Atrodo viskas idealu, tačiau prieš kelis mėnesius susipažinau su kitu vaikinu, aš labai jam patikau, to vakaro pažintis tuo ir baigėsi, bet prieš savaitę mes vėl pradėjome bendrauti, jis man labai patinka, buvom susitikę, labai susižavėjau juo, atšalo santykiai su dabartiniu vaikinu, net panorau skyrybų, kad galėčiau bendrauti su kitu.
Trokštu jo, noriu bendrauti, susitikti su juo, tačiau tada pradedu galvoti apie savo vaikiną, kad nenoriu jo įskaudinti, nenoriu jo palikti, ką pagalvos jo tėvai, jo draugai, jausiuosi jam skolinga, mane slėgs tai, kad jis dėl manęs kankinsis, bijau, jog nerasiu tokio panašaus į save, kad nebus kito tokio vaikino, kuris mane taip suprastų, jis man kaip brolis dvynys, tik nežinau ar tai meilė, nes jis pirmas mano vaikinas, gal tai tik prisirišimas.
Nežinau ką daryti, nes noriu bendrauti su kitu, tačiau nenoriu skaudinti dabartinio vaikino. Vieną akimirką noriu būti su vienu, o kitą – su kitu. Aš labai pasiilgau laisvės jausmo, bendravimo su kitais vaikinais. Kartais jaučiuosi nepasirengusi rimtiems santykiams. Prašau, patarkite man...
