirbk daugiau ir nebus problemų“.
Jeigu moteris nebejaučia seksualinio geismo savo vyrui, ji irgi dažniausiai negali atvirai prisipažinti. Norėdama būti taktiška, iš gailesčio ar tiesiog nežinodama kaip toliau elgtis. Jai atrodo, kad neverta gadinti santykių, jeigu ketini ir toliau gyventi su tuo žmogumi. O štai papriekaištauti dėl pinigų jai atrodo priimtina ir ne taip įžeidu.
Jeigu sutuoktiniui visgi pasirodys, kad jis uždirba pakankamai, tuoj bus priminta, jog visi jų draugai jau seniai gyvena nuosavuose namuose. Vyrui paprieštaravus, kad jų nedidelei šeimai pakanka ir turimo trijų kambarių buto, pasipils žmonos ašaros, demonstruojančios, koks niūrus laukia bendras šeimyninis gyvenimas. Po tokių scenų vyras sekso tikrai nebenorės.
KAIP SPRĘSTI?
Išeitis – šeimos santykių analizė. Nuo kada ėmėte priekaištauti dėl pinigų? Kas dar pasikeitė pastaruoju metu? Kaip atrodo jūsų kasdieninis bendravimas? Kokios emocijos vyrauja jūsų tarpusavio santykiuose? Tik atsakę į panašius klausimus išsiaiškinsite tikrąją nepasitenkinimo uždarbiu priežastį.
Be to, tokioms manipuliacijoms būtina iškart užkirsti kelią. Nereikia teisintis, stebėtis ar kažką žadėti. Būtina iškart tai nutraukti. Pavyzdžiui, galima pasitelkti tikslingą atvirumą: „Man labai apmaudu tai girdėti. Aš labai stengiuosi, tad prašau man dėl to nepriekaištauti“. Po tokio pareiškimo situacija įgaus daugiau aiškumo, nes nebelieka priedangos, už kurios galima slėpti tikruosius motyvus.
Sąžiningumo problema: „Ką, tu slepi nuo manęs savo pajamas?“
Pasitaiko situacijų, kai žmona netikėtai išsiaiškina, kad sutuoktinis turi nuslėpęs nuo jos nemažą sumą pinigų. Tokiais atvejais vienos būna linkusios nutylėti vedamos vilties, kad galbūt vyras joms ruošia kokį tai išlaidų reikalaujantį siurprizą. Kitos iškart pasišauna tiesiai šviesiai pasikalbėti, nes yra įsitikinusios, jog melas šeimoje neleistinas kokie bebūtų jo motyvai.
Šiuo atveju taisyklė paprasta – kai pasitikime savo antrąja puse ir jo ar jos jausmais, tai žinia apie nutylėtus pinigus dažniausiai sutinkama ramiai. O kai tvyro pavydas bei įtarimai, tai net menkos sumos nuslėpimas traktuojama kaip kriminalas.
Be to, moterys dažniausiai tokioje situacijoje reaguoja gerokai aršiau. Kartais netgi skausmingiau nei į išdavystę, nes vienkartinė neištikimybė kartais jau susiklosčiusiems santykiams didelės įtakos nedaro – pasipykstama, susitaikoma ir pamirštama. O štai didelės sumos nuslėpimas dažnai byloja apie ketinimus užmegzti už šeimos ribų kur kas rimtesnius santykius.
KAIP SPRĘSTI?
Neįmanoma savęs įtikinti pasitikėti partneriu. Jeigu viduje turite įtarimų, vis tiek nesąmoningai ieškosite įrodymų. Verčiau jau sau atvirai ir tiesiai pasakykite, kad jūsų santykiuose kažkas negerai. Tokiais atvejais optimaliu sprendimu dažnai tampa dėmesio sutelkimas į savus reikalus bei interesus. Vietoj vyrui skirtų priekaištų dėl nuslėptos pajamų dalies verčiau leiskite daugiau sau.
Paskirstymo problema: „Kam tavo mamai naujas televizorius?“
Žmonės gali visą gyvenimą nugyventi kartu ir tikrai nemažai užgyventi, bet tam būtinas sutarimas finansiniais klausimais. Vis dėlto jeigu santykių pradžioje jie nesutarė dėl pinigų, greičiausiai taip viskas liks ir toliau. Vienas siūlo daryti remontą, kitas atkerta, jog pakaktų pakeisti baldus. Vyras už sutaupytus pinigus siūlo įsigyti naują automobilį, bet žmona įsitikinusi, kad ir senoji dar gera, o santaupas geriau būtų skirti atostogoms.
Kartais sutuoktiniai laikosi savo nuomonės net ir aiškiai suvokdami, jog yra neteisūs. Tokiu atveju esmės slypi ne pirkiniuose, o troškime dominuoti santykiuose. Ši savybė priklauso ne nuo lyties, o nuo auklėjimo. Su stipraus charakterio motina ir jai paklusniu tėvu augusi mergaitė greičiausiai įsisąmonino, kad žmona turi viską valdyti, šeimyninį biudžetą taip pat. Jeigu šeimoje abu partneriai trokšta dominuoti, jų nesutarimų pagrindiniu objektu taps pinigai.
KAIP SPRĘSTI?
Nusileidžiant. Visai nesvarbu, kuris pirmas nusileis.
Bet kurios pusės nusileidimas ginčą pavers konstruktyviu dialogu, nes išnyksta būtinybė įrodinėti savo dominavimą – jis jau pripažintas. Juk tokiu atveju nėra jokios prasmės bukai laikytis savo nuomonės. Verčiau ramiai panagrinėti pasiūlymo privalumus ir trūkumus. Tad partnerio dažniau klauskite jo nuomonės, palankiau vertinkite jo sprendimus. Nors ir atrodo paradoksaliai, bet tai padeda pasiekti kompromisą.
