Deja, mielieji, viskas yra kur kas blogiau. Aš viena, kadangi neturiu tikslo būti „ne viena“. Štai taip. Įsivaizduokite… Neturiu galingo poreikio „įsigyti vyrą“ ir jau tuo labiau „ištekėti“. Ir esmė visai ne ta, kad būčiau kokia nors arši feministė. Viskas atvirkščiai – esu pernelyg naivi.
Taip jau yra, tikiu meile ir pakylėtais santykiais. Ir kol šis tikėjimas manyje gyvuos, kažko mažiau aš nenoriu. Galite valandomis skaityti man lekcijas apie tai kad „vyrai – tai poligaminės būtybės“. Galite įtikinėti, kad aš seniena, kvaila, gyvenu vaikiškomis fantazijomis. Bet man labiau priimtina vienatvė negu tos kvailystės, įvyniotos į ryškius popieriukus, kurias jūs man taip stengiatės įbrukti.
Niekada nesuprasiu moterų, kurios jaučia ne Vyro, o „vyro turėjimo“ poreikį. Arba beviltiškai stengiasi kuo greičiau ištekėti, nes „jau laikas“. Koks, po galais, gali būti laikas? Tyčiojatės?
Galbūt aš kažko nesuprantu šiame gyvenime, tačiau mano manymu artumo, intymumo, buvimo žmona, vaikų turėjimo poreikis yra tai, ką normali moteris gali patirti tik su konkrečiu žmogumi. O ne dėl to, kad joje staiga atsibudo instinktai ar „atėjo laikas“ ir ji paknopstomis nubėgo ieškoti patino. Ir kuo greičiau…
O paskui nelauktai paaiškėjo, kad čia ne visa tai, apie ką ji svajojo. Tada – ašaros ir skyrybos. Ne jau, dėkoju, pasilikite visa tai sau. O mano tikslas – kitas, juk aš noriu mylėti ir būti mylima. Štai taip, nei daugiau, nei mažiau. Noriu būti greta artimo žmogaus ne dėl to, kad taip reikia, o dėl to, kad jis man artimas ir brangus.
Visų pirma, kad jam manęs reikėtų, o ne to, ką galiu jam pasiūlyti. Noriu, kad santykiai baigtųsi ne vestuvėmis, o mirtimi. Senatvėje. Kartu nugyvenus visą gyvenimą.
Būti ištikima moterimi ir verta žmona. Vaiką ne šiaip pasigimdyti, o padovanoti mylimam vyrui. Ir tapti gera mama. Noriu kurti savo likimą ne dairydamasi aplinkui, o gyvendama protu ir jausmais.
Visuomenė gali brukti, ką tik nori. Tačiau tik mes patys nusprendžiame, ką su visu tuo daryti. Ir aš įsitikinusi, kad esu tokia ne viena. Nežinau, kiek kartų man dar teks nusvilti prieš sutinkant laimę. Bet jeigu net ir nesutiksiu – liksiu sąžininga su savimi, neiššvaisčiusi savęs nereikalingiems niekams.
Tiesiog liksiu „graži ir viena“…
Seimairnamai.eu
