Flirtas – varomoji pažangos jėga?
Antropologai teigia, kad vienokiu ar kitokiu formatu flirtas egzistavo ir egzistuoja visose kultūrose, visose bendruomenėse – ir senovės, ir šiuolaikiniame pasaulyje.
Flirtas – tai esminis instinktas, žmogiškos prigimties dalis.
Ir tai visai nestebina: jei mes nebandytume užmegzti naujų kontaktų ir išreikšti susidomėjimą priešingos lyties atstovams (atstovėms), tai kaip gi mes daugintumės? Taip išeitų, kad be flirto žmonija išnyktų, rašo BBC.
Kai kurie evoliucijos ir psichologijos ekspertai netgi tvirtina, kad flirtas yra vienas iš civilizacijos pagrindų. Jų teigimu, visos milžiniškos žmonių smegenys – mūsų minčių, sudėtingos kalbos saugykla – jose apskritai sudėta viskas, kas skiria mus nuo gyvūnų. Tai yra savotiška povo uodega: priemonė vilioti (arba apžavėti?), kuria naudojantis patraukiamas potencialaus lytinio partnerio dėmesys.
O visi mūsų pasiekimai, pasak šių mokslininkų – nuo meno iki raketų kūrimo – tėra išgyventi būtino gebėjimo sužavėti šalutiniai reiškiniai.
Kaip ir bet kuri kita žmogiška veikla, flirtas valdomas viso komplekso nerašytų etiketo įstatymų. Taisyklės nurodo kur, kada, su kuo ir kokiu būtent būdu reikia flirtuoti. Paprastai šioms niekieno specialiai nesudarinėjamomis taisyklėmis vadovaujamės instinktyviai, visiškai apie tai nesusimąstydami.
O dėmesį į šiuos įstatymus atkreipiame tik tuomet, kai kas nors stengiasi nusižengti flirto etiketui, pavyzdžiui, aiškiai ne su tuo asmeniu, netinkamu laiku ar ne toje vietoje. Tarkime, pradėjus mirksėti ką tik našle tapusiai moteriai tiesiog per buvusio vyro laidotuves – vargu ar pastebėjusiems žmonėms tai sukels kokių nors teigiamų emocijų.
Tai, be abejo, yra pernelyg akivaizdus pavyzdys, bet flirto etikete yra begalės kur kas sudėtingesnių ir painesnių dalykų, o dauguma mūsų anksčiau ar vėliau patenka į gana dviprasmiškas situacijas.
Tyrimai rodo, kad vyrams būna ypač sunku iššifruoti „kūno kalbą“, kurią taip mėgsta moterys – mimiką, rankų judesius, pozas, galvos pakreipimus...
Šis šifravimas vyrams sekasi taip sunkiai, kad jie neretai paprastus draugiškumo ženklus suvokia kaip seksualinį susidomėjimą.
Oksfordo socialinių tyrimų centro (D.Britanija) darbuotoja Kate Fox išanalizavo visą mokslininkams prieinamą medžiagą apie santykius tarp lyčių bei sukūrė išsamų malonaus lengvo flirto meno ir etiketo vadovą.
Daugelį metų psichologai ir sociologai stenėsi kuo išsamiau ištirti vyrų ir moterų tarpusavio santykius. Bet iki šiol jų jaudinantys atradimai buvo pasiklydę mokslinės ir pseudomokslinės informacijos jūroje, publikuotoje galybėje mokslinių žurnalų ir enciklopedinių įrašų, o susigaudyti jų moksliniame žargone ir tūkstančiuose išnašų joks normalus žmogus neturi nė menkiausios galimybės.
Visuomenė ramiausiai į flirtą reaguoja būtent per vakarones ir įvairiausias šventes. Be to, kai kuriuose panašiuose renginiuose (tarkime, per Šv.Kalėdas ir Naujųjų metų sutikimą) nuo flirto įkaitusi atmosfera ne tik toleruojama, bet ir pageidautina.
Taip yra dėl to, kad per daugelį vakaronių, švenčių, karnavalų ir festivalių galioja ypatingas elgesio kodeksas, kurį antropologai vadina kultūrine remisija, kitaip tariant, laiku, per kurį susilpnėja įprastinių socialinių suvaržymų ir ribojimų grandinės.
Čia, be abejo, dera nepamiršti, kad susilpnėjimas – tai ne visiškas nutrūkimas. Kultūrinė remisija nėra kultūros mirtis. Net ir pačiame audringiausiame šėlsme išlieka elgsenos taisyklės, nors jos gali būti ir visiškai nepanašios į įprastinį, kasdieninį elgsenos etiketą.
Ir flirtas, neretai patenkantis jei ne į neaptariamų, tai bent jau į nepagirtinų dalykų sąrašą, per šventes tampa visiškai priimtinu ir pageidautinu elgesiu, o atsisakymas į jį atitinkamai reaguoti vienbalsiai vertinamas kaip nepageidaujamas susikaustymas ir situacijos stabdymas.
Visuomenė ramiai vertina flirtą kai kuriose viešose vietose – baruose, kavinėse, naktiniuose klubuose, diskotekose, vyno rūsiuose ir panašiai.
Vienu tyrimu nustatyta, kad 27 proc. visų britų, šiuo metu turinčių partnerius, juos yra sutikę būtent baruose.
Savaime suprantama, nedera pamiršti ir to, kad alkoholis naudotinas tik nedidelėmis dozėmis, o vartojant jį neišmatuojamomis talpomis, žmogus tiesiog tampa gyvuliu, todėl mintis apie flirtą net nekyla.
Dera taip pat prisiminti ir tai, kad flirtas įstaigose, kuriose vartojamas alkoholis, yra kur kas griežčiau įrėmintas nei flirtas vakaronių ir švenčių metu. Pavyzdžiui, užeigose vietos prie paties baro yra vos ne oficialiai pripažintos „visuomenine zona“, kurioje bandymas užmegzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi yra vos ne savaime suprantamas dalykas. O štai vietos prie staliukų paprastai užimamos tų žmonių, kurie nori vienatvės. Ir kuo toliau nuo baro yra staliukai, tuo „privatesnė“ yra zona.
Dar viena seniai įsitvirtinusi tradicija – skirtingai nuo šokių ar alkoholio vartojimo įstaigų, viešosios maitinimo įstaigos labiausiai skirtas maitinimui, o ne priešingos lyties atstovų kibinimui. Restoranai, bistro ir paprastos užkandinės, kaip, beje, ir barų „valgymo zonos“, jei ir tinka flirtui, tai tik tarp partnerių, kurių santykiai jau yra pastovūs.
Bendri rūpesčiai – šiltnamio sąlygos flirtui
Mokyklos, koledžai, institutai, akademijos, universitetai ir kitos ugdymo įstaigos – tikri flirto šiltnamiai. Ir, be abejo, ne dėl to, kad tokios yra visuomeninės normos, o dėl to, kad juose gausybė jaunų ir laisvų žmonių, kurie tik pradeda rinktis sau partnerį būsimam ilgam gyvenimui.
Be to, tai yra idealios vietos flirtui dar ir dėl to, kad besimokančiuosius sieja bendri rūpesčiai (o neretai – ir bendrabučiai kambariuose), todėl jų draugystė nesibaigia vien auditorijos ar klasės sienomis, jie nuolat susitinka ir neformalioje aplinkoje.
Jau pats faktas, kad esate vyresnių klasių mokinys ar studentas, reiškia, jog turite gausybę „flirto kolegų“, su kuriais santykiai vystosi savaime, be ypatingų pastangų.
Oficialiai flirtas mokymo įstaigose vertinamas kai kur kas mažiau priimtinas dalykas nei flirtas baruose, nes šios įstaigos egzistuoja ne poroms kurti, o žmonėms lavinti. Bet labai dažnai skirtumas tarp instituto ir baro (be abejo, flirto atžvilgiu) yra beveik nepastebimas.
Be to, tikėtina, kad vakariniai užsiėmimai auditorijoje gali suteikti daugiau netgi galimybių neįtemptam flirtui savo malonumui nei lankymasis baruose ar naktiniuose klubuose.
Flirtui yra vietos ir darbovietėje. Ypač – kai kuriose darbo sferose. Su tam tikrais žmonėmis. Ir griežtai apibrėžtu laiku. Arba kai atsiranda tam tinkama proga.
Bendrai taikytinų įstatymų čia nėra: kiekvienas skyrius, kiekvienas kabinetas gali turėti savo nerašytas taisykles, susijusias su flirto klausimais.
Kai kuriose įmonėse vieta prie vandens aparato arba virtuvė gali būti laikomos neoficialiomis „flirto zonomis“, o kitose įmonėse dviprasmiški žvilgsniai darbo metu apskritai yra nepriimtini, trečiose įmonėse vadovams draudžiama flirtuoti su pavaldiniais, o ketvirtose – atvirkščiai. O taip pat yra ir tokių įmonių, kuriose seniai nusistovėjusios nerimto flirto tradicijos rytinių susirinkimų metu.
Geriausias būdas suprasti taisykles, galiojančias kiekvienoje darbovietėje – įdėmiai stebėti kaip elgiasi jau seniai toje įmonėje dirbantys asmenys.
Bet netrukdytų iš pradžių įsitikinti, kad mokotės iš gerbiamų vietinio kolektyvo narių, o ne iš biuro klouno, pagarsėjusio donžuano ar vietinio lygio gražuolės palaidūnės.
Flirtuoja beveik visi, kas turi aiškų hobi, reikalaujantį bendravimo su kitais žmonėmis. Tačiau flirto intensyvumas neretai būna atvirkščiai proporcingas tikslams, kurių siekia žmogus ir jo entuziazmui. Sudėtingiau jų rasti tarp žmonių, kurie tose pačiose veiklos srityse yra daug pasiekę.
Ši taisyklė, be jokios abejonės, turi išimčių, bet prieš užsirašant į būrelį ar treniruotes netrukdytų išsiaiškinti ko šiame būrelyje siekia dauguma – kad gautų sporto meistro vardą, apdovanojimą parodoje ar tiesiog paflirtuotų.
Jei jūsų pagrindinis tikslas yra flirtas, tai stenkitės vengti tvirtai tikslo siekiančių savo srities fanatų – net jei tai būtų rankininkės ar kultūristai, kurie jus traukia lyg magnetas.
Dideli renginiai visada turi vieną ginčijamą privalumą: bendrą temą pradėti pokalbį. Bet dauguma sportinių ir kitų masinių renginių (teatras, kinas) ne itin produktyvūs flirto požiūriu, nes bendravimas su aplinkiniais nėra jų pagrindinis tikslas.
Taigi, net ir pokalbis tokia lengvai nuspėjama bendra tema gali būti labai trumpas: jo laikas gali trukti tik tiek, kiek trunka minutės pertraukėlė ar pauzė, kurią Otelas išlaiko prieš paskutinį kartą glėbyje suspausdamas mylimąją.
Pati ryškiausia išimtis iš šios taisyklės tikriausiai yra šunų, žirgų ar kitokios lenktynės, kuriose visas „esminis veiksmas“ trunka vos kelias minutes, o pusvalandžio trukmės pertraukos tarp lenktynių lyg tyčia būna skirtos tam, kad užsimegztų draugiškas pokalbis apie orus ir pastarųjų metų derlių. Tiesa, žirgų lenktynių etiketas tokius pokalbius netgi skatina.
Kai kurių sociologų teigimu, pastarųjų metų turimai netgi parodo, kad dėl savo unikalaus socialinio mikroklimato hipodromai šiuolaikinėje D.Britanijoje tapo netgi pačia tinkamiausia vieta flirtui.
Vienu – pačiu lengviausiu – lygiu galima flirtuoti praktiškai su bet kuo. Mainais į susižavėjimo kupiną žvilgsnį ar malonų juokelį galite gauti geros nuotaikos užtaisą visai dienai, pagerinti savo statusą savo paties ir aplinkinių žmonių akyse.
Tokio tipo flirtas – saugi pramoga ir smerkti jį gali tik patys didžiausi stabdžiai ar kliniškai pavydūs vyrai.
Visgi akivaizdu, kad net ir tokiu atveju derėtų būti labai atsargiems su ištekėjusiomis damomis ar vedusiais ponais (priklausimai nuo to, kam nusprendėte pamirksėti akelėmis) ar su tais, kurie jau yra „užimti“.
Ilgalaikius santykius palaikantys partneriai turėtų sugebėti iškęsti susižavėjimą išreiškiančią užuominą, skirtą jų aistrų objektui ar netgi patirti malonumą iš to, kad kiti mano jų partnerį esant patraukliu, bet atminkite, kad visų žmonių pakantumo lygis yra skirtingas, todėl reikia dėmesingai vertinti visus diskomforto ir nepasitenkinimo ženklus.
Tyrimų rezultatai byloja, kad vyrai neretai draugiškus santykius įvertina kaip seksualų flirtą. Ne dėl to, kad jie yra be galo buki – tiesiog kur kas dažniau nei moterys į pasaulį žvelgia iš sekso varpinės. Taip pat esama ir duomenų, bylojančių, kad moterys iš prigimties yra labiau patyrusios socialinės elgsenos atžvilgiu, geriau moka „skaityti“ kitų žmonių elgesį ir adekvačiau į jį reaguoja. Yra netgi tokių mokslininkų, kurie mano, jog moterys turi ypatingą „diplomatijos geną“, kurio neturi vyrai.
Tai reiškia, kad vyrams derėtų saugotis, kad sutuoktinis damos, su kuria jie nusprendė paflirtuoti, gali neteisingai interpretuoti grynai draugišką elgesį savo žmonos atžvilgiu. Tai – lyg privažiavimas automobiliu prie šviesoforu nereguliuojamos sankryžos: tai, kad jūs puikiai išmanote kelių eismo taisykles, dar nereiškia, kad ir visi kiti yra tokie protingi. Kaip sako vairavimo instruktoriai, tikėkitės, kad kitas yra kvailys. Kitaip tariant, būkite atsargūs.
