Komentuoja psichologė Aistė Jonušaitė

Labas,

iš Tavo laiško suprantu, kad neseniai išsiskyrei su vaikinu ir su tuo nesusitaikai, nori jį susigrąžinti. Sakai, kad jautiesi tarsi „širdy nešiotum didelį didelį akmenį“, iš to numanau, kad jautiesi apsunkusi, spaudžia širdį. Įsivaizduoju, kad šiuo metu gali jaustis įskaudinta, pasimetusi, nuliūdusi, beviltiška. Natūralu, kad tokioje situacijoje šie jausmai gali būti intensyvūs ir visa apimantys.

Tikriausiai nelengva, kai draugavote penkerius metus, o dabar jis nė nebesikalba. Greičiausiai, prieš tai bendravote kitaip, todėl dabar sunku prisitaikyti prie šalto bendravimo arba apskritai jo nebuvimo. Suprantama, kad dabar skaudu, norisi, kad viskas būtų kaip buvę ir galbūt netgi sunku įsivaizduoti gyvenimą be draugo. Kad ir kaip banaliai skambėtų, turi praeiti laiko, kad šie jausmai aprimtų ir kad susitaikytum su skyrybomis.

Klausi, ką Tau daryti. Manau, kad svarbu, jog šiuo metu neliktum viena su savo jausmais. Atviras pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitiki, gali palengvinti Tavo išgyvenimus. Taip pat, jeigu atrodo, kad paprasto pokalbio neužtenka, jeigu jausmai pernelyg intensyvūs ar tęsiasi ilgai, vertėtų pamąstyti apie psichologo konsultaciją. Specialistas galėtų padėti Tau susitvarkyti su savo jausmais, išgyventi šią situaciją ir priimti gyvenimo pokyčius.

Dar klausei, kaip Tau susigrąžinti draugą. Į šį klausimą tikrai neturiu atsakymo ir nežinau, ar toks susigrąžinimas įmanomas. Įsivaizduoju, kad skaudu tai girdėti, bet gali būti, kad šioje situacijoje svarbiausia susitaikyti su mintimi, kad jūsų draugystė baigėsi. Kita vertus, aš nežinau jūsų situacijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad už santykius yra atsakingi abu juose dalyvaujantys žmonės. Todėl ir susitaikymas gali priklausyti tik nuo jūsų abiejų, o ne nuo Tavęs vienos.

Linkiu pasirūpinti savimi ir nelikti vienai su savo išgyvenimais.