aA
Žvelgiant iš šalies, Evai ir Gideonui galima tik pavydėti gražaus, prabangaus gyvenimo, tačiau iš tiesų jų širdys sužeistos ir iškankintos. Skaudinančios praeities šmėklos negailestingai juos persekioja ir kėsinasi atimti tai, kas brangiausia – iš Evos Gideoną, iš Gideono Evą. Rodos, jiems niekada nepavyks būti kartu. Viskas pernelyg sudėtinga, per painu, per skaudu... Tačiau juos sujungusi aistra degina tamsiausiais malonumais, ir jie nebeįstengia, nebenori atsitraukti vienas nuo kito. Gideonas – Evos priklausomybė... visi jos troškimai. Eva – Gideono pasaulis, gyvenimas, beprotybė... Jie alkte alksta vienas kito ir šis alkis žada saldžią apsėdimo palaimą, svaigią aistros bedugnę.
© Shutterstock nuotr.

Skaudinančios praeities šmėklos negailestingai juos persekioja ir kėsinasi atimti tai, kas brangiausia – iš Evos Gideoną, iš Gideono Evą. Rodos, jiems niekada nepavyks būti kartu. Viskas pernelyg sudėtinga, per painu, per skaudu...

Tačiau juos sujungusi aistra degina tamsiausiais malonumais, ir jie nebeįstengia, nebenori atsitraukti vienas nuo kito. Gideonas – Evos priklausomybė... visi jos troškimai. Eva – Gideono pasaulis, gyvenimas, beprotybė... Jie alkte alksta vienas kito ir šis alkis žada saldžią apsėdimo palaimą, svaigią aistros bedugnę.

Karštas romanas, priversiantis jus įnirtingai versti puslapius.
Glamour

Nekantrauju sužinoti, kas toliau nutiks Gideonui ir Evai.
The Book Reading Gals

Jei kalbėtume apie deginančią aistrą, Day mažai kas prilygsta.
Booklist

**************************

Drauge buvome todėl, kad tapome priklausomi vienas nuo kito. Niekad nebuvau tokia apsvaigusi, kaip būdama drauge su juo, ir žinojau, kad jis jaučiasi taip pat. Dėl tų tobulybės akimirkų vienas kitą iškankindavome, bet jos buvo tokios trapios, kad tik mūsų užsispyrimas, ryžtas ir meilė vertė dėl jų kovoti.

Gana vesti save iš proto.

Pasitikrinau elektroninį paštą ir radau kasdieninį guglo priminimą apie Gideoną Krosą. Šiandienos nuorodos daugiausia rodė juodu kostiumu dėvinčio Gideono ir mano nuotraukas iš vakar vakaro labdaros vakarienės.

– Dieve, – negalėjau neprisiminti savo motinos, žiūrėdama į save su šampano taure rankoje, dėvinčią „Vera Wang“ mados namų kokteilinę suknelę. Ne tik dėl to, kokia buvau į ją panaši – išskyrus ilgus ir tiesius mano plaukus, – bet ir dėl magnato, kurio ranką puošiau.

Monika Tramel Barker Mičel Stenton puikiai mokėjo būti trofėjine žmona. Ji labai gerai žinojo, ko iš jos tikimasi, ir niekada neklysdavo. Nors buvo dusyk išsiskyrusi, abu kartus tai nusprendė pati ir po abejų skyrybų jos buvę sutuoktiniai liko jos gedėti. Dėl to blogai apie motiną negalvojau, nes ji elgėsi taip, kaip mokėjo, ir nė vieno nenuvertino, bet aš užaugau trokšdama nepriklausomybės. Savo teisę atsisakyti vertinau labiausiai.

Nuleidusi elektroninio pašto langą, asmeninį gyvenimą patraukiau šalin ir ėmiausi toliau ieškoti palyginimų uogų skonio kavai. Sukoordinavau kelis strategų ir Marko susitikimus ir padėjau šiam sugalvoti idėjų restoranui, kurio patiekaluose nėra gluteno. Atėjo vidurdienis ir jau pasijutau alkana, tada suskambėjo telefonas.

Atsiliepiau kaip įprastai.

– Eva? – mane pasveikino moteriškas balsas su akcentu. – Tai Magdalena. Ar turi minutėlę?

Sunerimusi atsilošiau kėdėje. Magdalena ir aš kadaise guodėmės viena kitai dėl netikėto ir nepageidaujamo Korinos pasirodymo Gideono gyvenime, bet niekada nepamiršiu, kokia žiauri Magdalena buvo mums tik susipažinus.

– Tik minutėlę. Kas yra?

Ji atsiduso ir ėmė berti greitakalbe, žodžiai liejosi upe:

– Vakar sėdėjau prie staliuko už Korinos. Šį tą nugirdau, apie ką ji ir Gideonas kalbėjosi per vakarienę.

Mano skrandis įsitempė, ruošdamasis emociniam smūgiui. Magdalena puikiai žinojo, kaip išnaudoti tą nesaugumo jausmą, kurį jaučiu būdama su Gideonu.

– Kapstytis šiukšlėse, kol dirbu, yra naujas degradavimo lygis, – šaltai tariau. – Aš ne...

– Jis tavęs neignoravo.

Akimirkai man atkaro žandikaulis, ir ji tučtuojau nutraukė tylą:

– Jis ją tvardė, Eva. Ji patarinėjo, kur nusivežti tave per Naujuosius metus, nes tu neseniai atsikraustei į miestą, bet visa tai ji darė žaisdama senąjį „Prisimeni, kai mudu“ žaidimą.

– Prisiminimai, – sumurmėjau, dabar jau dėkinga neišgirdusi didžiosios dalies Gideono ir jo buvusiosios tylaus pokalbio.

– Taip. – Magdalena giliai įkvėpė. – Tu išėjai, nes manei, kad jis nepaiso tavęs dėl jos. Tenoriu, kad žinotum, jog jis, rodos, galvoja apie tave ir stengiasi neleisti Korinai tavęs įskaudinti.

– Kodėl tau tai rūpi?

– Kas sako, kad rūpi? Esu tau skolinga, Eva, dėl to, kaip prisistačiau.

Pagalvojau apie tai. Taip, ji iš tiesų man buvo skolinga už tai, kad susitikusi tualete išpylė ant manęs savo laukinio pavydo pamazgas. Nors, žinoma, netikėjau, kad tai buvo vienintelė jos motyvacija. Galbūt aš tiesiog mažesnis blogis iš dviejų galimų. Gal ji stengiasi nepaleisti iš akių savo priešų.

– Gerai. Ačiū.

Neneigsiu, pasijutau geriau. Svoris, apie kurį nė nenutuokiau, staiga nusirito nuo pečių.

– Dar kai kas, – tęsė Magdalena. – Jis išėjo paskui tave.

Tvirčiau suspaudžiau ragelį. Gideonas visada mane vydavosi... nes aš visada bėgdavau. Mano sveikimas buvo toks trapus, kad išmokau bet kokia kaina jį ginti. Kai kas nors kėlė grėsmę mano stabilumui, bėgdavau.

– Jo gyvenime buvo ir kitų moterų, kurios mėgino kelti tokius ultimatumus, Eva. Jos imdavo nuobodžiauti arba užsimanydavo jo dėmesio ar kokio nors didžio gesto... Tad jos nueidavo tikėdamosi, kad jis lėks iš paskos. Žinai, ką jis darydavo?

– Nieko, – tariau švelniai – pažinojau savo vyrą. Vyrą, kuris niekada neleisdavo laiko su tomis moterimis, su kuriomis miegojo, ir niekada nemiegojo su tomis, su kuriomis leisdavo laiką viešai. Korina ir aš buvome vienintelės išimtys, o tai buvo dar viena priežastis, kodėl jo buvusioji versdavo mane šitaip pavydėti.

– Nieko, tik pasirūpindavo, kad Angusas jas saugiai parvežtų, – patvirtino ji, priversdama mane galvoti, kad kadaise tokią taktiką išmėgino ir ji pati. – Bet kai tu išėjai, jis vijosi tave visu greičiu. O atsisveikindamas visas buvo lyg nesavas. Atrodė... sutrikęs.

Nes pajuto baimę. Užsimerkiau, mintyse spirdama sau. Smarkiai.
Gideonas ne kartą yra man sakęs, kad jį siaubingai gąsdina mano bėgimas, nes jis negali pakelti minties, kad galiu negrįžti. Kokia prasmė jam sakyti, kad negaliu be jo gyventi, jei dažnai elgiuosi priešingai? Nejau keista, kad jis neatvėrė man savo praeities?

Privalau liautis bėgusi. Gideonui ir man teks sustoti ir kautis dėl to, dėl mūsų, jei norime bent turėti vilties, kad mums pavyks.

– Ar dabar aš tau skolinga? – paklausiau ramiai, mojuodama pietų išeinančiam Markui.

Magdalena skubiai atsiduso.

– Mudu su Gideonu pažįstame vienas kitą jau labai seniai. Mūsų motinos buvo geriausios draugės. Mudvi dar pasimatysime, Eva, ir tikiuosi, kad mums pavyks išvengti nepatogių situacijų.

Ši moteris tąkart priėjo prie manęs ir pareiškė, kad tą akimirką, kai Gideonas įgrūs į mane savo pimpalą, viskas bus baigta. Ir visa tai tą akimirką, kai buvau pažeidžiamiausia.

– Klausyk, Magdalena, jei nekelsi dramų, kaip nors išsisuksim, – ir kadangi ji pati buvo tiesmuka, pridūriau: – Santykius su Gideonu galiu sumauti ir pati, patikėk manim. Pagalbos man nereikia.

Ji švelniai nusijuokė.

– Tai buvo mano klaida – manau, buvau pernelyg atsargi ir nuolaidi. Su tavimi jam tenka dirbti. Šiaip ar taip... Išnaudojau savo minutėlę. Paleisiu tave.

– Gero savaitgalio, – tariau, užuot padėkojusi. Vis dar nežinojau, ko ji siekia.

– Ir tau.

Padėjus ragelį, žvilgsnis nuklydo į mano ir Gideono nuotraukas. Staiga užliejo godulys ir savininkiškumas. Jis mano, bet, dienoms bėgant, negalėjau būti tikra, kad toks ir liks. O mintis, kad jį turės kita moteris, vedė mane iš proto.

Truktelėjau apatinį stalčių ir iš rankinės išsitraukiau telefoną. Trokšdama, kad ir jis šitaip beprotiškai apie mane galvotų, užplūdus staigiam alkiui ir norui jį kone suėsti, nusiunčiau žinutę: „Labiausiai dabar norėčiau tau pačiulpti“.

Vien mintys apie tai, kaip jis atrodo, kai paimdavau jį į burną... apie tą laukinį garsą, kai jis beišsiliejantis...

Atsistojau, ištryniau žinutę vos pamačiusi, kad ji išsiųsta, tada įmečiau telefoną atgal į rankinę. Kadangi buvo jau vidurdienis, išjungiau visus langus kompiuterio ekrane ir nuėjau į registratūrą pas Megumę.

– Kur norėtum eiti? – paklausė ji, stodamasi ir leisdama man pasigrožėti jos diržu sujuosta berankove levandų spalvos suknele.
Atsikosėjau, nes jos klausimas nuskambėjo tuoj po mano žinutės.

– Nesvarbu. Rinkis tu. Aš neišranki.

Stumtelėjome stiklines duris ir priėjome prie liftų.

– Aš taip laukiu savaitgalio, – suvaitojo Megumė, spausdama lifto mygtuką akriliniu nagu. – Liko tik pusantros dienos.

– Suplanavai ką nors smagaus?

– Pamatysim, – atsiduso ji ir užsikišo plaukus už ausies. – Aklas pasimatymas, – paaiškino.

– Ak. Ar pasitiki žmogumi, kuris tau jį rengia?

– Mano kambario draugė. Turiu vilties, kad vyrukas bent jau bus išvaizdus, antraip žinau, kur ji miega naktimis, ir galiu būti labai kerštinga.

Šypsojausi, liftui pasiekus mūsų aukštą, ir žengėme vidun.

– Na, galimybių smagiai praleisti laiką taip tik padaugėja.

– Ne visai, nes draugė atrado jį pirmiausia pati nuėjusi su juo į aklą pasimatymą. Ji prisiekia, kad jis puikus, tik labiau mano skonio nei jos.

– Mmm.

– Įtartina, ar ne? – Megumė papurtė galvą ir pažvelgė į dekoratyvią, senovinę rodyklę virš lifto durų, rodančią aukštus.

– Turėsi papasakoti, kaip sekėsi.

– Ak, būtinai. Palinkėk man sėkmės.

– Žinoma.

Vos įžengėme į vestibiulį, pajutau, kaip po ranka suvibravo rankinė. Praėjusi pro apsaugą, išsitraukiau telefoną ir pajutau, kaip susitraukia skrandis, pamačius Gideono vardą. Jis skambino, o ne atsakė į mano aistringą žinutę tokia pat.

– Atsiprašysiu, – tariau Megumei, prieš atsiliepdama.

Ji numojo ranka.

– Žinoma.

– Labas, – žaismingai pasisveikinau su juo.

– Eva.

Pražiopsojau laiptelį, išgirdusi, kaip jis suurzgė mano vardą. Šiurkštus jo balsas skambėjo lyg dosnus pažadas.

Sulėtinusi žingsnį, supratau, kad netekau amo, vos išgirdusi, kaip jis šitaip šaižiai taria mano vardą, užsidegiau – ta gaida jo balse sakė, kad jis trokšta būti manyje labiau nei bet kur kitur pasaulyje.

Žmonės zujo aplink mane, ėjo į pastatą ir iš jo, o aš buvau prikaustyta tylos ragelyje. Neištarto ir kone neatsispiriamo pageidavimo. Jis neišleido nė garso – negirdėjau net jo kvėpuojant – bet jutau jo alkį. Jei manęs nebūtų kantriai laukusi Megumė, jau dabar stovėčiau lifte, pakeliui į paskutinį aukštą, paklusdama nebyliam jo reikalavimui įvykdyti savo pasiūlymą.

Bus tęsinys

Knygą galite rasti e-knygyne.

*****************

Sylvios Day kūriniai užima pirmą vietą The New York Times ir kituose tarptautinių bestselerių sąrašuose. Ji yra daugiau nei dešimtį apdovanojimų pelniusių romanų, parduodamų daugiau nei keturiasdešimtyje šalių, autorė.

Dvidešimtyje šalių rašytoja užimą pirmą vietą perkamiausių autorių sąrašuose ir yra skaitytojų mėgstama kaip įvairių žanrų atstovė. Visame pasaulyje išleista milijonai Sylvios Day knygų. Goodreads Choice Award rašytoja nominuota geriausia autore, Amazon svetainėje jos kūriniai įverinti kaip geriausi metų meilės romanai.

Sylvia Day laimėjo RT Book Reviews Reviewers’ Choice Award ir yra dukart nominuota prestižiniam JAV meilės romanų apdovanojimui RITA. Šiuo metu Sylvia Day yra JAV meilės romanų rašytojų asociacijos prezidentė. Asociacija vienija 10 000 autorių. Neseniai rašytoja pasirašė sutartį su žurnalu Cosmopolitan ir leidykla „Harlequin“ išleisti Cosmo Red Hot Reads knygų seriją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Siaubingi radiniai šokiravo turistų mėgiamos salos gyventojus: sunku suvokti (20)

Kipre iki šiol jau rasti penki kūnai, įskaitant dviejų žmonių palaikus lagaminuose, kurie buvo...

Rusijos kariuomenės vado sąlygos NATO dėl Baltijos šalių: arba mūsų pasiūlymas, arba bus blogiau (458)

Mūsų santykiai su JAV ir NATO – žemiausiame lygyje per visą istoriją. Tai pripažinęs...

Grįžęs į tėvynę emigrantas palygino, kaip gyveno Anglijoje ir kaip dabar - Lietuvoje (229)

Puikų darbą užsienyje į šeimos ir gamtos apsuptį iškeitęs Mindaugas Sragauskas grįžo į...

Orai: vasara jau Lietuvoje (2)

Didesniąją šios savaitės dalį mūsų šalies orus lems itin šilto ir drėgno oro masė,...

Per plauką nuo „Eurovizijos“ finalo likęs Jurijus grįžo į Lietuvą: tai sužinojęs kambaryje pradėjau isteriškai juoktis (89)

Nors mūsų šalies atstovui „Eurovizijoje“ šis 64-asis tarptautinis dainų konkursas baigėsi...

Kodėl kai kurie žmonės serga rečiau: priežasčių ieškoti galima prisiminus, kaip motina gimdė (37)

Prieš septynerius metus Lietuvoje buvo pasiektas didžiausias atliekamų cezario operacijų...

Rimvydas Valatka. Kas geriau – Šimonytė ar Nausėda (10 patikros stacijų)? (449)

Pusiaukelė tarp Prezidento rinkimų I ir II turo rami kaip niekada. Du trečdaliai tautos jau...

Tritaškių lietumi pažymėtame trileryje Eurolygos karaliais tapo CSKA (148)

Eurolygos sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Įtemptame finale čempionės titulą po trejų metų...

Dėl dviejų žaidėjų ateities ekipoje garantuotas Urbonas: „Žalgiris“ – donoras Eurolygoje, mes – LKL Adomaičio komentaras (6)

Po pralaimėjimo svečiuose atsitiesęs Vilniaus „Rytas“ savo žiūrovų akivaizdoje Utenos...

Šiuolaikiniam žmogui vien išvydus tokius papuošalus būtų negera, bet jais besidabinusios damos savęs žiauriomis nelaikė (10)

Istorija mena nemažai ekstravagantiškų ir net provokuojančių Europos mados vingių, tačiau tai,...