aA
Orgazmo paslaptis intriguoja ir glumina žmones toli gražu ne vieną šimtmetį. Kodėl gi jie kelia tokius nuostabius su niekuo nesulyginamus pojūčius? Mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kas gi nutinka žmogaus kūne, kai pasiekiamas seksualinio susijaudinimo pikas.
© Shutterstock nuotr.

Tenka pripažinti, kad mokslininkai iki šiol buvo linkę ignoruoti procesus, vykstančius pasiekus viršūnę, rašo „The Daily Mail“. Neurologas Adamas Safronas iš Nortvesterno universiteto nusprendė ištaisyti šią neteisybę ir ėmė aiškintis, kaip gi ritminga stimuliacija veikia smegenų veiklą.

Trumpai tariant, seksualinė stimuliacija neuronus veikia taip, kad mus apima savotiška transo būsena, o visa kita tuo metu blokuojama, susitelkiant vien tik į pojūčius. Orgazmo metu prarandamas sąmoningumas, nebereaguojama į garsus, kitus pojūčius ir kvapus. Joks kitas natūralus stimuliavimas negali atkurti šios koncentracijos lygio.

Orgazmas – vienas stipriausių galimų apdovanojimų

Seksas – ne tik malonių pojūčių ir emocinio ryšio šaltinis, bet dar ir sąmonės būklę keičiantis dalykas“, – patikino A. Safronas. Norėdamas ištyrinėti šią išskirtinę transo būseną mokslininkas gilinosi į šia tema atliktus tyrimus ir literatūrą, o tada sukūrė modelį, atspindintį, kaip ritmingi sekso judesiai veikia smegenis.

Paaiškėjo, kad stimuliuojant tam tikrus nervus tam tikru būdu ir tam tikru greičiu neuronai sutelkiami, sinchronizuojama jų veikla – šis procesas pavadintas nervų sistemos pramogavimu. Galiausiai, jei stimuliacija trunka pakankamai ilgai, ši sinchronizacija smegenyse itin išplinta, todėl susitelkiame labiau nei kitomis aplinkybėmis. Šio tyrimo rezultatai galimai itin reikšmingi įvertinant tam tikrą stimuliavimo intensyvumą, „užvedantį“ orgazmo mechanizmus.

Ankstesniame A. Safrono tyrime gilintasi į nervų sistemos poveikį seksualinėms preferencijoms. Mokslininko teigimu, šie darbai yra tarpusavyje susiję, nes orgazmas – vienas stipriausių galimų apdovanojimų, taigi svarbu pirmenybę teikti tam tikroms technikoms ir įpročiams.

„Iki šio mokslinio tyrimo žinojome, kokia lemputė užsideda smegenyse, kai žmogus patiria orgazmą, turėjome daug žinių apie hormoninius ir neurocheminius veiksnius, būdingus gyvūnams, tačiau iš tikrųjų nežinojome, kodėl seksas ir orgazmas sukelia būtent tokius pojūčius, – konstatavo A. Safronas. – Šiame tyrime pateikiamos detalės, kurių anksčiau mums trūko.“

Ritmingumo reikšmė

Mokslininkas pripažįsta netikėtai nustatęs paralelių tarp orgazmo, muzikos ir šokio. Visais keturiais atvejais jutiminiai kanalai smegenyse užtvindomi ritmingais signalais. „Sinchronizacija svarbi signalams smegenyse sklisti, nes neuronus „uždegti“ pavyksta kur kas sėkmingiau, kai jie stimuliuojami pakartotinai, o pertraukėlės tarp stimuliacijų būna labai trumpos, – patikino mokslininkas. – Kitokiu atveju signalai įvertinami nepakankamai.“

„Tai privertė mane iškelti hipotezę, kad ritmingas pramogavimas – tai pirminis mechanizmas, padedantis įveikti orgazmo slenksčius“, – tyrimo rezultatais dalinosi mokslininkas. Jo teigimu, šis atliktas tyrimas gali būti naudingas siekiant pagerinti seksualinę funkciją ir raginant žmones daugiau dėmesio skirti ritmingumo aspektams sekse.

„Idėja, kad seksualinės patirtys – tai galimai savotiškos transo būsenos, labai sena; aiškėja, kad ši idėja gali būti pagrįsta moderniais neurologijos dėsniais“, – tyrimo rezultatus komentavo A. Safronas.

„Teoriškai tai gali pakeisti žmonių seksualumo vertinimą; nors žvelgiant atgal tai atrodo akivaizdu, nesitikėjau sužinoti, kad seksas labai panašus į muziką ir šokį ne tik dėl šių patirčių pobūdžio; tenka pripažinti, kad evoliucinis ritmo išlaikymo pajėgumas galimai yra savotiškas partnerio tinkamumo įvertinimas“, – samprotavo A. Safronas.

Jo teigimu, tyrimo rezultatai sutampa su daugeliui kuo puikiausiai žinomu faktu, kad ritmingas dainavimas ir šokiai – beveik universalūs poravimosi atributai, taikyti dar prieš šimtus milijonų metų Žemėje buvusių gyvybės formų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vaitkus dėl atleidimo kreipėsi į teismą papildyta 10:29 (237)

Arvydas Vaitkus dėl atleidimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio...

Ryškėja antrojo turo scenarijai: pergalė gali būti tik per plauką (1486)

Sociologai jau nagrinėja scenarijus, kurie galėtų lemti pasirinkimus antrame prezidento rinkimų...

Patvirtino: neblaiviems vairuotojams teisė vairuoti galės grįžti anksčiau su viena sąlyga

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuspęsta nuo 2020 m....

Įspėja vilniečius: sostinė netrukus bus užsnigta (1)

Socialinio tinklo „ Twitter “ puslapyje „Vilnius gyvai“ sostinės gyventojai įspėjami, kad...

Įvertino lietuvių investicinius gebėjimus: investavę į būstą nuomai neapsiriko

Lietuvos gyventojai turi daugybę galimybių pasirinkti, kur investuoti. Ne naujiena, kad lietuviai...

Didžiosios Britanijos parlamente – „beprecedentis“ ėjimas dėl „Brexit“ trys ministrų pavaduotojai atsistatydino (83)

Didžiosios Britanijos parlamentarai pirmadienį nubalsavo už savo didesnį vaidmenį „ Brexit...

Konservatoriai teikia siūlymus, kaip kovoti su vaikų neskiepijančiais tėvais: pasekmės kirstų per kišenę (348)

Konservatoriai siūlo vaikus atsisakantiems skiepyti tėvams nemokėti vaiko pinigų, ir nustatyti,...

Rokas Masiulis apie Vaitkaus atleidimą: sprendimas brendo porą mėnesių (114)

Kritikos iš valdančiųjų lyderių dėl atleisto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos...

Vilniečiai negalėjo patikėti savo akimis: miesto gatvėmis slampinėja dramblys (25)

DELFI redakciją pasiekė kiek neįprasta žinia: vilniečiai nustebo šalia „Akropolio“ išvydę...

Valančiūnas neturėjo lygių po krepšiais, „grizlių“ letenose – potencialūs atkrintamųjų dalyviai (69)

Jonas Valančiūnas šeimininkavo abiejose baudos aikštelėse, o jo atstovaujamas Memfio...